„Sporto bendruomenė pritaria siekiui imtis aukštojo mokslo reformos, tačiau labai svarbu, kad tai nepakenktų nei profesionaliam sportui, nei visuomenės fizinio aktyvumo didinimui, nei sveikos gyvensenos plėtrai Lietuvoje“, – kalbėjo LSU rektorius daktaras Aivaras Ratkevičius.
Pasak jo, Lietuva yra sportiška šalis, o universitetas, rengdamas sporto specialistus ir atlikdamas mokslinius tyrimus, prisideda, kad sportas vystytųsi tinkama linkme.
A.Ratkevičius neabejojo, kad ateityje šalies sportininkų rezultatai gali būti dar geresni. Pasitelkę naujausias sporto mokslo žinias ir technologijas universiteto mokslininkai ir dėstytojai galėtų svariai prisidėti prie šių siekių.
Danijos pavyzdys užkrečia
„Norėtųsi, kad reformos vyktų remiantis tarptautine patirtimi. Įdomu, kad Danijoje po aukštojo mokslo konsolidacijos sporto mokslą ir studijas plėtoja trys universitetai: Orhuso, Kopenhagos ir Pietų Danijos“, – teigė A.Ratkevičius.
Kopenhagos ir Pietų Danijos universitetuose sporto mokslas ir studijos yra ypač aukšto lygio. 2015 metais Pietų Danijos universitete vienam studentui teko maždaug 100 kartų daugiau lėšų negu vienam Lietuvos sporto universiteto studentui.
„Apie 70 procentų LSU studentų studijuoja savo lėšomis. Tai nėra gerai ir sunku įsivaizduoti, kaip dar galima taupyti sporto mokslo sąskaita.
Lietuva gerokai atsilieka nuo daugelio Europos ir ypač Skandinavijos šalių pagal žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo rodiklius, todėl reikėtų kalbėti ne tik apie vaistų kainas ir žalingus įpročius“, – kalbėjo A.Ratkevičius.
LSU rektoriui svarbu, kad nebūtų išblaškytas sporto mokslo potencialas, nebūtų ignoruojama Lietuvos sporto universiteto patirtis, o jo pavaldumas ar vadovų vardai bei jų skaičius nėra svarbiausias veiksnys.
Danijos patirtis rodo, kad, esant racionaliam universiteto valdymo modeliui ir užtikrinus gerą finansavimą, sporto mokslas gali klestėti ir dideliame jungtiniame universitete, kuris skatina bendradarbiavimą tarp tokio universiteto padalinių. Deja, ne visada universitetų sujungimas pasiteisina.
Sprendimą teko atšaukti
Didžiausių laimėjimų sporto arenose pasiekusios pasaulio šalys turi specializuotus sporto universitetus.
Tarp 12 daugiausia medalių 2012 metais Londono ir 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojusių šalių net 9 veikia specializuotos aukštojo mokslo įstaigos, kurios koordinuoja sporto plėtrą.
Neseniai vyko aktyvūs svarstymai dėl galimybės Oslo sporto universitetą sujungti su kita aukštąja mokykla, tačiau tokio projekto buvo atsisakyta.
Vengrijos valdžia taip pat vykdė aukštojo mokslo reformą ir sporto universiteto nebeliko, tačiau labai greitai toks sprendimas buvo atšauktas, nes rezultatai nepateisino lūkesčių.
Tarptautinė patirtis rodo, kad nedideli, specializuoti universitetai geba greičiau keistis, diegti studijų ir mokslo naujoves.
Veiklos kryptis pasiteisino
LSU plėtoja bendradarbiavimo ryšius su universitetais visame pasaulyje.
Plėtojama dvišalė partnerystė su Pekino, Šanchajaus sporto universitetais (Kinija), Kinijos sostinės kultūros ir sporto universitetu, Kazachstano sporto ir turizmo akademija, Barry, Marquette’o, Virdžinijos universitetais (JAV), Sporto mokslo universitetu (Japonija), Zinmano fizinio lavinimo ir sporto mokslų koledžu Wingate’o institute (Izraelis), Gdansko kūno kultūros akademija (Lenkija), Baltarusijos valstybiniu kūno kultūros universitetu.
LSU mokslininkai atlieka bendrus mokslinius tyrimus su žymiais užsienio kolegomis iš Karolio instituto (Švedija), Aberdyno universiteto (Škotija, Jungtinė Karalystė), Hamburgo medicinos instituto (Vokietija), Mančesterio metropoliteno universiteto (Jungtinė Karalystė), Tartu (Estija) universiteto.
Universitete plėtojamos penkios strateginės mokslinių tyrimų kryptys: smegenys ir griaučių raumenys, sporto industrijos valdymas ir ekonomika, sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ir ugdymas per sportą, sporto fiziologija ir genetika, sportininkų rengimo technologijos.
Nuolat auga universiteto mokslininkų parengtų mokslinių publikacijų, patenkančių į prestižinius mokslo leidinius („Web of Science“, „Thomson Reuters Master Journal List“), skaičius.
„Dar 2014 ir 2015 metais tarptautiniai ekspertai pabrėžė didelę LSU, kaip aukštojo mokslo institucijos, pažangą, mokslinę veiklą įvertino kaip aukšto tarptautinio lygio“, – kalbėjo LSU rektorius A.Ratkevičius.
Pagal „Erasmus“ programą LSU studentai gali rinktis dalines studijas 80 Europos universitetų, o dėstytojai ir administracijos darbuotojai – tobulintis Europos švietimo institucijose.
Apie 70 proc. universiteto absolventų įsidarbina pagal specialybę, o darbą susiranda 90 proc. LSU aukštojo mokslo diplomą gavusių jaunuolių.
Pagal studentų skaičių, tenkantį vienai programai, LSU yra vienas šalies universitetų lyderių. Daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos sporto sektoriuje dirbančių trenerių parengta Lietuvos sporto universitete.
Net 90 proc. krepšinio trenerių taip pat parengti LSU, jie puikiai vertinami ir užsienio šalyse. Tai liudija gerą specialistų parengimą.
Ketverius metus gyvuoja LSU Trečiojo amžiaus universitetas, senjorams pristatantis fizinio aktyvumo ir sveiko senėjimo idėjas.
Pagalba – ir olimpiečiams
LSU kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ne vienus metus siekia efektyvesnio sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, populiarina olimpinį judėjimą, skatina sporto plėtrą, kuria olimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių rengimo sistemą Lietuvoje.
LSU padeda LTOK specialistams kelti kvalifikaciją, sudaro palankias sąlygas studijuoti olimpinės rinktinės kandidatams ar nariams, atlieka mokslinius tyrimus ir testuoja olimpiečius.
LTOK specialistai konsultuoja, kaip būtų galima tobulinti studijų programas, užsako įvairius sportininkų tyrimus ir testus, sudaro studentams praktikos galimybes ir dalijasi patirtimi.
Be to, LTOK įsipareigojo skirti paramą vieno LSU biologijos krypties doktoranto studijoms finansuoti.
„Bendradarbiaudami su Lietuvos sporto universitetu matome daug galimybių, kurios padės šalies olimpinėms sporto šakoms sėkmingai plėtotis. Prasidėjo pasirengimas Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Dedame daug vilčių, kad bendradarbiaudami su LSU mokslininkais 2020-ųjų olimpinėms žaidynėms pasirengsime kuo geriau.
Negaliu komentuoti universiteto valdymo formos, veiklos formato, tačiau LSU vykdomi sporto mokslo tyrimai gyvybiškai svarbūs šalies sportui, o tokių programų praradimas padarytų nepataisomą žalą“, – teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Svarbių užduočių nesumažės
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovo Edžio Urbanavičiaus nuomone, vienas Vyriausybės veiklos prioritetų yra sportas ir fizinis aktyvumas, todėl sporto bendruomenei užduočių tikrai netrūks.
KKSD vadovas teigė, kad daug dėmesio ketinama skirti ne tik profesionaliam sportui, bet ir visuomenės fiziniam aktyvumui, jos sveikatinimui.
Abi šios sritys neįsivaizduojamos be LSU parengtų specialistų, sporto mokslininkų indėlio.
Pagelbėjo gauti patarimai
Žinomas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis aktyviai sportuodamas daugybę kartų lankėsi LSU, kur buvo atliekami sveikatos tyrimai, specialistai patardavo rūpimais klausimais. „Universitete sutikau gausybę žmonių, kurių pagalba labai pravertė“, – pasakojo sportininkas.
A.Zadneprovskis įsitikinęs, kad Lietuva yra aktyviai sportuojanti šalis, o sportininkai savo laimėjimais ją garsina visame pasaulyje.
Legendinio „Žalgirio“ laikų krepšininkas, o šiuo metu treneriu dirbantis Valdemaras Chomičius neabejoja, kad specializuota mokslo įstaiga geriau parengia specialistus.
Kaunietis įsitikinęs, kad LSU šį darbą atlieka be priekaištų. Ar tokia mokslo įstaiga nėra pernelyg didelė prabanga? „Reikėtų žiūrėti ne į specialisto parengimo sąnaudas, o į jo galimybes“, – kalbėjo V.Chomičius.
Jo nuomone, LSU specialistams reikėtų sudaryti dar geresnes sąlygas siekti mokslo aukštumų, o sukauptas žinias vėliau perduoti sportininkams.
Lietuvos sporto forumo dalyvių deklaracija
Neseniai LSU ir Seimo Jaunimo ir sporto komisija surengė sporto forumą, kuriame diskutuota apie nacionalinės sporto politikos įgyvendinimo iššūkius ir jų sprendimo būdus, priimta deklaracija.
Mes, Lietuvos sporto forumo dalyviai, siekdami integralaus ir veiksmingo sporto politikos įgyvendinimo bei fiziškai aktyvios visuomenės augimo prisidedant prie svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų siekių, remiame šias aktualias sporto ir sveikatinimo plėtros kryptis:
Sporto mokslo ir studijų proceso konsolidavimas Lietuvos sporto universitete taikant aukščiausius tarptautinius mokslo ir studijų organizavimo standartus.
Sveikatinančio fizinio aktyvumo plėtros strategijos parengimas remiantis naujausiais sporto mokslo ir veiksmingiausiais pasaulinės praktikos pavyzdžiais.
Lietuvos sporto plėtros strategijoje numatytų Fizinio aktyvumo siekiamų rodiklių įgyvendinimas ir nuolatinis šių rodiklių kaitos monitoringas, remiantis sporto mokslo tyrimais.
Fiziškai aktyvių mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus didinimas siūlant inovatyvias ir patrauklias fizines veiklas.
Neįgaliųjų integracijos per sportą stiprinimas.
Lietuvoje sporto plėtra turi būti vykdoma per sporto federacijas, suteikiant joms resursų, įgaliojimus ir nustatant reikalavimus.
Palankių veiklos sąlygų sudarymas Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms integraliai vykdyti socialines sporto identiteto stiprinimo (komunikacijos) kampanijas, grindžiamas ilgalaikiu, nuosekliu ir nuolat atnaujinamu viešinimo turiniu, skatinančiu gyventojus daugiau judėti ir būti fiziškai aktyvius (akcentuojant ligų – nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kt., socialinės atskirties mažinimo, patyčių ir smurto prevenciją).
Privalomojo ar kaupiamojo gyvybės ir traumų draudimo sistemų integracija į pavienių gyventojų motyvacines reguliaraus sportavimo sistemas.
Sportas turi būti suprantamas ne kaip kaštų centras, bet kaip įrankis valstybės socialinei politikai įgyvendinti.
Sporto – didelio meistriškumo ir masinio užimtumo – pertvarkos klausimai valstybės mastu turi būti sprendžiami kompleksiškai.
Lietuvos sporto forumo dalyviai
