„Dirbu progimnazijoje devintus metus, bet nė karto nebuvo atliekama metinė inventorizacija. Nė karto nei pavaduotojas ūkio reikalams, nei mokyklos direktorius nesupažindino kolektyvo su etatų skaičiumi bei su techninio personalo darbuotojais: kiek jų įdarbinta ir kiek dirba faktiškai“, – apie situaciją kalbėjo pašnekovė.
Moteris kreipėsi ne tik į sostinės savivaldybę, merą, bet ir į Švietimo ir mokslo ministeriją ir net Seimą, bet kol kas sulaukė tik kelių valdininkų raštų, kad minėta švietimo įstaiga į jokius juoduosius „neskaidruolių“ sąrašus patekusi nebuvo, tad ir atlikti auditą nėra pagrindo, o progimnazijos direktorius tikina, kad šiuo metu sveikatos problemų turinti mokytoja turėjo visas galimybes susipažinti su ją dominančiais finansiniais dokumentais.
Prabilo apie skaudulius
Penkiolika metų dirbusi Jurbarko rajono Vytėnų pagrindinės mokyklos direktore pedagogė G.Remeikienė prieš devynerius metus su šeima atsikraustė į Vilnių. Pilies (Vytėnų) kaimo bendruomenės steigėja ir pirmininkė, aktyvi įvairių bendruomeninių projektų rengėja, poezijos knygos autorė G.Remeikienė džiaugėsi, kad galės tęsti mėgstamą pedagogo darbą.
„Pradėjau dirbti Martyno Mažvydo, dar tuomet vidurinėje, mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 2014-aisiais laimėjau konkursą eiti direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Tada direktoriui patikau, nes mėgau savo darbą, mylėjau mokinius, nesivėliau į jokias intrigas, užtardavau administraciją, nes žinau, koks tai sunkus, atsakingas darbas“, – apie darbą vienoje didžiausių šalies mokyklų kalbėjo pašnekovė.
Pradėjusi dirbti mokytoja greitai pajuto, kad šioje ugdymo įstaigoje esama įvairių povandeninių srovių. G.Remeikienę nustebino ją pasiekusi informacija apie galimą neskaidrų pirmokų priėmimą ir su tuo susijusias papildomas rinkliavas iš būsimų mokinių tėvų.
Ji rekomendavo mokyklos vadovui įkurti priėmimo į pirmas klases komisiją, mokykloje buvusią patyčių problemą mokytoja taip pat ėmėsi spręsti bendraudama su tėvais, tačiau, anot jos, šią problemą mokyklos vadovybė linkusi slėpti.
„Pasiūliau atsisakyti mokinių budėjimo, nes tai skatina patyčias, inicijavau Vaiko gerovės komisijos padalijimą į dvi komisijas: Pradinių klasių ir 5–8-ų klasių, kurią siūliau pavadinti Elgesio ir pagalbos mokiniui korekcijos komisija. Juk mokykloje mokosi apie 1600 mokinių ir neįmanoma vienoje komisijoje išspręsti visų kilusių problemų. Kėliau ir mokinių tualetų be tualetinio popieriaus, rūbininkių darbo problemas“, – apie savo darbą kalbėjo mokytoja.
Matydama tam tikros neteisybės dėl pamokų krūvio paskirstymo G.Remeikienė taip pat nenutylėjo: „Mačiau, kad viena kolegė gavo labai mažą krūvį, o ji viena augina vaiką. Kitos turėjo daugiau pamokų ir buvo akivaizdu, kad krūvis skirstomas netolygiai. Užsiminiau, kad Kristus duoną dalijo po lygiai, o mokytojui pamokos – jo duona.“
Ilgai laukti neteko
Praėjus keliems mėnesiams pedagogė pajuto, kad jos iniciatyvi veikla patinka ne visiems. Elektroniniame dienyne perspėjusi mokinio tėvus, kad atkreiptų dėmesį į prastus mokinio mokymosi rezultatus, G.Remeikienė sulaukė skundo dėl galimai paviešintų asmens duomenų, dėl ko turėjo aiškintis Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
„Pažymių virtinės neišvardijau, tik išreiškiau susirūpinimą, kad dar vaikas gali taisytis, lankyti įgūdžių valandėles po pamokų, ir rekomendavau ateiti į būsimą atvirų durų dieną po darbo pasikalbėti su vaikus mokančiais mokytojais. Tikrai turiu tokią teisę, nes esu ir Pagalbos mokiniui, ir Elgesio korekcijos komisijos pirmininkė“, – kalbėjo ji.
Netrukus prieš pat mokytojos kabineto mokykloje duris visai neatsitiktinai, kaip teigia pati pašnekovė, buvo įtaisyta ir filmavimo kamera.
Vėliau, kaip pati teigia, net ir sergančiai moteriai buvo pasiūlyta atvykti į darbą ir pasirašyti įvairius dokumentus, o galiausiai net užsiminta, kad mokytojai dar kartą gali tekti pereiti atestacijos procesą.
„Regis, kad visa mano kaltė, jog savivaldybės administracijos direktorė pratęsė mano, kaip mokyklos direktorės (šias pareigas anksčiau ėjau Jurbarko rajone esančioje mokykloje), vadybinę atestacija iki 2019 metų. Aš prasitariau, kad dalyvausiu direktorių konkursuose, nes turiu patirties, esu sąžininga ir atsakinga darbuotoja, mylima savo mokinių, kuriems dėstau lietuvių kalbą ir literatūrą“, – apie situaciją kalbėjo mokytoja ir pridūrė, kad nesiruošė užimti mokyklos vadovo vietos, bet neslėpė ketinusi dalyvauti konkursuose eiti kitų Vilniaus mokyklų direktorių pareigas.
Kelionė į Suomiją apkarto
G.Remeikienė aktyviai dalyvavo ne tik mokyklos veikoje, bet ir tarptautiniuose projektuose. Pernai ji keliavo į Suomiją semtis patirties ir dalyvavo projekte „Kiekvienas mokinys yra svarbus“, kur domėjosi patyčių problemų sprendimų būdais. Tiesa, finansinis kelionės aspektas gerokai apkarto, mat pragyvenimo išlaidas pedagogė turėjo degti savo lėšomis.
G.Remeikienė nustebo, kai mokykla nepervedė jai ir jos kolegėms priklausančių kelionpinigių, o buvo nurodyta rinkti maisto ir kitų išlaidų čekius ir pridurta, kad ši suma per dieną negali viršyti 50 eurų.
„Tik man griežtai pareikalavus balandžio 28 d. mokyklos direktoriaus įsakymu buhalterija į mano sąskaitą pervedė 545 eurus“, – pasakojo pašnekovė. Ji pridūrė, kad pagal galiojančią tvarką mokytojai jokių čekių rinkti neprivalėjo, mat jų pragyvenimo išlaidoms buvo numatyta konkreti suma.
Prašo atlikti finansų auditą
G.Remeikienė tikina, kad auditas atsakytų į jos pateikiamus klausimus mokyklos vadovybei.
G.Remeikienė kreipėsi į kelias institucijas prašydama, kad gimnazijoje būtų atliktas finansinis auditas. „Prašiau pateikti man progimnazijos pedagoginio personalo ir techninio personalo vardinius sąrašus pagal atlyginimų išmokėjimo tabelius. Taip pat 2015 bei 2016 metų vardinį sąrašą, kurems iš darbuotojų buvo teikiama socialinė parama. Manau, kad progimnazijos svetainėje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės.
Nuo pat 2014 m. lapkričio 3 dienos, kai tik laimėjau direktoriaus pavaduotojo konkursą, buvau išrinkta į Mokyklos tarybą, bet per visus posėdžius iki man susergant nebuvo nė karto pateikti mokyklos darbuotojų sąrašai ir nebuvo nė karto pateiktos finansinės ataskaitos Mokyklos tarybos posėdžiuose“, – teigė pedagogė.
Anot jos, klausimų kelia ir kiti mokyklos administracijos darbo metodai: „Niekas nežino, kiek iš patalpų nuomos gaunama pinigų ir kaip jie naudojami. Pavaduojantys susirgusius kolegas mokytojai pirmas dvi dienas dirba neatlygintinai, nors už pavadavimą mokėti privalu“, – kalbėjo pedagogė.
Tualetinis popierius – prabanga?
Martyno Mažvydo progimnazijos Mokyklos tarybos narė, buvusio G.Remeikienės auklėtinio motina Ala Gudan teigė, kad į finansinius klausimus mokykloje per daug nesigilino, bet kai kurie dalykai kėlė nuostabą: „Su manimi niekas finansine informacija nesidalija, bet kad mokykloje niekuomet nėra niekam pinigų – tai faktas. Juk nuomojamos salės, kitos patalpos, tad jų lyg ir turėtų būtų.“
Pašnekovė pasakojo, kad vien dėl to tam, kad mokyklos tualetuose atsirastų tualetinio popieriaus, teko spręsti tarybai: „Tai absurdas, juk tokie klausimai neturėtų būti svarstomi taryboje. Buvo sakoma, kad nėra lėšų, kaip gali nebūti lėšų tualetiniam popieriui?“ – stebėjosi moksleivio motina ir pridūrė, kad administracijos teiginiai, esą nėra pinigų, kelia klausimų.“
„Mano vaikas lankė būrelį, už jį teko mokėti 35 eurus, nes salės nuoma labai brangi, tai kur tie pinigai dingsta?“ – teigė A.Gulan.
Į klausimą, kokį įspūdį jai palikusi pati pedagogė G.Remeikienė, pašnekovė atsakė: „Mokytoja yra labai rūpestinga, kartais gal net per daug, bet vaikai noriai su ja vyksta į išvykas, ji linksma, buvo puiki klasės auklėtoja.“
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinta Rasa Banikovienė dėl kilusio konflikto tarp mokinių turėjo savo dukrą pervesti į kitą mokyklą, tačiau moteris pasidalijo savo mintimis apie pedagogės veiklą: „Mano dukra kentė patyčias, klasėje buvo įvykęs konfliktas. Tai truko porą metų, bendravau su klasės auklėtoju, bet niekas nesikeitė, o vienintelė G.Remeikienė ėmėsi aktyviai reaguoti.“
R.Banikobvienė teigė, kad problemų dukters klasėje buvo daug ir tik ši pedagogė išdrįso apie tai kalbėti viešai. „Mokyklos vadovas pasirūpino, kad pakeistume mokyklą, anuomet maniau, kad tai tam tikra pagalba, bet iš tiesų, matyt, buvome nepageidaujamos“, – kalbėjo ji.
Mamą stebino nesibaigiančios rinkliavos
Vieno iš G.Remeikienės moksleivių mama Rita Jaudzemienė, paklausta, apie finansinį skaidrumą ugdymo įstaigoje, kalbėjo: „Gandų visuomet būta visokių, bet kai pavaduotoja tapo G.Remeikienė, ji pradėjo kalbėti faktais. Mokykloje vyksta nuolatinės rinkliavos, atrodo, kad mokykla labai skurdi. Ateini, viskas gražu, o kai klasėje prasidėdavo rinkliavos, atrodydavo, kad esame mažoje vargingoje kaimo mokyklėlėje.“
Paklausta, kokia klasės tėvų nuomonė apie mokytoją, moteris atsakė: „Žinote, dauguma tėvų yra labai patenkinti. Juk gali būti auksinis žmogus, o vienam kokiam neįtiksi. Tai labai sąžininga ir savo darbui atsidavusi mokytoja, kuri stengiasi pasirūpinti kiekvienu vaiku, labai šiltas žmogus.“
R.Jaudzemienė atkreipė dėmesį, kad pastarųjų mėnesių įvykiai neigiamai atsiliepė pačios mokytojos sveikatai. „Mokytoją užsipuolė tėvai, kad patikrino dviejų mokinių kuprines, bet aš esu už kuprinių tikrinimą, juk vaikas gali ir ginklą atsinešti į mokyklą... Toje mokykloje kažkas negerai“, – apie tvyrančią įtampą aptakiai kalbėjo pašnekovė. Ji pridūrė, kad jautriems žmonėms ten darbuotis nėra lengva.
Progimnazijos vadovas: „Daug ko negaliu viešinti“
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pareigas nuo 1998-ųjų einantis Eugenijus Manelis, komentuodamas situaciją dėl G.Remeikienei vėluotų išmokėti pinigų, sakė: „Mokytoja žino tvarką, projektas nesibaigęs. Ji išmoką gavo tik todėl, kad jau pusę metų serga ir mokykloje jos nėra. Kitiems pedagogams pinigai bus išmokėti, kai projektas pasibaigs.“
Direktorius, paprašytas pakomentuoti, ar iš tiesų sergančius kolegas pavaduojantiems mokytojams už darbą mokama tik nuo trečios pavadavimo dienos, atsakė, kad tai priklauso nuo to, kiek įstaigos biudžete yra pinigų: „Jei mokyklos biudžete pinigų nėra, tai ir negalime mokėti. Kiek galime, tiek ir mokame, t.y. nuo trečios ligos dienos. Kartais taip būna...“
E.Manelis teigė, kad etatų sąrašai darbuotojams žinomi, tad jokios paslapties čia nėra. Perklausus, ar progimnazijoje dirba kitų darbuotojų vaikai ir giminaičiai, pašnekovas atsakė: „Ūkio dalyje buvo įdarbinta pora... Ji rašė skundą savivaldybei, o savivaldybė tyrė. Pavaduotojos pusę metų mokykloje nėra, tad ji turi laiko, gali atsisėdusi fantazuoti, ką nori.“
Progimnazijos vadovas teigė, kad finansinis auditas ugdymo įstaigoje nuolat atliekamas, ne išimtis ir šie metai.
Paprašytas charakterizuoti darbuotoją, E. Manelis sakė: „Kaip mokytoją – ją vertinu gerai, o paskui pasidarė tokie dalykai, ji tapo pavaduotoja ir prasidėjo tai, ko aš net negaliu viešinti... Dėl tam tikrų dalykų pavaduotoja susidūrė su teisėsauga, negaliu atskleisti, nes teisėsauga dirba savo darbą.“
„Mikroklimatas sugedo tada, kai ji pradėjo dirbti pavaduotoja ir taip nutiko dėl jos charakterio bruožų. Tai susiję su tam tikrais dalykais“, – kalbėjo E.Manelis.
Pasidomėjus apie prie pedagogės kabineto durų atsiradusia kamera, progimnazijos vadovas atsakė, kad ir prie jo kabineto durų taip pat įrengta stebėjimo kamera. „Žinote, kaip sakoma, kad įtarumas yra liga“, – šyptelėjo mokyklos vadovas ir pridūrė, kad stebėjimo kameros atsirado pritarus mokyklos bendruomenei ir pasitvirtinus tvarką.
E. Manelis patikino, kad visas galimybes susipažinti su finansiniais progimnazijos dokumentais pedagogė turėjo.
Nemato reikalo auditui
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamentas G.Remeikienei atsiuntė atsakymą, kuriame teigia, kad „atliktas patikrinimas, kurio metu išnagrinėti abejonių kėlę dokumentai, tačiau teisės aktų pažeidimų direktoriaus veiksmuose nenustatyta.
Kadangi, savivaldybės atstovų teigimu, pedagogės skunde nurodyta informacija nepasitvirtino, „Savivaldybės administracijos direktorės sprendimu, nutarta neatlikti neplaninio progimnazijos veiklos audito, tačiau nurodytos aplinkybės dėl galimo fiktyvaus darbuotojų “.
Naujienų portalui lrytas.lt Vilniaus miesto savivaldybės laikinoji Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė teigė, kad Personalo departamento Korupcijos ir nusižengimų skyrius atliko patikrinimą gavęs Genės Remeikienės skundą dėl galimai neteisėtos Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus veiklos. „Centralizuotam vidaus audito skyriui buvo pavesta spręsti dėl progimnazijos vidaus audito atlikimo. Vasarį atlikus Martyno Mažvydo progimnazijos veiklos patikrinimą dėl inventorizacijos atlikimo, etatų sąrašo ir supažindinimo, A. Navickaitės ir S. Utovkos įdarbinimo, progimnazijos tarybos posėdžių protokolavimo, viešųjų pirkimų teisėtumo, sutarčių sudarymo skaidrumo, priemokų skyrimo, vertimo pasirašyti galimai suklastotą pareigybės aprašymą, įrengtos filmavimo kameros pažeidimų nustatyta nebuvo.
G. Remeikienės rašte pateikti faktai nepasitvirtino, todėl Korupcijos ir nusižengimų skyriui bei Centralizuotam vidaus audito skyriui įvertinus tyrimo medžiagą ir išvadas nutarta neatlikti neplaninio įstaigos veiklos audito. Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų siūlomų vertinti 2018 metų sąraše yra įtraukta ir Martyno Mažvydo progimnazija“, – redakcijai atsiųstame komentare teigė ji.
Į G.Remeikienės skundus reagavo Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, kuris dar kartą kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės kontrolė ir audito tarnybą ir Švietimo ir mokslo ministerija dėl galimybių atlikto progimnazijoje finansinį ir veiklos auditą.
Domisi STT ir VDI
Specialiųjų turimų tarnybos (STT) viešųjų ryšių skyriaus specialistė Jurgita Razmytė teigė, kad tarnyba domėjosi G.Remeikienės skundu dėl neva neišmokėtų kelionpinigių, jį tyrė, bet vėliau pati pedagogė pranešė, kad minėti pinigai jai buvo pervesti. Plačiau situacija Martyno Mažvydo progimnazijoje kol kas nesidomėjo.
Valstybinė darbo inspekcija patvirtino (VDI), kad taip pat yra gavusi G. Remeikienės skundą ir šiuo metu informacija nagrinėjimui yra perduota VDI Vilniaus skyriui.
