posėdis "Dėl propagandinių technikų švietime ir kultūroje". Iš anonso
turėtum suprasti, kad susirūpinta Lietuvos pasiekimų moksle, kultūroje
ir naujų idėjų švietime tobulesniu propagavimu visuomenėje.
Akivaizdu, kad gyventojai ne tik Lietuvoje per mažai žino, kas gera
nuveikta mūsų valstybėje. Pats laikas susidomėti propagandinių technikų
gerinimu.
Žiniasklaidoje pasirodė du tekstai su apibendrinimu, kas buvo
gvildenama. Vienas skambėjo taip: "...posėdyje nuspręsta Kultūros ir
Švietimo ir mokslo ministerijų pareikalauti iki birželio pabaigos
pristatyti konkretų kovos su propaganda veiksmų planą".
Kitas tekstas: "Seime trečiadienį nukreiptas žvilgsnis į užsienio
(tikriausiai ne Latvijos? - M.L.) propagandą Lietuvoje - komitetams
pristatytos mokslinio tyrimo išvados, kuriose išaiškintas informacinių
grėsmių lygis ir pateikti siūlymai padėtį taisyti."
Mokslinio tyrimo išvada maždaug tokia: esą nuo rusiškų televizijų
žiūrėjimo kai kuriuose Lietuvos regionuose gyventojams ideologiškai
svaigsta galva, negana to, Rusijos prezidentas V.Putinas turėtų
galimybių patekti į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą.
Tokią džiugią žinią nedelsdama perėmė Rusijos žiniasklaida, su kurios
poveikiu Lietuvoje, kiek įmanoma suvokti iš Seime susibėgusių pakalbėti
apie propagandą konteksto, ir ruošiamasi kovoti kokybiškai nauju lygiu.
Matyt, patiems daryti tyrimus apie V.Putino populiarumą Lietuvoje, o po
to skelbti "džiugias" žinias ir yra ta ateityje numatoma pagerinta
propagandinė technika.
Atvirai tariant, iš aprašymų visiškai nesupratau, apie ką bendrame
komitetų posėdyje iš esmės buvo kalbama ir kokių rezultatų norima
pasiekti. Ko gero, nebūčiau supratęs ir asmeniškai tame pasitarime
dalyvavęs.
Man atrodo, kad komitetų nariai yra visiškai susipainioję sąvokose ir
pasimetę informaciniame kare. Rezultatas -- pašaipos rusų
žiniasklaidoje. Kaip Rusijos prezidentas, ne Lietuvos pilietis, galėjo
atsidurti mūsų prezidento rinkimų reitingų lentelėje?
Garantuoju, kad tikrai ne vienas mūsų pilietis be humoro jausmo, o tokių
niekada netrūko, taip ir suprato, kaip paklaustas - V.Putinas gali būti
iškeltas kandidatu pagal Lietuvos įstatymus.
V.Landsbergis ne kartą yra sakęs - juokauti Lietuvoje pavojinga. Jeigu
teisingai iš aprašymų supratau, o dėl to negaliu garantuoti, posėdyje
siūlyta sudaryti kažkokią valstybės informacinės politikos tarybą ir
įkurti visuomenės informacinio atsparumo koordinavimo bei kompetencijų
centrą.
Užmušk, nesuvokiu, kas turima omenyje. Sava propaganda ar kova su
svetima? Žinau, kas yra medžiagų atsparumas, kaip jis apskaičiuojamas.
O kas yra informacinis atsparumas, tikriausiai reikėtų klausti būrėjos
Palmiros. Ji tikrai žino, kad nėra mąstančios būtybės, kurios neveiktų
informacija, atėjusi iš žvaigždžių išsidėstymo.
Nepraslydo pro posėdžiavusiųjų akis ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Žinoma, su užmoju jį keisti. Siūloma naujai apibrėžti, kas yra
propaganda. Neva esamas įstatymas kurtas taikos sąlygomis (sic.), o
dabar, aure, karas. Na, na.
Patarčiau jauniems politikams neskubėti į frontą. Geriau grįžkime prie
ištakų.
Propaganda - filosofijos, mokslo, religijos ir kitų teorijų, idėjų
skleidimas ir aiškinimas siekiant jomis ugdyti žmonių pažiūras ir
sulaukti jų prielankumo. Taip ji apibrėžiama "Tarptautinių žodžių
žodyne".
Propagandos sąvoka buvo paskleista 1662 m., Katalikų bažnyčiai įsteigus
kardinolų komisiją platinti tikėjimą. Veikla, iš pradžių vedama kilnių
tikslų, istorijos eigoje patyrė daug transformacijų, ypač keičiantis
komunikacijų technologijoms, marksizmo kūrėjų vertinta kaip ideologinė
jėga, nacių ir sovietų naudota kaip ginklas idėjinėje ir politinėje
kovoje, iki šiol nepranyko ir, nelygu tikslai ir priemonės, gali būti
politinė, idėjinė, kultūrinė, ūkinė, karinė ir pan.
Visos valstybės propagandą vykdo ir ne visos propagandos veikos yra
neigiamos. Tai, kas neigiama, demokratinėse valstybėse, kaip ir
Lietuvoje, yra įvertinta Baudžiamojo kodekso.
Ne viskas, kas komunikaciniais kanalais ateina iš Maskvos, yra neigiama.
Rusija turi daug laimėjimų kultūroje, moksle, ir nieko keista, kad
valstybė užsiima jų propagavimu pasaulyje. Ir Lietuvai taip reikia
daryti su savo kūrėjais. Kiek lietuviškų TV serialų nupirko BBC?
Nežinau. O rusiškų jau perkamas ne vienas.
Spėju, kad jungtiniame komitetų posėdyje buvo svarstoma, kaip
pasipriešinti politinei Rusijos propagandai. Tokia propaganda dabar yra
sudėtinė bet kurios valstybės užsienio politikos dalis ir globalizmo
laikais yra sukūrusi ypač rafinuotų būdų, kaip paveikti žmonių sąmonę.
Visi žinome, ką reiškia žodžių samplaika "amerikietiškas gyvenimo
būdas". ES kuriasi tam tikrų vertybių ir principų pagrindu ir
propaguoja tai likusiam pasauliui. Rusija susigriebė pavėlavusi, todėl
su didele energija ėmėsi pačių moderniausių politinės propagandos
metodų.
Man asmeniškai Rusijos užsienio politika yra didžiavalstybinė, o
skleidžiamos politinės idėjos visiškai nepatrauklios. Netikiu, kad jos
galėtų sužavėti Lietuvos gyventojus. Mano manymu, užuot nuogąstavus,
kad politinė Rusijos propaganda nepaveiktų kokios nors nedidelės
gyventojų grupės, politikams daugiau dėmesio reikėtų skirti savo
vertybėms propaguoti.
