Žinoma, šiek tiek įdomu ir tai, apie ką šnekėjosi viena pagrindinių kairiųjų kritikių D.Grybauskaitė su kairiuoju.
Sako, apie aktualijas ir svarbius žmonėms sprendimus. Tačiau įdomiausia, kiek užtruko tas pokalbis. Mat Prezidentūra pranešė, jog jam užteko mažiau nei pusvalandžio, o G.Paluckui pasirodė, kad kalbėtasi maždaug valandą.
Abu galima suprasti. D.Grybauskaitei knietėjo pademonstruoti, kad ji saugo savo aukštą statusą ir tokiai figūrai kaip nučiuožusios žemyn partijos pirmininkui pernelyg daug laiko negaišta. O Vilniaus vicemerui buvo svarbu parodyti, kad jis vertas net visos valandos S.Daukanto aikštės šeimininkės laiko.
Tačiau išėjo konfūzas – suderino, kokį apskritą nulį apie pokalbio turinį pasakyti žiniasklaidai, o kiek minučių apie pokalbio trukmę atseikėti, nesutarė. Tik nežinia, tyčia ar netyčia nesutarė.
Kad ir kaip būtų, G.Paluckui galima patarti pernelyg nesikrimsti. Juk net vyresni ir svaresni už jį pas pirmąją ponią yra svečiavęsi daug trumpiau ir nemalonesnėmis aplinkybėmis.
Pavyzdžiui, jo pirmtako buvusio premjero A.Butkevičiaus susitikimai tol trumpėjo ir retėjo, kol galiausiai išvis baigėsi.
Bet ką ten A.Butkevičius. Pakanka prisiminti, kad net ištikimiausių prezidentės draugų konservatorių tuometis lyderis A.Kubilius, būdamas premjeras, pas D.Grybauskaitę kartą yra viešėjęs tiek laiko, kiek reikia praverti jos kabineto duris, stabtelėti ant slenksčio, išklausyti papliūpą savo adresu ir vėl uždaryti duris iš tos pačios pusės.
Taigi kai geriau pasveri, net mažiau kaip pusvalandis – jau labai daug.
Papildymas: ketvirtadienio rytą prezidentės spaudos tarnyba atsiprašė ir patikslino, kad susitikimas su G.Palucku truko daugiau nei valandą.
