Balandžio pradžioje komisija kreipėsi į M.Dargužaitę klausdama apie Vyriausybės kanceliarijos vyriausiojo patarėjo pareigybės įsteigimą ir asmenis, kurie eina ar ėjo šias pareigas. Tačiau jos pasiaiškinimų taip ir nesulaukė, todėl dar kartą kreipėsi į kanclerę.
Antikorupcijos komisija M.Dargužaitei pateikė nemažai klausimų. Domėjosi dėl Vyriausybės kanclerio vyriausiojo patarėjo pareigybės ir įdarbinimo, prašė nurodyti visus asmenis, kurie ėjo ir eina šias pareigas.
Komisija nurodė, kad panašias funkcijas vykdo dviejų kategorijų darbuotojai: valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pastaruosius įdarbinti lengviau, tuo metu valstybės tarnautojai turi laimėti konkursą, jiems keliami griežti kvalifikacijos ir kiti reikalavimai.
Iš paklausimo Antikorupcijos komisijai akivaizdu, kad Vyriausybės kanceliarijoje gali būti siekiama valstybės tarnautojus keisti darbuotojais pagal darbo sutartį. O tai sudaro prielaidas neskaidriai atrankai ir korupcinio pobūdžio rizikai pasireikšti.
Komisijos rašte nurodoma, kad Vyriausybės kanceliarijoje vasario mėnesį buvo įdarbinti asmenys be konkurso ir su jais buvo pasirašytos darbo sutartys. Kai kuriems buvo skiriami papildomi priedai.
Į Komunikacijos departamento Spaudos ir komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių projektų vadovo pareigas pagal darbo sutartį priimta Karolina Paulonytė ir jai skirtas priedas. Į atkūrimo šimtmečio projektų vadovo pareigas pagal darbo sutartį įdarbinta Biruta Zimnicka ir jai skirtas priedas.
Į ministro pirmininko sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas pagal darbo sutartį su priedu įdarbinta Indrė Tamolė, o į Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pagal darbo sutartį su priedu įdarbinta Viktė Teresaitė. Komunikacijos departamente taip pat buvo sudarytos darbo sutartys ir be priedų įdarbinta Inga Kvaraciejienė, Marius Gurskas ir Darius Janutis.
Antikorupcijos komisija laukia kanclerės paaiškinimų, kodėl nebuvo konkursų į šias pareigas ir dėl kokių priežasčių buvo skirti priedai prie atlyginimo. Komisija pabrėžė, kad M.Dargužaitė bus kviečiama atvykti į komisijos posėdį ir pateikti paaiškinimus.
Vyriausybė šiuo metu vykdo kanceliarijos pertvarką, kuri turėtų būti baigta šių metų liepos 18 dieną. Reforma nepatenkinti kanceliarijos darbuotojai kovo mėnesį pasirašė peticiją, kuria prašė premjero nuspręsti dėl tolesnio kanclerės vadovavimo.
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų teigimu, M.Dargužaitei pradėjus eiti pareigas jie nuolat patiria stresą, o pati kanclerė dirba nekonstruktyviai ir nesuvaldo procesų. Premjeras Saulius Skvernelis profesine prasme priekaištų kanclerei sakė neturintis.
Darbuotojų tikinimu, susitikimų metu kanclerė nesutinka gilintis į jai pateikiamus dokumentus, nes jai tai neva nereikalinga ir nesuprantama. M.Dargužaitė taip pat reikalauja, kad jos darbuotojai „nekalbėtų žargonu“, tai yra nevartotų dalykinės viešojo sektoriaus kalbos, kurios ji pati nesupranta.
Rengiant Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą kai kurie darbuotojai buvo priversti dirbti iki vėlaus vakaro ar net naktį bei savaitgaliais, bet jų pastangos liko neįvertintos. Užduotys turėjo būti perdaromos nepateikus jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl taip daroma. Kai kurie darbuotojai skundėsi, kad nesulaukė nei atlygio, nei gero žodžio.
Skaičiuojama, kad reforma leis per metus beveik milijonu eurų sumažinti valstybės išlaidas. Tačiau atleidžiamiems darbuotojams Vyriausybė turės sumokėti išeitines kompensacijas. Dar neaišku, kiek tai kainuos.
Milda Dargužaitė, tuo tarpu, teigia, kad vykstant Vyriausybės kanceliarijos pertvarkai ir siekiant pokyčių visame viešajame sektoriuje, orientuotų į veiklos rezultatus, viešajam sektoriui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Ypač kompetentinga komanda reikalinga, nes siekiame įgyvendinti valstybės veiklos efektyvinimo pokyčius.
Tai didžiausias mūsų „galvos skausmas“ - kaip į viešąjį sektorių pritraukti profesionalus ir juos išlaikyti dėl mažo darbo užmokesčio. Vyriausybės kanceliarija nuolatos ieško ir sieks įvairiais būdais (tiek pagal darbo sutartis, tiek konkursų į valstybės tarnautojų pareigas būdu) atsirinkti kompetentingiausius darbuotojus numatytiems Vyriausybės prioritetiniams darbams ir planuojamiems pokyčiams įgyvendinti. Visiems yra keliami itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, ypač – pokyčių valdymo srityje.
Į valstybės sektorių žmones galima įdarbinti ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą, ir pagal darbo sutartis – priklausomai nuo darbo pobūdžio. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog būtinas aiškus atskyrimas – to mes ir siekiame. Vyriausybės kanceliarija, įvertindama Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl viešojo sektoriaus ir vidaus administravimo funkcijų atskyrimo, žmones įdarbino ne tik pagal darbo sutartis, bet ir į valstybės tarnautojų pareigas tarnybinio kaitumo būdu.
Vyriausybės kanceliarija planuoja pokyčius, kuriems nepakanka turimų žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų. Taip pat šiuo metu ruošiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę, pakeičiant atrankos, darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką bei motyvavimo sistemą.
Neužsiimame nepotizmu bei “draugų” įdarbinimu. Mums svarbiausia – rasti geriausius specialistus, kuriuos šiuo metu, deja, sunku pritraukti į valstybės tarnyba", - teigė M.Dargužaitė
