Anksčiau su teisėsauga jokių reikalų neturėjusi 68 metų šiaulietė Regina Leonienė net košmariškame sapne negalėjo susapnuoti, kad iš Anglijos atvykęs sūnus ją su Motinos diena sveikins kalėjime, o dar nenuteista pensininkė už grotų paminės ir savo auksines vestuves.
Nuo vasario mėnesio iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus su policijos konvojumi į Kretingos teismo posėdžius vežiojama pagyvenusi moteris su viltimi laukė gegužės 8 dienos, kai turėjo baigtis teisėjos R.Kulberkienės skirtas trijų mėnesių suėmimas.
Bet vakar pensininkei Šiaulių tardymo izoliatoriaus durys neatsivėrė.
Tik jai vienai suprantama logika besivadovaujanti teisėja ligonę už grotų paliko dar trims mėnesiams.
Kalėjime vadina močiute
Tokią teisėjos nutartį išgirdusi pensininkė apsiverkė, o išvedama iš teismo salės prasitarė: „Dar tiek pat laiko aš neištversiu, užsinersiu kilpą ant kaklo.“
Amžiumi vyriausia ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje močiute vadinama suimtoji su gyvenimu už grotų neapsipranta iki šiol.
„Labai išsekina kelionės į teismo posėdžius, nakvynės Klaipėdos tardymo izoliatoriuje, grįžimai iš Kretingos į Klaipėdą pietauti bylos nagrinėjimo dieną.
Parvežta į Šiaulius po to kelias naktis negaliu užmigti, o kraujospūdis pakyla iki kritinės ribos“, – apie savo įspūdžius kalėjime pasakojo pensininkė.
Cukriniu diabetu serganti moteris tik neseniai pradėjo gauti dietinį maistą, ne visuomet ją pasiekia reikalingi vaistai.
Moteris pastebėjo, kad kalėjime jai suprastėjo atmintis, dreba rankos, apėmusi apatija.
„Anksčiau čia visi manė, kad aš iš valstybės esu pavogusi milijonus. Tačiau sužinoję, kad už grotų esu laikoma tik už tai, jog kelis kartus negalėjau atvykti į teismą, visi gūžčioja pečiais“, – sakė R.Leonienė.
Sunkia depresija serganti ir Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydyta moteris vasarį teisėjos nurodymu buvo suimta vos tik jai buvo skirta ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija. Policijos konvojus ligonę išsivežė tiesiog iš gydytojo kabineto.
Skyrė psichiatrinę ekspertizę
Advokatė Marina Gušauskienė bandė guosti savo klientę, kuriai buvo pratęstas suėmimas, bet ir jai jau sunku surasti padrąsinamųjų žodžių.
„Teisėja R.Kulberkienė visai Lietuvai demonstruoja, kaip baudžiamasis procesas gali tapti susidorojimo su kaltinamuoju ir asmeninių ambicijų tenkinimo priemone“, – teigė M.Gušauskienė.
Už trukdymą teismo procesui griežčiausią kardomąją priemonę skyrusi ir 3 mėnesiams už grotų kaltinamąją pasiuntusi teisėja netrukus po to šiaulietei, kuri 17 metų valdo visuomeninio maitinimo įmonę, paskyrė priverstinę psichiatrinę ekspertizę. O praėjusios savaitės teismo posėdyje suėmimą pratęsė dar trims mėnesiams.
Tokio teismo sprendimo pagrįstumas sukėlė abejonių ne tik kaltinamosios gynėjai, bet ir baudžiamojo proceso ekspertui, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesoriui Raimundui Jurkai.
Nutartis – abejotina
Suėmimo pratęsimą teisėja pateisina tuo, kad byloje nėra baigtas įrodymų tyrimas, nes nebaigta kaltinamosios R.Leonienės psichiatrinė ekspertizė, ji pati nėra davusi parodymų, o kaltinamųjų gynėjai pateikiantys vis naujus prašymus.
Anot teisėjos R.Kulberkienės, ankstesni kaltinamosios neatvykimai į teismo posėdžius sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad suėmimo taikymo sąlygos neišnyko – R.Leonienė gali trukdyti procesui ir taip būtų užkertamas kelias teismui nagrinėti bylą.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, nenuteistą asmenį suimti galima tik tuo atveju, jei yra duomenų, jog jis bėgs ir slėpsis, darys naujus nusikaltimus arba trukdys teismo procesui.
„Pirmą kartą kaltinamosios suėmimas buvo grindžiamas trukdymu teismo procesui. Tačiau po pirmojo suėmimo laikotarpio šis pagrindas išnyko, nes tris mėnesius atvežama policijos konvojaus ji teismo posėdžiuose dalyvavo.
Negalima suimti kaltinamojo todėl, kad byloje nėra baigtas įrodymų tyrimas ar gynėjai teismui pateikia naujų prašymų.
Tokių pagrindų įstatymas nenumato“, – teigė su kaltinamosios suėmimo aplinkybėmis susipažinęs teisės profesorius R.Jurka.
Jo manymu, ši byla yra formalaus požiūrio į įstatymų taikymą pavyzdys.
Bet ar toks taikymas atitinka įstatymo apibrėžtus proporcingumo principus?
Kodėl netaikė kitų priemonių?
Įstatymas numato, kad griežtesnė kardomoji priemonė gali būti skiriama tokiu atveju, jeigu pažeidžiama švelnesnė.
„R.Leonienei buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir ji šios kardomosios priemonės nebuvo pažeidusi“, – teigia advokatė M.Gušauskienė.
Teisininkei nesuprantama, kodėl siekiant sudrausminti kaltinamąją teisėja neapsiribojo namų areštu, priverstiniu atvesdinimu arba užstatu.
„Netgi ir kelių tūkstančių eurų užstatas būtų labai efektyvi priemonė, nes R.Leonienei neatvykus į teismą tokios sumos praradimas jos šeimai būtų labai skaudus“, – įsitikinusi M.Gušauskienė.
Anot jos, niekuo nepagrįsti kaltinimai, kad neatvykdavusi į posėdžius R.Leonienė esą tyčia šitaip vilkino teismo procesą.
Trečius metus teisme nagrinėjant bylą šiaulietei vis didėja išlaidos advokatui, o jai inkriminuojamai nusikalstamai veikai senatis sueitų tik kitų metų pabaigoje.
Kaltinamąją jau nuteisė?
Advokatė mano, kad suimdama jos ginamąją teisėja savo galią demonstruoja ir kitiems bylos dalyviams.
Savo nutartyje R.Kulberkienė neslepia, kad R.Leonienei skirta tokia bausmė turinti ir parodomąją reikšmę – esą ji kontroliuosianti netinkamą proceso dalyvių elgesį ir juos drausmins.
Maža to, teismo procese net nesulaukusi baigiamųjų ginčų teisėja jau dabar demonstruoja savo šališkumą ir neslepia įsitikinimo R.Leonienės kalte.
„Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R.Leonienė padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką“, – tokį apkaltinamąjį nuosprendį teisėja parašė dar tik pratęsdama suėmimą.
Teisės profesorius R.Jurka atkreipė dėmesį, kad R.Leonienei skirta kardomoji priemonė – jau pusė metų laisvės atėmimo yra gerokai sunkesnė už jai gresiančią bausmę.
Remiantis teismine praktika, už nesunkius finansinius nusikaltimus pirmą kartą teisiamai senyvo amžiaus ligotai moteriai reali laisvės atėmimo bausmė vargu ar būtų skirta.
Lietuvai gali tekti pasiaiškinti
R.Leonienei skirto suėmimo atvejis turėtų būti nagrinėjamas ir Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Advokatė M.Gušauskienė jau yra parengusi dokumentus Strasbūro teismui, kuriuose R.Leonienė kaltina Lietuvą dėl nepagrįstai pažeistos jos teisės į laisvę, neužtikrintos teisės į tinkamą medicininį gydymą, kai ji buvo suimta ligoninėje jai skirtų procedūrų metu, bei pažeistos teisės į sąžiningą procesą teisėjai demonstruojant šališkumą.
Ankstesnėse panašiose bylose EŽTT yra pateikęs nuomonę, kad įstatyme įtvirtinta teise pratęsti suėmimą negalima naudotis besąlygiškai. Valstybė privalo iš naujo įtikinamai įrodyti tokio suėmimo pratęsimo būtinybę.
Spręsdama dėl suėmimo valstybė yra įpareigojama apsvarstyti ir kitokias priemones, galinčias užtikrinti kaltinamojo atvykimą į teismą.
Pasinaudojo parama ir tapo kalta
Kretingoje nagrinėjama baudžiamoji byla siekia beveik 10 metų senumo įvykius.
Trys smulkieji verslininkai kaltinami pažeidę paramos gavimo procedūrą, kai iš valstybės biudžeto lėšų teritorinės darbo biržos finansavo neįgaliųjų darbo vietų steigimą.
Rietave kavinę valdanti R.Leonienės įmonė pagal pateiktą paraišką 2009 metais gavo Europos paramą reikiamai įrangai įsigyti ir dviem darbo vietoms sukurti.
Už 60 tūkst. litų R.Leonienės įmonė įsigijo naudotą visureigį, būtiną norint aptarnauti atokiai esančią Medingėnų mokyklos valgyklą, kurioje mokinius maitino šiaulietės įmonė, kad būtų galima iki šios mokyklos nuvažiuoti kaimo keliais.
Po dvejų metų verslininkė sulaukė kaltinimų, kad ne pagal paskirtį panaudojo paramos lėšas, nes Darbo biržos atsiųsta negalią turinti moteris atsisakė sėsti prie didelio automobilio vairo.
Nors nauja darbo vieta neįgaliam asmeniui buvo sukurta, o visureigiu į mokyklą buvo vežiojami patiekalai, prokurorai nusprendė, kad už paramos lėšas įsigytą visureigį verslininkė naudoja asmeninėms reikmėms.
