K.Mažeikos pateiktos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pataisos, kuriomis siekta keturis kartus padidinti mokesčius už medžioklės plotus, neperžengė net pradinio Seimo slenksčio – buvo atmestos pateikimo stadijos.
Negana to, Sūduvos apygardoje į Seimą išrinktas K.Mažeika sulaukė kolegų priekaištų, kad iš miškų siekia išguiti prasčiokus, taip pat įtarimų globojant pažįstamus Marijampolės verslininkus. Politikos naujokas irgi neliko skolingas.
Užkliuvo prabangos ženklai
Visuomet daug triukšmo Seimo salėje sukeliantys su medžiokle susiję svarstymai ir šįkart neapsiėjo be aistrų. Jas dar labiau pakurstė pataisų siūlytojų svarstymai, kad medžioklė yra prabanga.
„Pagal jų siūlymą, į medžioklę galėtų eiti tik tie, kurie turi Juozo Statkevičiaus kailinukus ar ne prastesnį už „Land Rover“ visureigį“, – ironizavo „tvarkietis“ medžiotojas Remigijus Žemaitaitis.
Politikas „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad jį ypač apstulbino kai kurių tokį pat pomėgį turinčių „valstiečių“ neoficialiai dėstyti motyvai, kodėl siekiama branginti medžioklę: „Dabar jiems atseit gėda medžioti kartu su kaimiečiais.
Aišku, koks nors Aurimas Gaidžiūnas išsitraukia „Blue Label“ ir jam ne lygis gerti su kaimiečiu, kuris atsinešė degtinės butelį.“
Įtarimų, kad pataisomis labiausiai suinteresuoti privilegijuoti medžiotojai, kilo ir konservatoriui Edmundui Pupiniui. Jis priminė, kad anksčiau į medžioklę pakliūdavo tik partijos nariai, o dabar kuriamas naujas išrinktųjų ratas: „Ar tai nėra tam tikra klasta, kai norima apsivalyti nuo tų, kurie negali sumokėti?“
Rūpinasi savo ateitimi?
Seimo medžiotojus į skirtingas stovyklas padalijo ir K.Mažeikos užuominos, kad už medžioklę surinktos didesnės lėšos galėtų būti investuojamos į naujas šaudyklas.
Mat šis „valstietis“ taip pat siūlė kitaip perskirstyti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surinktas lėšas. Dabar 70 proc. šių pinigų atitenka savivaldybėms, o 30 proc. – Aplinkos apsaugos rėmimo programai. K.Mažeika siūlė padaryti atvirkščiai.
Anot Seimo komiteto vadovo, iš šios programos lėšų galėtų būti finansuojami nauji šaudymo mokymo centrai, kur medžiotojai prieš privalomą egzaminą būtų mokomi saugaus elgesio su ginklu, galėtų tobulinti šaudymo įgūdžius.
Vienas tokių centrų, kurį kaip pavyzdį pateikia ir K.Mažeika, kuriasi jo tėvonijoje.
Todėl R.Žemaitaitis pažėrė įtarimų, kad „valstietis“ iš Marijampolės esą jau dabar rūpinasi savo ateitimi.
„Tvarkietis“ svarstė, jog esą norima padaryti, kad tokie centrai ateityje turėtų garantuotas pajamas: „Gali atsitikti taip, kad „valstiečių“ valdoma Aplinkos ministerija su viena šaudykla sudarys ilgalaikę sutartį, o ji vėliau regionuose atidarys jų tinklą, kad po ketverių metų iš Seimo išėjęs K.Mažeika turėtų puikią darbo vietą.“
Paklaustas, kuo grindžia tokius įtarimus, R.Žemaitaitis sakė, kad Marijampolės verslininkai su šiuo verslo planu į Seimo narių duris beldėsi jau praėjusią kadenciją: „Tada jie niekur neprisibeldė, bet kai kurie naujokai, atrodo, užkibo.“
Politikas pasijuto apšmeižtas
Dėl įvairių įtarimų, nuskambėjusių iš Seimo tribūnos, K.Mažeika ketino kreiptis į etikos sargus, bet vėliau numojo ranka: „Prikibti būtų galima, bet ką tai pakeistų?“
Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino neproteguojantis Marijampolėje esančio šaudymo centro, o jį tik nurodęs kaip sektiną pavyzdį: „Tas šaudymo centras Lietuvoje turbūt yra pats naujausias, ir gerai būtų, kad tokių atsirastų ir daugiau, nes dabar medžiotojai neturi kur treniruotis – privačios šaudyklos yra užkėlusios kainas.
Medžiotojai jų vengia, todėl egzaminai dabar yra fiktyvūs – šaudymai rengiami „popieriuje“, o dėl to įvyksta įvairių tragedijų.“
„Valstietis“ mano, kad medžiotojai ir savivaldybės galėtų tapti šaudymo centrų dalininkais. Būtent tokiu principu veikia ir šių metų vasarį pradėtas eksploatuoti Sūduvos mokomasis šaudymo centras.
Centro steigėjos yra Marijampolės savivaldybė ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Pastarajai priklauso ir pats parlamentaras.
Bet K.Mažeika aiškino, kad šaudyklos vadovo Sauliaus Paknio galbūt net nėra matęs: „Jo tikrai nepažįstu ir jokio tiesioginio ryšio su tuo centru neturiu. Įtarimai, kad aš čia sau organizuoju būsimą verslą ar darbą, yra šmeižtas.
R.Žemaitaitis kitus bando tepti tuo, kuo pats kvepia.“
Tiesa, Seimo komiteto pirmininkas pripažino, kad su Aplinkos ministerija tariamasi, kaip atgaivinti senas šaudyklas ar įkurti naujų.
Bet tai esą turėtų siūlyti savivaldybės ir vietos medžiotojų būreliai, o parengę projektus galėtų kreiptis į ministeriją ir tikėtis gauti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Parlamentaras įtarė, kad galbūt planuojamoms naujovėms baimindamosi konkurencijos priešinasi privačios šaudyklos, kurių taikomi įkainiai dabar esą gąsdina medžiotojus.
Įtarimų pažėrė ir pats
Seimo pritarimo pasiūlytoms įstatymo pataisoms nesulaukęs K.Mažeika įtarimų pažėrė ir savo bendražygiams. Anot politiko, projektui nepritarę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai buvo suklaidinti.
„Po balsavimo jie visi suprato padarę klaidą ir, manau, kad bet kokiu atveju pokyčiai yra neišvengiami. Pas mus frakcijoje jau taip būna. Manau, projektas buvo parengtas, atrodė, kad visiems viskas aišku, bet vis dėlto taip nebuvo“, – paklaustas, kodėl jo teikti siūlymai nesulaukė net jo frakcijos narių pritarimo, kalbėjo K.Mažeika.
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto vadovas pripažino, kad ne vien aiškumo trūkumas galėjo turėti įtakos tokiam bendražygių balsavimui.
„Žinau, kad yra Seimo narių, kurie turi savo nemažus medžioklės plotus (vienas tokių – „valstietis“ Viktoras Rinkevičius), ir jie apskaičiavo, kad jiems gali tekti brangiai mokėti.
V.Rinkevičius, aišku, sakys, kad ten medžioja paprasti kaimo žmonės, bet iš tikrųjų taip nėra. Suprantu jo nuogąstavimus, kad reikės mokėti daugiau. Tačiau medžioklė yra pramoga, ir valstybė neturėtų jos dotuoti“, – kalbėjo K.Mažeika.
„Valstiečio“ teigimu, gąsdinimai, kad medžioklė taps prieinama tik turtingiesiems, nėra teisingi: „Manau, kad jei medžiotojas gali įsigyti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų kainuojantį ginklą, per metus už medžioklę sumokėti 200 eurų jam – ne problema.“
Dabar per metus medžiotojai vidutiniškai sumoka 30–40 eurų mokesčių: „Aišku, visiems viskas gerai niekada nebus. Bet Medžiotojų draugija nepasako, kad apie 10 tūkst. medžiotojų šiandien net neturi kur medžioti.
Padidinus mokestį didelius medžioklės plotus turintys būreliai bus priversti įsileisti daugiau žmonių ir tokiu būdu sumažinti išlaidas“, – „Lietuvos rytui“ dėstė K.Mažeika.
Anot politiko, padidėjusias medžiotojų išlaidas iš dalies galėtų padengti pajamos už parduodamą žvėrieną. Šiuo metu dėl to tariamasi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Dabar to daryti medžiotojams negalima. Bet pažiūrėkite, kiek skelbimų – nuo parduodamų konservų iki koldūnų, kotletų ir ko tik nori“, – kalbėjo „valstietis“.
