Pasak profesoriaus, kalbant apie alkoholio vartojimo problemas Lietuvoje, ignoruojamas faktas, kad prieš tris dešimtmečius taikyti analogiški metodai nepasiteisino.
„Dabartinės priemonės nėra nei diskutuotos, nei aptartos ir tiesiog pasiūlytos lenktyniaujant, kas sukurs dar griežtesnį apribojimą. O mūsų patirtis - manau, daug kas prisimena „gorbačiovinę“ reformą, kurios efektas buvo toks: su alkoholio vartojimu susiję rezultatai maždaug pusę metų gerėjo, po to ėmė
staigiai blogėti, nes šitos priemonės skirtos kovai su pasekmėmis, jos neskirtos kovai su priežastimis“, - naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė G. Navaitis.
Pasak specialisto, girtavimo priežasčių yra įvairių, bet apie jas nediskutuojama.
„Dabar nekalbama apie priežastis: vyraujančias nuostatas, žmonių laimės lygį, prasmę, motyvaciją ir todėl paminėčiau dar vieną - Motiejaus Valančiaus draugijos - patirtį. Ji sugebėjo sumažinti alkoholio vartojimą Kauno gubernijoje kone perpus, bet ką labai svarbu pasakyti: netgi prisiekę šitos draugijos nariai galėjo
saikingai vartoti alų ir midų. Buvo siūlomas tikslas. O dabartinės priemonės nieko nesiūlo, jos tik draudžia“, - sakė G. Navaitis, abejojantis, ar, pvz., kovo pradžioje padidinti alkoholio akcizai galės iš tiesų sumažinti svaigiųjų gėrimų pardavimo mastą.
Profesoriaus teigimu, skubant „pasižymėti“, kažką įrodyti, daromi veiksmai, kurie gali kaip tik padidinti žmonių priklausomybę nuo alkoholio.
„Vynas ir alus, akcizų prasme, apmokestinamas kaip degtinė. Girtaujantieji stumiami prie stipriųjų gėrimų - be abejo, tai yra klaida. Tada kyla paprastas klausimas, kodėl daromos tos klaidos: vien nesusipratimui ar skubėjimui aš jų nepriskirčiau. Atrodo, kad turime situaciją, kai mažiau domimasi rezultatu, o labiau norima
pabrėžti savo politinį veikimą“, - sakė profesorius, pridūręs, jog jeigu šalyje iš tiesų domimasi rezultatais, tuomet siekiama visuomenę suvienyti, kad ji suprastų ir palaikytų rezultatų siekimą. Bet jeigu, savo ruožtu, domimasi politinės valdžios išlaikymu ar įgijimu, tuomet norima visuomenę suskaldyti.
Psichologo teigimu, jau dabar mėginama klijuoti etiketes ir visuomenę dalyti į blaivinančiuosius ir norinčiuosius nugirdyti.
Profesorius pabrėžė, kad alkoholizmas yra liga ir jis turi būti gydomas, o dabartiniai veiksmai turi būti nukreipti girtavimo ribojimui.
„Dabar neskiriama yda ir liga, ir bandoma spręsti girtavimo problemas kovojant su alkoholizmu. Problema ta, kad su visuomene elgiamasi tarsi su ligoniu, dėl to sunku tikėtis pozityvaus rezultato. Nes daugybei kitų žmonių šitos priemonės buvusios-nebuvusios, jos mums nesvarbios. Ar yra alkoholio reklama, ar nėra - vietoj jos bus kita reklama, kuri mums irgi nesvarbi“, - teigė psichologas, sakydamas, kad siūlomos priemonės gal ir galėtų būti efektyvios, jeigu jos būtų skirtos alkoholikams, bet kai įžvelgiame esant skirtingas žmonių grupes - saikingai vartojančiųjų, nesaikingai vartojančiųjų ir alkoholikų - matome siūlomų priemonių neveiksmingumą.
„Kas mums siūloma? Riboti prieinamumą, panaikinti reklamą ir pakelti kainas. Tai pagal tą logiką Lietuvoje nėra jokios problemos su narkotikais: reklamos nulis; prieinamumas - manau, kad nei jūs, nei aš nežinome, kur nusipirkti; o kaina nuo pradinės žaliavos - 500 proc., jeigu ne visas tūkstantis proc. Na ir kas? Problema kaip
yra taip ir buvusi. Tai mums aiškiai atsako, kad negalima elgtis su visa visuomene tarsi su kažkokia sergančiųjų grupe“, - kalbėjo psichologas, psichoterapeutas prof. G. Navaitis.
Seime svarstomos priemonės, numatančios, kad legaliai alkoholį vartoti būtų galima nuo 20, o ne nuo 18 metų. Taip pat planuojama trumpinti prekybos alkoholiu parduotuvėse laiką, drausti alkoholio reklamą, drausti alkoholį pardavinėti viešuose renginiuose ir kita.
