Jis mano, kad „valstiečių“ draudimai tautiečių neišgelbės, ir pateikia Vokietijos dvasininko mokymų pavyzdį, kuris išblaivino tūkstančius Lietuvos alkoholikų.
„Vienas Vokietijos dvasininkas nuveikė daug daugiau nei visos Lietuvos valdžios sudėjus kartu. Dvasininkas tūkstančiams žmonių padėjo įveikti priklausomybes“, – teigė Jonas (tikrasis vardas ir pavardė žinomi. – Red. past.).
Iš alkoholio liūno išsivadavęs pusamžis vyras ragino „valstiečius“ neskubėti draudimais gydyti tautos, gerai išdiskutuoti ir parengti ilgalaikes programas, kurios apimtų priklausomybių prevenciją nuo užimtumo skatinimo vaikystėje iki kompleksinio priklausomų asmenų gydymo. Švietimas taip pat yra raktas į blaivų gyvenimą.
Priklausomybė ateina iš vaikystės
Panevėžietis mano, kad visos polinkio į priklausomybes priežastys ateina iš vaikystės – patirtų traumų, išgyvenimų, sukrėtimų, emocijų. Jos yra užkoduotas žmoguje. Jonas – taip pat ne išimtis. Nuo trejų metukų alkoholikė motina jį paliko vaikų globos namuose. Jis nuolat buvo mėtomas iš vienos mokyklos į kitą ir atskirtas nuo brolių.
„Visą gyvenimą mane lydėjo žodžiai: „Kokia motina – toks ir sūnus.“ Visada aiškino, kad esu niekam tikęs ir ko galima norėti iš tokio vaiko, kurio tokia motina. Visi panevėžiečiai nuolat prikišdavo man motiną. Net pati motina sakydavo, kad esu benkartas. Visi aplinkui tai kartodavo. Įsivaizduojate, kaip tai traumuoja vaiką“, – su jauduliu pasakojo vyras.
Pašnekovas neslėpė, kad buvo sunkiai valdomas vaikas, uždaras, nebendraujantis ir psichologiškai sutrikęs. Jo nuomone, būtent tai atvėrė tiesiausią kelią į alkoholio priklausomybę, todėl būdamas vos keturiolikos metų pradėjo smarkiai gerti, nebesimokė ir sukčiavo. „Niekam nebuvau įdomus ir niekas niekada net nepaklausė, kodėl taip darau, ką jaučiu, ką man skauda“, – sakė jis.
Vyras tikino, kad per gyvenimą niekada neturėjo jokių kliūčių įsigyti alkoholio. Būdamas 22 metų jis prarado viską: pirmąją žmoną, vaiką, darbą, namus: „Gyvenau praktiškai gatvėje. Man jau buvo tas pat, kur ir su kuo gerti. Ir niekada nebuvo jokių kliūčių gauti alkoholio. Net Kazachstane, kur pragyvenau dvejus metus, visi gėrėme, nors 50 kilometrų į vieną ir kitą pusę nebuvo galimybės jo gauti. Sugalvodavome, kaip įsigyti.“
Kai gyvenimas tapo nevaldomas, įvyko lūžis
Būdamas 30-ies Jonas patyrė lūžį, kai gyvenimas byrėjo į šipulius ir tapo nebevaldomas. Vyras pateko į avariją, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, jis net bandė žudytis.
„Priklausomybė valdė mane – ne aš vedžiau gyvenimą, bet jis vedė mane. Pradėdavau gerti vienam mieste, o atsidurdavau kitame. Viduje virė didžiulės kančios. Atrodė, kad nenoriu gerti, bet negalėjau sustoti“, – sunkiausią gyvenimo momentą prisiminė pašnekovas.
Gimė dukra, kuri niekada nematė tėvo neblaivaus. Tokia laimė, kai užaugo vaikas, kuris nė karto nematė tėvo geriančio, negirdėjo pakelto tono ar smerkiančių žodžių. Priešingai, skatinau, kad vystytųsi drąsi asmenybė, nebijotų ieškoti ir pažinti. Visada buvo svarbu, ką ji jaučia ir išgyvena. Supratau, kad visi pagrindai paklojami vaikui vaikystėje“, – su kibirkštėle pasakojo pusamžis vyras.
Jis iškart užbėgo klausimui už akių ir prisipažino, kad su antrąja žmona taip pat išsiskyrė, tačiau ne dėl alkoholio. Vyras pabrėžė, kad skirtingais keliais pasuko be jokių pykčių ir dabar dažnai bendrauja, puikiai sutaria. Vis dėlto jis nenorėjo atskleisti, dėl ko išsiskyrė.
Atsisakęs alkoholio vyras gilinosi į priežastis, kodėl žmonės įninka į priklausomybes, kaip jas įveikti. Susirado mėgstamą darbą ir savo patirtimi dalijosi su kitais žmonėmis.
Įklimpo į lošimus
Po kelerių metų Jonui teko išgyventi dar vieną išbandymą. Atsisakęs alkoholio jis įklimpo į lošimus, bet ilgainiui nuo jų pavyko atsiriboti
„Uždarius vieną priklausomybės kanalą labai greitai atsidaro kitas. Taip buvo ir man. Kai maniau, kad jau viskas praeityje, ir mačiau gražų gyvenimą, perspektyvų, labai greitai atėjo lošimai“, – atviravo pašnekovas.
Tiek alkoholizmas, tiek narkomanija, tiek azartiniai lošimai yra labai pavojingos priklausomybės. Pasak Jono, alkoholizmas labiausiai matomas, o lošėjai ar narkomanai dažnai miršta tyliai ir jų problemos yra mažiau pastebimos, nors yra tokios pat rimtos.
Vyras teigė, kad greitai rado išeitį iš šios priklausomybės, nes jau žinojo, kur ieškoti pagalbos, kad negalima delsti. „Internete radau informacijos ir žmonių, kurie išsivadavo iš tokių priklausomybių ir dalijosi išgyvenimais. Psichologai ir paprasti piliečiai padėjo įveikti sunkumus, po truputį susitvarkiau“, – sakė pašnekovas.
Panevėžietis perspėjo visus, kad priklausomybės tūno žmoguje ir bet kuriuo metu gali pasireikšti. „Aš, kaip ir kiti, nesu apdraustas, kad neatkrisiu. Svarbiausia suvokti priklausomybių priežastis ir laiku sau padėti“, – teigė jis.
Vokietijos dvasininkas atvėrė lietuviams akis
Jonas prisiminė 2002 metus, kai į Lietuvą atvyko alkoholio priklausomybę įveikęs Vokietijos dvasininkas. Jis surengė dviejų dienų konferenciją ir sukvietė visus dvasininkus bei dvasinius judėjimus. Pasidalijo išgyvenimais ir mokė lietuvius, kaip padėti priklausomiems asmenims.
„Jis paaiškino, kad priklausomybė gali ištikti visus. Žmonės turi kreiptis pagalbos. Teigė, kad nelengva išbristi, tačiau yra kelias. Bažnyčia gali puikiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Šie dvasininkų mokymai padėjo ir man“, – sakė pašnekovas.
Po tos konferencijos Lietuvoje pradėjo veikti daugybė dvasinių judėjimų, kurie žmonėms aiškina, kaip įveikti priklausomybes, rasti gyvenimo džiaugsmą ir išbristi iš priklausomybės liūno.
„Vienas Vokietijos dvasininkas nuveikė daug daugiau nei visos Lietuvos valdžios sudėjus kartu. Dvasininkas tūkstančiams žmonių padėjo įveikti priklausomybes“, – teigė Jonas.
Ragino parengti ilgalaikę programą
Pašnekovas pasigenda Lietuvos valdžios bendradarbiavimo ir diskusijų su įvairiomis organizacijomis. Jis mano, kad nereikia skubėti įvesti alkoholio ribojimų, nes būtina gerai išdiskutuoti sprendimus su nevyriausybinėmis organizacijomis, dvasininkais, psichologais, medikais, kitais specialistais, kurie susiduria su įvairių priklausomybių turinčiais žmonėmis.
„Reikia parengti ilgalaikę ir koordinuotą visų tarnybų programą. Turėtų pradėti nuo pat vaikystės, kaip užtikrinti vaikui gerovę, skatinti užimtumą ir neformalųjį ugdymą, iki pagalbos prieinamumo tiems, kurie dabar turi problemų.
Pašnekovas ragino investuoti į vaikus, jų užimtumo ir sąmoningumo ugdymą. Kaip pavyzdį jis pateikė Ispanijos ir Lietuvos vaikus. Pasak pašnekovo, pasiteiravus, kur investuotų gautus 100 eurų, ispanai atsakytų, kad įsigytų Madrido futbolo klubo „Real“ akcijų, o lietuviai greičiausiai norėtų parūkyti marihuanos. Jonas vardijo pažįstamus žmones, kurie norėtų vaikus išleisti į stovyklas ar sporto būrelius, tačiau neišgali sumokėti, nes daugelis jų brangiai kainuoja. Pasak vyro, valdžia turėtų pasirūpinti vaikų užimtumu.
