Išnagrinėjusi skundą dėl galimų pažeidimų tvirtinant detaliuosius planus Palangoje Generalinė prokuratūra pareiškė, kad gyvenamųjų namų statyba šio kurorto antrojoje apsaugos juostoje galima.
Tačiau ta pati Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose, iki šiol tvirtina, kad antrojoje kurortų apsaugos juostoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus.
Dėl tokio akivaizdaus Druskininkų teisių pamynimo septyniolika šios savivaldybės tarybos narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.
Kurorto politikai tvirtina, kad, užuot gynusi įstatymą, Generalinė prokuratūra savo veiksmais pažeidžia pamatines konstitucines vertybes.
„Įsivaizduokime, kad visoms krepšinio komandoms, kaip ir numato taisyklės, teisėjai leidžia mesti į krepšį nuo trijų taškų linijos. Tačiau vienai komandai tai daryti uždraudžiama.
Generalinė prokuratūra vertindama gyvenamųjų namų statybų teisėtumą panašiai pasielgė su Druskininkais“, – kalbėjo vienas kreipimąsi pasirašęs savivaldybės tarybos narys.
Įteikė ginklą susidoroti
Skandalas dėl statybų teisėtumo kilo netrukus po to, kai praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros ieškinį dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, nusprendė, kad šį pastatą būtina nugriauti, nes jis iškilo antrojoje apsaugos juostoje, kur gyvenamųjų namų statyba negalima.
Tokią išvadą teismas beveik žodis žodin nurašė nuo viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros prokurorės Deimantės Nikitinienės pateikto ieškinio.
Daugelis teisininkų, statybos ir architektūros specialistų, susipažinę su teismo sprendimu, tik kraipė pečiais.
Paaiškėjo, kad akivaizdžiai neteisingu teismo išaiškinimu apie draudimą antrojoje apsaugos juostoje statyti gyvenamuosius namus bet kada galės pasinaudoti prokurorai.
Viešojo intereso gynimo dingstimi jie galės reikalauti nugriauti daugybę namų ne tik Druskininkuose, bet ir kituose šalies kurortuose.
Sprendimą vadino absurdišku
Labiausiai sunerimo palangiškiai, nes, remiantis teismo logika, šiame kurorte taip pat reikėjo nugriauti daugiau kaip 200 gyvenamųjų namų, nes jie pastatyti antrojoje apsaugos juostoje.
„Ką reiškia teismo išvada, kad šioje juostoje gyvenamųjų pastatų statyba negalima? Ogi tai, kad turi būti griaunami visi gyvenamieji pastatai, kurie Palangoje atsirado beveik nuo pat nepriklausomybės atgavimo“, – prokuratūros ir teismo logikos negalėjo suprasti nuo 1993 metų dešimtmetį Palangos vyriausiuoju architektu dirbęs Edmundas Benetis.
Jis stebėjosi, kur tuomet teisėjai ir prokurorai patartų gyventi kurorto infrastuktūrą aptarnaujantiems žmonėms.
„Štai kas įvyksta, kai prokurorai ir teismai pradeda aiškinti teritorinio planavimo reglamentų taikymą neatsiklausę ekspertų nuomonės. Tuomet sulaukiame tokio absurdo, kad nei rėkti, nei bėgti“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Benetis.
Prokurorei tiesa nerūpėjo
Tai, kad ieškinį teismui pateikusi prokurorė D.Nikitinienė net nesivargino išklausyti kompetentingų specialistų ir vadovavosi savo nuojauta, išsiaiškino ir savotišką eksperimentą atlikęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkas Žilvinas Povilonis.
Aplinkos ministerijai jis pateikė oficialų paklausimą, ar prokurorė D.Nikitinienė kreipėsi išaiškinimo dėl gyvenamųjų namų statybų teisėtumo antrojoje apsaugos juostoje.
Ir sužinojo, kad ministerija jokio paklausimo iš prokurorės negavo. Tokį raštą pasirašė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
D.Nikitinienė nesikreipė ir į Valstybės žemės fondą, kuris galėjo kompetentingai išaiškinti statybų apribojimus Druskininkuose.
Atsakyme Ž.Poviloniui, kurį pasirašė fondo direktorius Tomas Balčiūnas, ne tik teigiama, jog prokurorė nesidomėjo apribojimais, bet ir akcentuojama, kad Druskininkuose išvis nėra ne tik antrosios, bet ir jokios kitos apsaugos juostos.
Simbolius sumaišė specialiai?
Paaiškėjo ir daugiau faktų, kad prokurorė galėjo sąmoningai klaidinti teismą.
Po to, kai Vilniaus apylinkės teismas pripažino vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybas teisėtomis, D.Nikitinienė savo apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad pastatas priskiriamas antrajai juostai, ir rėmėsi jau nebegaliojančiu 1992 m. Vyriausybės nutarimo skirsniu, reglamentuojančiu kurortų apsaugos juostas.
Tačiau to buvo maža. Siekdama įrodyti, kad Vijūnėlės dvaras yra priskiriamas būtent antrajai apsaugos juostai, D.Nikitinienė teismui pateikė 2003 metų Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ir ranka užpildytą pažymą „Žemės sklypo kadastro duomenys“.
Šios pažymos grafoje apie žemės naudojimo apribojimus ranka buvo įrašytas trumpinys „aps.AZ“.
Ir nors kiekvienam žemės sklypui, esančiam miesto teritorijoje, šie įrašai būtini norint pažymėti elektros kabelius, šilumos trasas ar vandentiekio zonas, prokurorei pasirodė, kad ten buvo įrašyta ne raidė Z, o skaičius 2. O tai, jos nuomone, turėtų reikšti „antrąją apsaugos juostą“.
Prokurorei būtų pakakę paskambinti bet kokiam Nacionalinės žemės tarnybos specialistui ir jis būtų paaiškinęs, kad trumpinys AZ iš tiesų yra AZ ir reiškia ne apsaugos juostą, o inžinerinių tinklų apsaugos zoną.
Neatsispyrė klaidinimui
Tačiau bet kokia kaina nugriauti Vijūnėlės dvarą siekusiai prokurorei gilintis į esmę nereikėjo.
Ji, matyt, savo nuojautomis grįstą „įkaltį“ perdavė teismui.
Šiam klaidinimui neatsispyrė ir Astos Radzevičienės pirmininkaujama teisėjų kolegija – ji akcentavo, jog prokurorės pateiktas dokumentas su trumpiniu AZ įrodo, jog pastatas priskiramas antrajai juostai.
Rašytine tvarka bylą išnagrinėję teisėjai taip pat nesikreipė į specialistus, nesiaiškino ir net nepasidomėjo, ką iš tiesų reiškia šis raidžių trumpinimas, ir faktiškai viską nurašė nuo prokurorės ieškinio.
Už saviškę stojo mūru
Paaiškėjus tokiems galimo piktnaudžiavimo faktams, Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D.Nikitinienės piktnaudžiavimo tarnyba.
Kurorto politikai teigė, kad dėl galimo prokurorės piktnaudžiavimo Druskininkams gresia patirti didžiulių nuostolių.
Druskininkų politikų nuomone, prokurorė, vykdydama politinius ar korupcinius užsakymus ir siekdama asmeninės naudos, teisminio ginčo metu savo reikalavimus grindė melagingais įrodymais.
Tačiau prokurorai mūru stojo už kolegę.
Iš esmės netgi netyrusi pareiškime išdėstytų faktų Generalinės prokuratūros prokurorė Onutė Rojutė priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vienur gina, kitur – ne
Dar anksčiau Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į generalinį prokurorą, kad būtų ginamas viešasis interesas ir nugriaunami pagal prokuratūros ir teismo išaiškinimą neteisėtai Palangos antrojoje apsaugos juostoje pastatyti pastatai.
Niekam iš tarybos narių nesinorėjo kenkti Palangai, bet akis badė Generalinės prokuratūros taikomi dvejopi standartai.
Šį kartą, kitaip nei D.Nikitinienė, Generalinė prokuratūra nutarė kreiptis į specialistus ir skundą pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Aplinkos ministerijai. Ministerija ir išaiškino, kad kurorto antrojoje apsaugos juostoje gyvenamųjų namų statyba galima.
Regi dvejopus standartus
Netrukus Druskininkų savivaldybės tarybos nariai gavo Generalinės prokuratūros atsakymą, jog, remdamiesi Aplinkos ministerijos išaiškinimu ir nenustatę teisės aktų pažeidimų, prokurorai viešojo intereso Palangoje negins.
Apie tai, kodėl dėl tokios pat situacijos prokuratūra gina viešąjį interesą Druskininkuose, neužsiminta nė žodžiu.
Toks akivaizdus dvejopų standartų taikymas įžeidė druskininkiečius. Kurorto tarybos nariai vėl kreipėsi į generalinį prokurorą, kad jis paaiškintų, kodėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pažeidžia Konstituciją.
„Vienodas tokių pat situacijų vertinimas sudaro lygiateisiškumo principo esmę, o lygiateisiškumo principas yra vienas svarbiausių pamatinio teisinės valstybės principo elementų“, – rašoma pareiškime generaliniam prokurorui.
Vadovė paaiškinti nesiteikė
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė nepanoro „Lietuvos rytui“ paaiškinti, kodėl prokuratūra Druskininkų atveju laikosi nuomonės, jog antrojoje apsaugos juostoje gyvenamųjų namų statyba draudžiama, o Palangoje pažeidimų neįžvelgia.
Vietoj jos miglotai šią situaciją bandė paaiškinti Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Ji nesutiko, kad taikomi dvejopi standartai, ir pareiškė, jog kiekvienas viešojo intereso gynimo atvejis yra detaliai nagrinėjamas ir vertinamas: „Spręsti apie atvejų tapatumus neturint visos išsamios informacijos ir atitinkamos kompetencijos tokiems duomenims vertinti nėra teisinga.“
Nemokšos pridarė didžiulių nuostolių
Dėl neteisėtų prokuratūros bandymų ginti viešąjį interesą valstybė ir verslininkai jau yra patyrę milžiniškų nuostolių, tačiau prokurorams dėl to jokia atsakomybė negresia.
Šiomis dienomis Vilniaus apygardos teismas pradės nagrinėti dar neregėtą verslininko Vaido Šimaičio 70 milijonų eurų ieškinį Generalinei prokuratūrai dėl jo verslo sužlugdymo.
Maždaug prieš 10 metų gindama viešąjį interesą prokuratūra kreipėsi į teismą ir sustabdė beveik baigtas „Elijos“ daugiaaukščių namų kvartalo Šventojoje statybas.
Jeigu teismas būtų patenkinęs prokuratūros ieškinį, būtų tekę ne tik nugriauti jau pastatytus statinius, bet ir išardyti nutiestą daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kelią, išardyti vandentiekio trasą, o tada visa gyvenvietė būtų likusi be vandens.
Po kelerių metų bylinėjimosi Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad prokuratūra viešąjį interesą gynė neteisėtai, ir pabrėžė, kad viešuoju interesu laikytinos tik pamatinės vertybės, o ne pavienio asmens ar asmenų grupių interesai.
Dar absurdiškiau atrodo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Kruopio bandymai ginti viešąjį interesą, dėl kurio buvo sužlugdyta idėja ant Vilniaus Tauro kalno pastatyti Tautos namus.
Iš pradžių R.Kruopis, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Tačiau po kiek laiko apsigalvojo ir savo ieškinį atsiėmė, tik jau buvo per vėlu. Ant kalno iki šiol riogso griuvėsiai, o pastatų savininkai taip pat ruošia milijoninį ieškinį.
Vasario mėnesį, gindamą viešąjį interesą, prokuratūra vos nesužlugdė didžiulio bendrovės „Hanner“ investicinio projekto buvusiame Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Vilniaus apygardos prokuratūra buvo nurodžiusi Nacionalinei žemės tarnybai nutraukti sklypų nuomos sutartis su „Hanner“.
Tik įsikišus premjerui Sauliui Skverneliui, prokuratūrai teko atsitraukti ir bendrovei buvo leista atlikti detaliojo plano korekcijas.
