Pernai gruodį du piliečiai kreipėsi į Lietuvos gėjų lygą prašydami padėti jiems pakeisti moteriškus asmens tapatybės dokumentus į vyriškus.
Jie turėjo psichiatro diagnozę, jog yra translyčiai, vartojo hormonus ir buvo užsienyje atlikę plastinės chirurgijos procedūrą – pašalinę krūtis.
„Jūsų norui pritariu, tačiau nusiteikite, kad procesas bus ilgas: reikės pralaimėti du kartus Lietuvoje, o tuomet važiuosime į Strasbūrą, į Europos žmogaus teisių teismą“,– pasakė jiems Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Ir suklydo.
Kol Gėjų lygos teisininkai rengėsi penkerių metų kovai su Lietuva tarptautiniuose teismuose, Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino dviejų piliečių ieškinius ir įpareigojo Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus išduoti jiems naujus dokumentus ir ten nurodyti tą lytį, kurios atstovais jie save laiko, o Registrų centrą – pakeisti įrašus.
Taigi netrukus du Lietuvos piliečiai turėtų gauti naujus asmens dokumentus, kur bus nurodyta kita lytis be chirurginės intervencijos.
T.V.Raskevičius turi dar 15 lietuvių prašymų kreiptis į teismą dėl kitos lyties dokumentų.
Būta sudėtingų situacijų
– Ką jūsų gyvenime pakeis nauji dokumentai, kur bus nurodyta, jog esate vyras? – „Lietuvos rytas“ paklausė 21 metų studento Tolvaldo iš Vilniaus.
– Žinoma, bus daug paprasčiau gyventi. Mano fizinė išvaizda visiškai neatitinka faktinės, o kai reikia rodyti dokumentus – vien problemos.
Man dabar tos lyties pakeitimo operacijos taip „nedega“, kaip „degė“ dokumentai. Kol kas niekur neskubu – laukiu, gal medicina šiek tiek patobulės.
Nenoriu visiškos sterilizacijos. Noriu užšaldyti ląsteles, kad jei ateityje norėčiau turėti vaikų, turėčiau tokią galimybę.
– Ar svarstote, kaip atrodys jūsų gyvenimas su naujais dokumentais?
– Galėsiu nesibaiminti ieškodamas darbo, dirbdamas, eidamas į darbą.
Didžiąją gyvenimo dalį dirbau nelegaliai. Dažniausiai kuriu darbo vietą sau.
Gal vėliau pavyks sukurti ir kitiems.
– Kaip žmonės reaguoja pamatę jūsų dokumentus moters vardu ir pavarde?
– Aš atrodau jaunai, todėl kiekvieną kartą parduotuvėje perkant cigaretes ar alkoholį reikia rodyti pasą.
Gerai, jei pasižiūri tik į gimimo datą.
Bet štai neseniai pirkau cigarečių degalinėje. Pardavėja perskaitė vardą, pavardę ir metė kortelę taip, kad ji vos neįkrito į tarpą tarp stalų.
Niekada negali žinoti, kaip žmogus reaguos.
Vos perskaito pavardę – iš karto kyla konfliktas. Policijos tapatybei nustatyti dar nekvietė.
Stengiuosi išvengti galimų konfliktinių situacijų – nesilankau poliklinikose, bibliotekose, sporto klubuose. Bandžiau gauti vairavimo teises – bet su manimi elgėsi nepagarbiai.
Autobuse perku bilietą su studento nuolaida, tačiau vairuotojai, pamatę mano pavardę, pradeda šaukti, kad rodau svetimą dokumentą.
– Ką tuomet jaučiate, kai visas autobusas į jus spokso?
– Išraustu, išpila prakaitas, rankos dreba. Reikia poros dienų atsigauti.
Tačiau mano aplinkoje žmonės tolerantiški, mokslo draugai niekada į akis nepasakė įžeidžiamų žodžių.
– Kokie gyvenimo planai?
– Gyventi, kurti savo verslą, būti nepriklausomam. Yra planų ir apie šeimą.
– Kiek žmonių žino, kad esate translytis?
– Labai daug. Aš jau esu visiškai atsiskleidęs. Anksčiau skaičiavau: vienas, du. Dabar net nebeskaičiuoju.
Nenoriu viešumo, man to visai nereikia.
Bet suprantu, kad mano viešumas yra naudingas mano likimo broliams ir sesėms. Nenoriu prisiimti tiek atsakomybės, kad už viską būčiau atsakingas. Tačiau toks jau gyvenimas.
– Ar jūsų vadinamieji likimo broliai ir sesės dažnai padeda vieni kitiems?
– Taip, turime bendruomenę, bendraujame, dalijamės informacija.
Niekas apie mūsų grupę nežino, patekti į ją galima tik per pažįstamus.
Bet kai kreipiausi į Lietuvos gėjų lygą, prisidėjo tik mano draugas. Kiti sėdėjo ir sakė, kad nieko nepavyks.
Daugelis emigravo, o dabar nori grįžti. Sako, užsienyje gydymas labai brangus.
– Ar translyčių bendruomenė stipri?
– Teigti, kad Lietuvoje yra didelė stipri translyčių bendruomenė, negalėčiau.
Žmonės įsivaizduoja, kad jei esi translytis ir sutiksi kitą tokį pat, tapsite geriausiais draugais.
Ne visada taip būna. Išsiskiria poreikiai, norai.
– Atrodo, kad užaugo naujoji translyčių karta. Kuo jūs skiriatės nuo vyresnių?
– Taip, pas mus tik jauni žmonės. Ir man labai įdomu, kur tie vyresni.
Galbūt mes esame drąsesni. Daugelis galvoja: „Bus, kas bus, vis vien aš nieko neturiu. Neturiu darbo – manęs iš niekur negali išmesti. Išmes iš mokslų – emigruosiu.“
Turiu vyresnį draugą. Ne kartą mačiau, kad kiekvienas jo žingsnis apgalvotas šimtą kartų, kad nebūtų jokių pėdsakų, iš kurių kas nors galėtų įtarti, jog jis kadaise buvo ne tos lyties.
– Kaip, jūsų manymu, visuomenė reaguos į teismų sprendimus keisti jūsų dokumentus?
– Man atrodo, nieko neįvyks. Lyties keitimas – tai teisė, kuri nieko kitam nekainuoja.
Svarbiausia – mažinti atskirtį
– Prieš kelerius metus į piliečių su pašalintomis krūtimis prašymus pakeisti asmens dokumentus Lietuvos teismai tiesiog nereaguodavo.
Kas pasikeitė, kad dabar jau elgiamasi kitaip? – „Lietuvos rytas“ paklausė T.V.Raskevičiaus.
– Pasaulyje formuojasi nuostata atskirti dokumentų keitimą nuo bet kokių chirurginių procedūrų.
Jei translytis žmogus jaučia, jog neatitinka savo lyties, jam svarbiausia pasikeisti dokumentus. Tik ketvirtadalis jų siekia keisti lytį chirurginės operacijos būdu.
Pirmoji pasaulyje tai paskelbė Argentina.
Jokių papildomų reikalavimų dėl amžiaus, šeiminės padėties ar medicininės operacijos: eini į civilinės metrikacijos įstaigą, praneši, kad nori pasikeisti dokumentus, ir tau sako: „Gerai, nuo šiol būsi moteris.“
– O jei, pavyzdžiui, po metų ta moteris vėl nori tapti vyru?
– Tuomet jau tenka kreiptis į teismą ir įrodyti, kodėl vėl reikia keisti dokumentus.
Bet Argentinos pavyzdys buvo sėkmingas.
Daug žmonių pasikeitė dokumentus, klastojimo ar piktnaudžiavimo nebuvo nė vieno.
Kitos šalys pradėjo šį įstatymą kopijuoti. Šiuo metu toks galioja ir keturiose Europos valstybėse – Maltoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje.
Kalbant apie translyčius žmones, labai daug dėmesio skiriama lyties keitimo operacijai. Bet tokiems žmonėms svarbiausia integruotis į socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą – be kliūčių gauti darbą, keliauti, mokytis.
Todėl svarbiausia – turėti dokumentus, kurie rodytų tą lytį, kaip žmogus atrodo. Tuomet mažėja jų socialinė atskirtis.
– Kalbate apie pasaulį. O kada požiūris pasikeitė Lietuvoje?
– 2015 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė labai pažangią rezoliuciją dėl translyčių asmenų teisių, kur buvo įtvirtintas savęs identifikavimo principas: žmogus turi teisę spręsti dėl savo lytinės tapatybės be kitų asmenų nurodymo.
Už šią rezoliuciją balsavo ir trys Seimo nariai – Dalia Kuodytė, Birutė Vėsaitė, Emanuelis Zingeris. Manau, Lietuvos teismai į šį dokumentą atsižvelgė.
Tačiau jau dešimt metų Lietuva nepriima įstatymo dėl lyties pakeitimo tvarkos, nors byloje „L. prieš Lietuvą“ Europos žmogaus teisių teismas valstybę įpareigojo tai padaryti.
Kol įstatymo leidėjai neapsisprendžia, jų funkciją perėmė teismai. Vilniaus apylinkės teismo nutartys abiejose bylose skiriasi tik apimtimi.
Pirmojoje nutartyje sakoma: „Kol nesureguliuotas lyties keitimas, teismas nutaria, kad dokumentus reikia keisti.“
Antrame sprendime teismas paaiškina plačiau: „Kadangi įstatymų leidėjas iki šiol neapibrėžė sąvokos „lyties pakeitimas“, teismas šalina šią įstatymų spragą, nustatydamas, kad lyties pakeitimas neturi būti siejamas vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek medicininiai duomenys, tiek paties asmens socialinis elgesys.“
Socialinis elgesys apibrėžiamas kaip prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis asmenvardis, dėvėjimas kitos lyties rūbų, išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai.
– Ar Lietuva pasirengusi tokiems pokyčiams? Juk pas mus žmonės griežtai skirstomi į vyrus ir moteris.
– Translyčiai žmonės labai aiškiai save suvokia kaip vyrus ar moteris. Taigi nėra jokios sumaišties. Tas žinojimas jiems būtinas norint sėkmingai gyventi Lietuvos visuomenėje.
Pamačius translytį žmogų gatvėje jums niekada nekils įtarimas, kad jis translytis, ir jokios sumaišties nebus.
Svarbu – ne sumaištis kažkieno galvose, o kad tie žmonės galėtų gyventi Lietuvoje ir iš jos nebėgtų. O jie dažniausiai nori būti čia. Tik tegu jiems duoda dokumentus.
Neabejotina, kad Lietuvos žmonės labai tolerantiški. Mažiau klausykimės nesąmonių su isteriškais argumentais.
Ragina neturėti iliuzijų
„Lietuvoje pokyčiai vyksta daug greičiau, nei galėjome tikėtis“,– kalbėjo Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko, sužinojęs apie Vilniaus apylinkės teismo sprendimus.
Tačiau V.Simonko ragina neturėti iliuzijų, jog dokumentų keitimas įvyks lengvai. Vis dėlto po teismo sprendimų dėl dokumentų keitimo translyčiams asmenims Lietuvos gėjų vadovas tikisi sulaukti dienos, kai galės oficialiai registruoti parnerystę su savo gyvenimo draugu: „Tai laikyčiau deramu atlyginimu už savo kantrybę.“
Tenka susidurti su daugybe iššūkių
60 procentų translyčių asmenų Lietuvoje patyrė seksualinį smurtą.
38 procentai translyčių asmenų Lietuvoje jaučiasi diskriminuojami darbe.
52 procentai jaučiasi diskriminuojami ieškodami darbo
3 procentai Lietuvos gyventojų pažįsta translytį asmenį.
49 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatogiai turėdami translytį kolegą.
Eurostato duomenys
Lyties keitimo priešininkų šiurpės
Teigiama, kad žmonės gali kaitalioti savo lytį iš vienos į kitą po kelis kartus.
Nuogąstaujama, kad bankų plėšikai ar kiti nusikaltėliai taip pat bandys keisti savo lytį, kad paslėptų savo tapatybę.
Gaji baimė, kad norintys pakliūti į moterų dušus ar persirengimo kambarius vyrai taip bandys palengvinti sau kelią.
Baiminamasi, kad visuomenėje dings moters ir vyro sąvoka.
Perspėjama dėl išlaidų – esą tai daug kainuos.
Tikinama, kad visuomenė dar nėra pasirengusi itin lengvam lyties keitimui – tik pareiškus norą.
Europos valstybės priima specialius įstatymus
Malta. 2015 metais priimtas įstatymas, jog kiekvienas žmogus turi teisę į savo lytinę tapatybę. Norinčiam pakeisti lytį asmeniui nereikia nieko įrodinėti – užtenka nueiti pas notarą, pareikšti savo pageidavimą ir per 30 dienų dokumentai turi būti pakeisti.
Danija. Sulaukęs 18 metų asmuo gali kreiptis į civilinio registro institucijas ir po 6 mėnesių jam yra išduodami nauji dokumentai, kur nurodyta jo pageidaujama lytis. Jokių papildomų procedūrų.
Airija. 2015 priimtas įstatymas, pagal kurį norintis pakeisti savo lytį žmogus turi užpildyti paprastą anketą dalyvaujant kitam asmeniui, kuris gali patvirtinti jo tapatybę.
Norvegija. 2016 metais priimtas įstatymas, jog lytinę tapatybę galima keisti nuo 6 metų. Jei tėvai dėl to nesutaria, byla svarstoma dalyvaujant specialiam teisėjui, kuris siekia priimti vaiko interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
