Kol kas valdžia žada padidinti alkoholio įsigijimo ir pardavimo amžių iki 20 metų, uždrausti alkoholio tarą viešose vietose gabenti nepridengtą, taip pat planuojamas alkoholio pardavimo laiko trumpinimas.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Agne Širinskiene.
– Ponia Širinskiene, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga užregistravo pataisas, jas pasirašėte ir jūs, pagal kurias prekyba alkoholiu būtų draudžiama tik nemokamų renginių metu. Reiktų suprasti, kad „valstiečių“ frakcija atsitraukia nuo pakankamai griežto siūlymo, kad alkoholiu nebūtų galima prekiauti festivaliuose, viešuose renginiuose. Kodėl nusprendėte atsitraukti nuo šio draudimo?
– To neįvardinčiau kaip atsitraukimo. Diskusijos, kokia turėtų būti ribojimo apimtis, frakcijoje vyko, mes puikiai suprantame, kad ribojimas turi būti proporcingas.
Įvertinome aplinkybę, kai renginiai yra nemokami, vieši, į juos patenka visi asmenys, tame tarpe ir vaikai, visiškai nelydimi suaugusiųjų. Kai turime mokamą renginį, į kurį yra ribotas patekimas, turime visiškai kitą situaciją.
Dėl to nusprendėme diferencijuoti šiuos renginius pagal jų viešumą ir atvirumą visuomenei, sakydami, kad ten, kur renginiai visiškai atviri visuomenei, kur vaikai, neprižiūrimi suaugusių gali patekti, mes nustatome prekybos alkoholiu ribojimus, o ten, kur renginys uždaras – to režimo netaikome.
– Kodėl jau ne pirmą kartą susidaro įspūdis, kad jūsų atstovaujama frakcija kažką pasiūlo, visuomenėje kyla diskusija, o dažniausiu atveju – pasipiktinimas, tada atsitraukiama arba pasiūlymas atsiimamas. Ar yra ilgalaikė strategija? Juk jei mėtysiesi nuo vieno pasiūlymo iki kito, neturėdamas aiškaus plano, nes toks įspūdis ir susidaro, kaip išspręsi problemas?
– Manau, kad Vyriausybės programa, kuri yra patvirtinta iki kadencijos pabaigos, yra aiški strategija. Tai, kad partija reaguoja lanksčiai, reaguoja į visuomenės nuomonę, diskutuoja savo viduje ir ieško geriausio sprendimo, suprantu kaip didžiulį privalumą.
Būtų kvaila užsispirti ir laikyti įsikandus savo nuomonės. Šiuo atveju mes sakome, kad ieškome optimalaus sprendimo.
– Reikėjo ieškoti prieš tai, prieš pasiūlant tartis su visuomene.
– Ieškojo Vyriausybė, ji diskutavo su interesų grupėmis. Projektas pateko į Seimą, tai natūralu, kad Seimas taip pat ieško sprendimo.
– Su kokiomis interesų grupėmis diskutavo? Kiek žinau, su festivalių rengėjais, organizatoriais niekas nesikalbėjo.
– Kiek aš žinau, ministerijoje buvo rengiami vieši klausymai, kur suinteresuotos pusės galėjo ateiti ir kalbėtis. Sveikatos reikalų komitetas gruodžio mėnesį rengė viešus klausymus, kur turėjome apie 50-60 žmonių, suinteresuotų pusių, kurias išklausėme.
– Jūros šventei Klaipėdoje po tokių draudimų iškyla didžiulė grėsmė. Tai yra nemokamas renginys, bet organizatoriai tam tikrą finansavimo dalį gauna iš alkoholio gamintojų. Vienas iš žinomiausių alaus gamintojų yra vienas pagrindinių šios šventės rėmėjų. Jūs nematote tame problemos?
– Įstatymai nėra priimami vienoms šventėms ar kitoms. Mes negalime padaryti išlygų vienai ar kitai šventei, turime nustatyti bendrus principus. Bendras principas – jeigu tai yra viešas renginys su neribotu patekimu, jame turėtų būti ribojamas alkoholio vartojimas.
Manau, kad tai pakankamai sąžiningas ir teisingas principas, įvertinant tai, kad valstybėje susiduriame su milžiniška alkoholio vartojimo problema. Praeitą savaitę turėjome Pasaulio psichiatrų asociacijos suvažiavimą, jie lygiai tą patį pastebi, sakydami, kad jie, kaip psichiatrai, mato priežastinį ryšį tarp valstybėse sunaudojamo alkoholio kiekio ir savižudybių tose valstybėse.
Prognozuodami, kad jei priimame tinkamas priemones alkoholio kontrolei ir ribojimo prieinamumui, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje galėsime spręsti ir kitas problemas, tame tarpe ir savižudybių klausimą.
– Ponia Širinskiene, gal nereikia visko suvelti į vieną krūvą – vaikai, žmogaus psichikos problemos. Gerti ar negerti – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Sutinkate?
– Bet mes turime suprasti ir tai, kad gėrimas sukuria priklausomybę.
– Bet ne valdžia turi nurodyti, kaip žmogui elgtis? Normalioje demokratinėje valstybėje valdžia gali pasiūlyti įrankius, tam tikrus sprendimo būdus, kaip žmogų mokyti blaiviai gyventi, o ne draudimais apriboti ir kištis į jo asmeninius pasirinkimus.
– Manau, kad valdžia, sukurdama apribojimus, padeda žmogui priimti tam tikrus sprendimus. Mokslo įrodytas faktas, kad kuo vėliau pradedame vartoti alkoholį, tuo yra mažesnė priklausomybės nuo alkoholio tikimybė. Dėl ko atsiranda draudimas pavėlinti pardavimo ir vartojimo amžių iki 20 metų – nes tikėtina ir mokslas tai patvirtina, kad toks atidėjimas iš esmės mums padės sumažinti priklausomybių nuo alkoholio skaičių.
– O kas kontroliuos?
– O kas kontroliuoja dabar, kai yra apribojimas iki 18 metų?
– Buvo bandymas, pačių prekybininkų iniciatyva, mažinti prieinamumą – buvo tikrinami visų asmenų dokumentai. Pats Seimas nusprendė, kad to nereikia, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimai.
– Visą laiką įstatyme, tai niekada nebuvo pakeista, buvo įpareigojimas tikrinti asmenų iki 18 metų dokumentus. Seimas šio įpareigojimo nekeitė. Prekybininkų inovacijos, siekiant, iš dalies, kompromituoti kovos su alkoholiu priemones, atsirado vasarą ir jų tikslas yra suprantamas. Pakėlus amžiaus ribą iki 20 metų, aš nematau problemos prekybininkams tikrinti dokumentus.
– Problemos tikrinti nėra, bet ar tai bus pakankama kontrolė?
– Lygiai taip pat, kaip buvo pakankama kontrolė 18 metų. Visą laiką prie kiekvieno prekybininko policininko nepastatysime, mes tikime žmonių gera valia, kad jie klauso įstatymų ir jų laikosi. Lygiai taip pat bus kontrolė, kokia buvo iki 18 metų. Ribos pakėlimas kontrolės atžvilgiu nieko neprideda.
– Kalbama apie tai, kad 18 metų žmogus jau gali kurti šeimą, balsuoti rinkimuose, eiti ginti Tėvynę, bet negali alaus bokalo išgerti, nes valstybė už jį nusprendė, kad jis negali to padaryti.
– Mes turime vertinti ir savo situaciją. Kitos valstybės, kurios išlaiko 18 metų ribą, tokios tragiškos situacijos su alkoholizmu neturi, kokią turime mes.
– Kuo jūs remiatės, kai kalbate apie tragišką situaciją? Labai dažnai iš „valstiečių“ frakcijos atstovų girdime tokius žodžius, kad pas mus visi prasigėrę, tie, kurie Jūros šventėje nori išgerti alaus bokalą, yra ne visiškai normalūs žmonės, degradavę.
– Remiuosi Pasaulio sveikatos organizacijos statistika. Yra ir Lietuvos statistikos departamento statistika. Tiek viena, tiek kita rodo, kad mes suvartojame alkoholio neįtikėtinai daug. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos statistiką mes suvartojame praktiškai vos ne daugiausiai pasaulyje alkoholio, tik Baltarusija ir Rusija mus lenkia, tenkančio vienam gyventojui.
Taip pat yra mūsų situacija su kitais psichikos sveikatos indikatoriais – smurtu, prievarta prieš vaikus, moteris. Policijos statistikoje dažniausiai matome, kad dažniausiai smurtauja žmonės, priklausomi nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų. Matant kontekstą ir tai, kiek daug alkoholio suvartojame, nesiimti priemonių, kurios būtų pripažintos pasaulyje, būtų nusikalstama visuomenės sveikatos atžvilgiu.
– Kai kalbate apie prieinamumo mažinimą, draudimus, reiktų pasakyti ir tai, kad jie Lietuvoje yra bene didžiausi. Dabar jūs siūlote, kad alkoholio skyriuose bus galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 laipsnio gėrimais.
Stipresnių gėrimų įsigyti bus galima tik alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Išimtis paliekama kaimo parduotuvėms, kuriose bus galima parduoti ir stipresnį alkoholį – iki 15 laipsnių. O būtent regionuose socialinės problemos ir alkoholizmas yra didžiausias. Kur yra logika stipriu alkoholiu uždrausti prekiauti miestuose, o kaimuose ne?
– Tiesiog paimate vieną iš Seimo narių pasiūlymų. Yra registravę ir Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai, faktiškai visos frakcijos yra teikusios pasiūlymus. Natūralu, kad juos Seime turime svarstyti, bet Vyriausybės išvada labai aiškiai pasakė, kad šiame etape neiname prie specializuotų parduotuvių įrengimo.
Tai, ką kalbate, yra specializuotos parduotuvės, apie kurias dabar nekalbame. Tik diskutuojant su interesuotomis pusėmis ministerijoje, kiek aš žinau, buvo susitarta ir kalbama apie tai, kad pirma išbandykime ne tokias drastiškas priemones ir pasižiūrėkime, kaip jos veikia. Ne tokios drastiškos priemonės yra susijusios su amžiaus cenzo pakėlimu.
Žinoma, išsaugome galimybę dirbti studentams, jie 18-os metų dirbdami baruose galės nešioti alkoholinius gėrimus patys nevartodami. Tos priemonės susijusios su alkoholio demonstravimu viešosiose vietose, mes žinome, kad Vyriausybė pritarė minčiai, kad nepridengta pakuotė negali būti nešiojama viešoje vietoje, nes pakuotę suprantame kaip reklamą, o teismų praktika pripažįsta, kad pakuotė yra reklama.
Ne tokios drastiškos priemonės susijusios su dalies viešų, masinių renginių apribojimu. Apie specializuotas parduotuves šiame etape nėra kalbama, nes tikimasi, kiek žinau ir ministras konsultuojasi su Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais, kad šitos priemonės bus pakankamos suvaldyti situacijai, kurią turime.
– Ar esate nusimatę, koks efektas bus perspektyvoje? Kiek statistiškai sumažės suvartojamo alkoholio litrų? Ką darysite su kaimuose parduodamais stiprių alkoholinių gėrimų bambaliais, „taškais“ kaimuose?
– Ministerija vertina, koks gali būti efektas. Yra lūkestis, taikant šias priemones, sumažinti alkoholio vartojimą tenkantį vienam gyventojui, skaičiuojant litrais– iki 8-9 litrų gyventojui. Tai būtų didžiulis pasiekimas, reiktų linkėti, kad taip ir įvyks.
Dėl bambalių reguliavimo, dabar yra apribojimai, kuriuos Seimas ne per seniausiai priėmė – tie alkoholiniai gėrimai negali būti parduodami didesnėmis kaip 0,5 litro pakuotėmis. Kol kas dar turime per mažai laiko, kad galėtume įvertinti šio apribojimo efektą. Jei bus matoma, kad jis nėra efektyvus, bus galima svarstyti kitas priemones.
Taip drastiškai ir skubiai aš nebūčiau linkusi pritarti Seimo nario R.Žemaitaičio pasiūlymams tarą mažinti iki 0,2 litro ar kito kiekio, kuris bus sunkiai notifikuojamas Europos Sąjungoje, nes visas intervencijas į pakuotę mes turime notifikuoti.
– Dabar tų pasiūlymų yra tiek, kad sunku suprasti, ką siūlote ir ko tikitės. Kokie labiausiai tikėtini variantai dabar yra svarstomi, kalbant apie alkoholio prieinamumo mažinimą?
– Visų pirma – 20 metų ribos pakėlimas pardavimui ir laikymui, tačiau ne tuo atveju, kai tai yra darbo santykių metu. Barmenas, būdamas 18-os metų, galės nunešti alkoholinį gėrimą iki staliuko. Taip padėsime išvengti studentų darbo galimybių apribojimų. Kitas apribojimas – prekybos laikas.
Sekmadieniais prekybos laiką turėsime ribotą nuo 15-10 val., jis išplečiamas. Yra apribojimai galimybei išnešti nupirktą alkoholinio gėrimo pakuotę į viešą erdvę, jis turės būti transportuojamas taip pridengtas, kad nebūtų matoma, koks produktas yra nešamas. Taip pat apribojimai dėl masinių renginių.
– Ponia Širinskiene, jūs visiškai nevartojate alkoholio?
– Žiūrint, ką mes vadiname vartojimu. Švenčių progomis išgeriu taurę vyno.
– Pagal tai, kaip viešoje erdvėje sutinkamos kitokios nuomonės žmonių, kurie išgeria taurę vyno, reiktų suprasti, kad ir jūs, ir aš esame linkstančios į alkoholizmą? Ar situacija, kai tie žmonės, kurie turi kitokią nuomonę ir bando diskutuoti dėl priemonių, apie kurias šnekate, dažniausiai yra apkaltinami kaip alkoholio pramonės lobistai, atstovaujantys interesus, yra teisinga?
– Tokių kaltinimų niekada neminėjau ir nesakiau. Manau, kad tos priemonės yra nukreiptos ne į mus abi, o į tą kartą, kuri auga – ypač apribojimas, susijęs su metų cenzo įvedimu iki 20 metų. Šiuo atveju nenorėčiau švaistytis kaltinimais. Be abejo, alkoholio pramonė, kaip ir bet kuris kitas verslas yra suinteresuoti parduoti kiek įmanoma daugiau. Klausymuose man labai liūdnai nuskambėjo vieno pramonės atstovo pasakyti žodžiai, kad mūsų pirkėjai nesiskundžia ir neateina į Seimą skųstis. Taip, jie neateina, jie yra girti ir dažniausiai savo nuomonės suformuluoti nebegali, jei kalbame apie nuo alkoholio priklausomus žmones.
– Kada priemonių paketas bus priimtas ar bent kada prasidės svarstymai Seime?
– Rytoj Sveikatos reikalų komitetas, tikimės, kad priims vieną ar kitą sprendimą dėl visų pasiūlymų ir tada projektas bus paruoštas kelionei į posėdžių salę. Įvertinus tai, kad nuo 15 d. mes neturime plenarinių posėdžių, manau, kad tai bus 20-23 d.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
