J.Miltinio teatre E.Račkytė pradėjo dirbti praėjusių metų rugsėjo viduryje. „Mane pakvietė į atranką, teko atsakyti į kelis klausimus, buvo patikrinti mano aktoriniai gebėjimai. Prisipažinau, kad esu nebaigusi studijų, bet niekam tai nepasirodė svarbu ir pradėjau darbą“, – apie karjeros pradžią J. Miltinio teatre pasakojo mergina.
Iš karto gavo vaidmenį
Sėkmė jaunai aktorei šypsojosi ir toliau, nes vos pradėjusi dirbti gavo vaidmenį monospektaklyje, kurio režisierius buvo teatro vadovas L.Zaikauskas. „Man dažnai buvo sakoma: „Erika, ar tu žinai, kiek metų aktoriai turi dirbti, kad gautų vaidmenį, tad turi man būti labai dėkinga ir mane pabučiuoti.“ Teatre buvau naujokė, gyvenau man nepažįstamame mieste ir maniau, kad tai tiesiog draugiškumas, bet vėliau pajutau, kad kišamasi ir į mano asmeninį gyvenimą. Jei man reikėdavo išvažiuoti į Vilnių, būdavo išsakomos tam tikros pastabos, jaučiausi stebima“, – pasakojo E.Račkytė.
Mergina pasakojo, kad jai rodomo dėmesio bandė nesureikšminti, o garsiai išsakomus reikalavimus pabučiuoti nuleisdavusi negirdomis. „Jau per antrąją repeticiją išgirdau „Bučiuok mane“, o kai atsisakiau tai padaryti, režisierius sakė: „Na kaip tu taip, juk turi mane mylėti, be meilės darbo nebus.“ Visa tai truko nuo rugsėjo iki gruodžio.“
Vėliau režisierius, anot pašnekovės, nusprendė jaunai aktorei tiesiai išdėstyti savo lūkesčius: „Kartą man atviru tekstu buvo pasakyta: „Erika, juk tu supranti, kad turėsi su manimi permiegoti.“ Palaikiau tai kliedesiais, bet aiškėjo, kad režisierius apie tai kalba vis rimčiau. Man tapo sunku dirbti, sukosi mintys, kad artėja premjera, po kurios jis teigė laukiantis mano atsidėkojimo.“
Aktorė tikino L.Zaikauskui, kaip režisieriui, neturinti jokių pretenzijų ir neabejojanti jo profesiniu meistriškumu, bet darbo atmosfera nebuvo gera.
„Kartą jam grįžus iš kelionės, susitikome auditorijoje repetuoti. Pasisveikinęs jis nusiėmė akinius ir puolė prie manęs – suėmė rankomis veidą, paskui pradėjo graibytis, bandė bučiuoti“, – mergina sunkiai rinko žodžius ir pridūrė, kad jai fiziškai buvo neįmanoma nustumti stambaus sudėjimo vyro.
„Paskui jis kaip niekur nieko man sako, kad tęskime repeticiją. Nežinojau, kur dėtis, ir tą kartą repeticija baigėsi. Vos tik susirinkau savo daiktus, jis taip pat atsistojo, užgesino šviesą ir vėl puolė prie manęs... Tą vakarą iš teatro išėjau šoko būsenos, o kitą dieną nuėjau į policiją ir parašiau pareiškimą. Kol viskas buvo tik kalbos, galėjau tai ignoruoti, bet kai pereita prie veiksmų, sunerimau, kas laukia toliau“, – kalbėjo ji.
„Policija nežiūrėjo rimtai“
Policijos pareigūnai priėmė merginos pareiškimą, bet situacija, regis, pareigūnų nesudomino: „Į mane, toks jausmas, niekas net rimtai nežiūrėjo... Pareiškimas buvo priimtas, bet jokios pagalbos daugiau niekas ir nepasiūlė“, – kalbėjo E.Račkytė ir pridūrė, kad kai bandė ištrūkti iš režisieriaus glėbio, ant veido porą dienų buvo matomos nuospaudos.
Pareigūnai, anot pašnekovės, buvo išsikvietę teatro vadovą pokalbio, bet tuo viskas ir baigėsi.
Po to ji sulaukusi režisieriaus skambučio, jis prašęs atsiimti pareiškimą policijai. „Man buvo pasakyta, kad jei nenuvažiuosiu atsiimti pareiškimo iki tam tikros valandos, tai pakenks jo karjerai ir pan.,“ – kalbėjo aktorė.
Teatre tapo nereikalinga?
„Kurį laiką į repeticijas nevaikščiojau, bet kai pagaliau susitikome, jis man pasakė: „Tu juk viską supranti, juk tu man paspaudei ranką, susitarėme, kad miegosime.“ Kai dar kartą pasakiau, kad to tikrai nebus, išgirdau, kad šiame teatre esu nereikalinga.
Režisierius mėgdavo užsiminti, kad visus pažįsta, girdavosi pažintimis su dvasininkais ir nusikalstamo pasaulio atstovais, tad mane perspėjo, kad niekur kitur darbo negausiu, kaip aktorė niekur Lietuvoje negalėsiu įsidarbinti. Nustebau – kodėl? Ką aš padariau? Man buvo atsakyta, kad užteks jo vieno skambučio ir niekas manęs į darbą nepriims.“
Į klausimą, ar tokios režisieriaus prognozės pildosi, mergina tik gūžtelėjo pečiais, mat neseniai buvo sulaukusi kvietimo vaidinti, bet vėliau kvietusi režisierė persigalvojo. „Aktorių ieškoma per teatrą, tad jei skambinama teatro vadovui ir teiraujamasi apie vieną ar kitą žmogų, tad visko gali būti...“ – svarstė aktorė.
Mergina vis dar oficialiai dirba teatre, kartais jai tenka vykti iš Vilniaus į Panevėžį vien tam, kad 20 minučių pastovėtų prie teatro salės durų, kol į vidų bus suleisti žiūrovai.
„Tai absurdiška, nes teatre dirba daugiau žmonių, o žiūrovų būna tik 120, tad tai nedidelis srautas. Puikiai su ta situacija susitvarkytų trys žmonės, bet kadangi turėjau tame spektaklyje vaidinti, tai mane kviečia iš Vilniaus į Panevėžį pastovėti 20 minučių. Tada vėl skubu į sostinę. Žinoma, jei neatvykčiau, tai jau būtų pretekstas mane atleisti“, – kalbėjo mergina.
Pašnekovė prisiminė iš kolegų girdėjusi įvairaus pobūdžio užuominų, kad teatre galbūt klostosi ne tik kolegiški santykiai: „Esu girdėjusi iš kolegės, kad aš mažutė, atrodau kaip vaikas, tai gal prie manęs nekibs, tuomet ir pagalvojau, kad nesu vienintelė, patekusi į tokią situaciją“, – kalbėjo mergina ir pridūrė, kad visa ši nemaloni situacija atsiliepė jai ir kitais aspektais: „Tapau dirgli, pradėjau bijoti tam tikrų dalykų, kurie anksčiau nebuvo sureikšminami.“
Teatro vadovas: „To nebuvo“
Panevėžio J.Miltinio teatro vadovas, paprašytas pakomentuoti aktorės minėtą situaciją, teigė: „Tą patį kartojau ir policijos pareigūnams: mergaitė kažko nesuprato. Nieko tokio nebuvo. Mergina kažko nesuprato, kartais repetuodami pasikalbėdavome, bet jau praėjo daug laiko, tad sunku ir prisiminti.“
Pašnekovas teigė, kad toks klausimas jį labai sutrikdė, bet netrukus patikslino, kokia gali būti tokio aktorės elgesio priežastis: „Mergina turi psichikos problemų, nuolat lankosi pas gydytojus, gal tai susiję.“
Paklaustas apie teiginius, kad aktorė niekur kitur nesusirasianti darbo, L.Zaikauskas teigė, kad apie tai su ja iš viso nekalbėta: „Kam tokius dalykus išsigalvoti? Nieko tokio nebuvo. Po visą teatrą gandai visokie sklandė, ji juos nešiojo, bet nieko tokio nebuvo. Aš tai vertinu taip, kad mergina nesveikos psichikos... Juk jei būtų buvę kokių nors problemų, gal policija tai būtų tyrusi? Juk kas nors gi turėjo įvykti? Lankiausi pas policijos pareigūnus ir parašiau atsakymą į skundą. Taip, tai buvo nemalonu, bet juk gyvenime daug nemalonių dalykų.“
Teatro vadovas teigė, kad aktorė veikiausiai prieš premjerą buvo patyrusi stresą: „Manau, jauna aktorė, dar neįpratusi, prieš premjerą didelis stresas, tai gal kas nors su galva ir atsitiko...“ – svarstė jis.
Paklaustas apie atvejus, kai aktorė iš Vilniaus į Panevėžį vysta vien 20 minučių pabūti koridoriuje, kol į salę suleidžiami žiūrovai, pašnekovas atsakė: „Šiuo metu rodome tokį spektaklį, kad mums reikia, jog teatro darbuotojai lydėtų žiūrovus, tai tokie maži vaidmenys. Kur ji dirba – Vilniuje ar Panevėžyje? Ką reiškia „atvažiuoti į darbą“, už kurį moka pinigus?“
Policija: „Smurto požymių nebuvo“
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Meištė, gavusi keletą klausimų apie incidentą, nutikusį Juozo Miltinio teatre, pateikė labai lakonišką komentarą: „Nenustačius veiksmų, apibrėžiamų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (LR BK), visada tokiais atvejais siūloma kreiptis į teismą civiline tvarka. Tokio pobūdžio skundų sulaukiame retai, tyrimai pradedami tik LR BK numatytais straipsniais.“
Anot R.Meištės, surenkama pirminė informacija. Jeigu nėra įtarimų dėl prievartinio lytinės aistros tenkinimo, siūloma asmeniui pačiam inicijuoti teisminį procesą civiline tvarka. „Tikslinant aplinkybes smurto požymių nebuvo nustatyta“, – teigė Panevėžio policijos atstovė.
Ministerija: „Vadovai turi turėti nepriekaištingą reputaciją“
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jansson patarėjas Viktoras Bachmetjevas teigė, kad Kultūros ministerijos vertinimu, bet kokie žmogaus teisių pažeidimo atvejai yra netoleruotini, nesvarbu kur ir kas tą daro.
„Kultūros ministerija savo srities įstaigų darbuotojams kelia aukščiausius padorumo ir profesionalumo reikalavimus. Tai liudija ir praeitą savaitę Seimo priimti Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai, kuriais visiems įstaigų vadovams nustatomi aukštesni nepriekaištingos reputacijos standartai ir juos Kultūros ministerija yra pasiryžusi taikyti praktikoje.
Seksualinis priekabiavimas yra grubus žmogaus teisių pažeidimas, kuris gali būti vertinamas tiek kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas iš darbo, tiek kaip kriminalinis nusikaltimas, už kurį bausmė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“, – redakcijai atsiųstame komentare teigė jis.
V.Bachmetjevas pabrėžė, kad bausti už paminėtus veiksmus galima tik įrodžius seksualinio priekabiavimo faktą. „Kultūros ministerija tokių įrodymų šiai dienai neturi, tačiau dėtų visas pastangas objektyviai tiesai nustatyti, jeigu tokia informacija oficialiai būtų gauta“, – teigė jis.
Teisininkė: „Priekabiavimas netoleruotinas“
Advokatų kontoros „Cobalt“ Darbo teisės praktikos grupės vadovė Dalia Foigt Norvaišienė teigė, kad lytiniu priekabiavimu laikomas toks elgesys, kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.
„Konkretus lytinio priekabiavimo atvejis buvo ištirtas Lygių galimybių kontrolieriaus, Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo, kai Lenkijos Respublikos ambasados diplomatinio personalo darbuotojas, tiesioginis viršininkas, seksualiai priekabiavo prie tos pačios ambasados korespondentės- telefonistės, t.y. reikalavo lytinių santykių, skambino jai į namus, kalbėjo intymiomis temomis, panaudojo fizinę jėgą suduodamas per veidą ir kt. Toks elgesys Lenkijos Respublikos ambasados darbuotojai sukėlė psichologinę įtampą, kurios pasekmė buvo ilgalaikis sveikatos sutrikimas. Tokio elgesio ji netoleravo, jį suprato kaip žeminantį orumą, įžeidžiantį ir bauginantį“, – pateikė pavyzdį D. Foigt Norvaišienė.
Teisininkė atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdaviai privalės priimti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, kur pirmiausia reikėtų labai aiškiai įvardyti, koks elgesys patenka į lytinio priekabiavimo darbe apibrėžimą.
„Ne mažiau svarbu nustatyti, kad bet kokia seksualinio priekabiavimo forma yra neteisėta ir netoleruojama, ir numatyti, kad lytinis priekabiavimas darbe turi būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, užtraukiantis drausminę atsakomybę. Taip pat labai svarbu aiškiai nustatyti pranešimų ir skundų apie seksualinio priekabiavimo atvejus registravimo bei ištyrimo tvarką. Skundų padavimo ir ištyrimo procesas turėtų būti kaip galima saugesnis aukoms, pavyzdžiui, aukai turėtų būti leidžiama neateiti į darbo vietą tuo metu, kai tiriamas skundas“, – kalbėjo specialistė.
Savo nekaltumu turi rūpintis pats priekabiautojas
Su priekabiavimu susiduriančios aukos dažnai vengia kreiptis pagalbos, nes nėra tikros, kuri pusė turi įrodyti seksualinio priekabiavimo faktą. Anot teisininkės, atsakymas vienareikšmiškas: „Tiek ES, tiek Lietuvos teisė, tiek teismų praktika taiko principą, kad nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus dėl lytinio priekabiavimo preziumuojama, kad seksualinio priekabiavimo faktas buvo. Darbdavys ar konkretus priekabiautojas turi įrodyti, kad seksualinio priekabiavimo fakto nebuvo“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, iki šiol Lietuvoje skundų ir bylų dėl lytinio priekabiavimo yra labai nedaug, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, seksualinį priekabiavimą patiria apie 30 procentų moterų.
