„Prokuroras nori mane visiškai sužlugdyti. Nesijaučiu saugiai nei aš, nei mano žmona. Mes abu patiriame didelį stresą“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi 37 metų verslininkas A.Grigalauskas.
Buvęs bankroto administratorius, o šiuo metu verslo konsultavimo įmonės savininkas negali atsitokėti po apklausų Panevėžio apygardos prokuratūroje, kur iš pradžių buvo pakviestas kaip liudytojas.
Jei ne garso įrašas, kurį verslininkas padarė per vieną iš apklausų, būtų sunku patikėti, kad jos vyksta teisinėje valstybėje.
A.Grigalauskas teigė, kad prokuroras Aidas Amparavičius jį vadino žuliku, o paėmęs liudytojo mobilųjį telefoną su juo elgėsi kaip su savu.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareigūnas per apklausą su liudytoju bendravo familiariu kreipiniu „tu“, laidė užuominas į jo buvusį bankroto administratoriaus darbą: „Surask kreditorių kokį ir subankrotink, nu, tai ką čia, ar jau nebemoki?“; „Ką dar planuoji daryti chuliganiško?“
Per apklausą A.Grigalauskui buvo priminta ir jo bičiulystė su iš Panevėžio kilusiu garsiu politiku – Vilniaus vicemeru, naujuoju socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku. Jie kartu mokėsi Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje, o studijuodami Vilniaus universitete gyveno tame pačiame bute.
„Buvome geri draugai, kartu užaugome.
Po studijų Gintautas liko Vilniuje ir tapo politiku, o aš grįžau į gimtąjį Panevėžį, dirbau banke“, – paaiškino A.Grigalauskas.
G.Paluckas kaip svečias dalyvavo A.Grigalausko vestuvėse Panevėžyje.
Apklausa privertė sunerimti
Į pirmąją apklausą Panevėžio apygardos prokuratūroje A.Grigalauskas buvo pakviestas šių metų vasario 1-ąją.
Jis vyko liudyti byloje, kurioje galimai tyčiniu bankrotu įtariami kiti panevėžiečiai – buvęs įmonių „Vestrus paslaugos“ ir „Litgrain“ vadovas Mindaugas Šydeikis bei galbūt tarnyba piktnaudžiavęs bankroto administratorius Jurijus Grafmanas.
M.Šydeikio grūdininkystės įmonė „Litgrain“ liko daug skolinga Ėriškių žemės ūkio bendrovei ir Švenčionių salyklo gamintojai įmonei „Maltosa“. Kita šio panevėžiečio įmonė „Vestrus paslaugos“ pagal koncesijos sutartį valdė Panevėžio savivaldybei priklausantį teniso aikštyną.
Nieko bloga neįtardamas A.Grigalauskas į prokuratūrą ėjo be advokato. Tačiau išgirdęs prokuroro replikas ir gąsdinimus verslininkas sunerimo: „Pareigūnas grasino, kad mane uždarys, sužlugdys finansiškai, konfiskuos turtą. Buvau išvadintas vagimi, aferistu.
Iš mano atsakymų pareigūnas tyčiojosi, mane žemino. Nesitikėjau to sulaukti prokuratūroje, patyriau didelę psichologinę traumą.“
Parūpo ir liudytojo telefonas
Išsigandęs grėsmingų prokuroro žodžių A.Grigalauskas į antrąją apklausą pasiėmė diktofoną, kurį įsidėjo į megztinio kišenę. Pašnekovas tikino, kad darydamas įrašą jis siekė vienintelio dalyko – apsisaugoti nuo galimų neteisėtų pareigūno veiksmų.
Prokuroras per antrąją apklausą su liudytoju vėl elgėsi familiariai. 12-ąją apklausos minutę pareigūnas paklausė: „Arba tu pasakoji, arba eisim rūsin man. Nori šiandien į rūsį?“
A.Grigalauskas pasakė pareigūnui, kad vartoja vaistus ir jam negalima nervintis.
„Tiktai vagys nervuojasi“, – atkirto A.Amparavičius ir toliau tęsė apklausą.
Apie valandą trukusi antroji apklausa dar labiau įbaugino verslininką – prokuroras paliepė liudytojui atiduoti mobilųjį telefoną. A.Grigalauskas atsakė, kad paliko jį automobilyje, kuris stovi banko kieme.
A.Amparavičius nuvedė liudytoją iki automobilio.
Kai A.Grigalauskas atrakino mašiną, prokuroras čiupo salone buvusį telefoną. Pamatęs, kad jis seno modelio, pareigūnas nusišaipė: „Baba paliko?“
„Prokuroras turėjo galvoje mano močiutę Aldoną Elžbietą Grigalauskienę, kuri mirė pernai vasarą. Pasirodo, pareigūnas netgi apie ją buvo surinkęs informaciją“, – stebėjosi verslininkas.
Paėmęs liudytojo telefoną A.Amparavičius jį apžiūrinėjo, spaudė mygtukus.
Sugrįžęs į kabinetą prokuroras aiškino, kad verslininko ir jo žmonos S.Grigalauskienės atžvilgiu gali būti pradėtas mokesčių patikrinimas. Tai girdėti ir įrašo 31-ąją minutę.
„Vis tiek kažką surasim“, – išlydėdamas liudytoją ištarė A.Amparavičius ir pridūrė, kad netrukus jie susitiks kitu statusu.
„Nenorėčiau“, – atsakė A.Grigalauskas.
„Bet aš norėčiau“, – savo troškimą atskleidė prokuroras.
Kilo abejonių dėl būsenos
Pažadą „kažką rasti“ prokuroras įvykdė – A.Grigalauskui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą.
Dokumentas verslininkui pasirodė keistokas. Mat pranešimo įžanga ir aprašomoji dalis, išdėstyta beveik per du lapus, – vienas ilgas sakinys. Taškas padėtas tik antrame puslapyje, ilgojo rašto pabaigoje.
„Įtarimų loginė seka ir dėstymas yra sunkiai suprantami“, – stebėjosi ir advokatas Liudas Paltanavičius, pirmą kartą per savo karjerą pamatęs tokį ilgą sakinį prokuratūros rašte.
Teisininkui kilo abejonių ne tik dėl prokuroro kvalifikacijos, kompetencijos, bet ir būsenos.
„Prokuroras nuo pat pradžios nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir liudytojo atžvilgiu turėjo išankstinę nuostatą, pažeidė jo nuosavybės neliečiamumo teisę.
Pareigūnas per liudytojo apklausą pažeidė ir profesinės etikos principus – teisingumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui“, – teigė teisininkas L.Paltanavičius.
Advokatas taip pat sulaukė prokuroro kirčio – A.Amparavičius pareikalavo, kad teismas nušalintų A.Grigalausko gynėją.
Su viltimi – į Turkiją
Apie apklausas prokuratūroje verslininkas iš pradžių neprasitarė žmonai Svajūnei – saugojo ją, kad pagaliau būtų užmegzta nauja gyvybė.
Sutuoktiniams nepavyksta natūraliu būdu susilaukti vaikų.
Panevėžietei S.Grigalauskienei du kartus Lietuvoje buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Viena jų kainuoja apie 5 tūkstančius eurų. Tačiau abu bandymai buvo nesėkmingi.
Kovo mėnesį sutuoktiniai nuvyko pas garsius specialistus į Turkiją. Didžiausio tos šalies miesto Stambulo klinikoje dirbtinio apvaisinimo procedūra su viešbučio ir maitinimo paslaugomis kainuoja iki 7 tūkstančių eurų.
Lietuvių pora Turkijoje praleido tris savaites. Stambulo klinikos gydytojai atliko būtinus medicininius tyrimus, o po jų – dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Už papildomus pinigus buvo ištirti ir aštuoni embrionai – trys iš jų buvo idealios būklės.
„Žmona sveika, embrionai – puikūs – procedūra pavyko. Tačiau grįžus į Lietuvą po kurio laiko įvyko persileidimas.
Turkijos medikai gūžčiojo pečiais ir nurodė negalintys pasakyti objektyvios priežasties, kodėl tai įvyko. Tai galėjo atsitikti dėl didelio streso, įtampos ir emocinės būsenos“, – atsiduso A.Grigalauskas, trokštantis turėti ir užauginti vaikų.
Jo žodžius patvirtino ir 32 metų žmona Svajūnė. Lietuvių filologijos specialistė matė, kaip vyras po apklausų nervinosi, nemiegodavo naktimis.
„Nenorėjau savo šeimos žaizdų atverti visai šaliai. Negimusių kūdikių netektys mane labai slegia. Tačiau kaip apsisaugoti, kai prokuroras peržengė visas ribas? Mane tokie dalykai beprotiškai veikia. Labai išgyvenu.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Stambulo klinikoje man buvo įsodintas embrionas, patyriau persileidimą.
Susisiekiau su garsia Stambulo klinikos profesore, ji patvirtino, kad ir mano sveikatos, ir penkių dienų embrionų tyrimų rezultatai buvo puikūs.
Manau, kad persileidimas įvyko dėl patirtos įtampos ir streso“, – kalbėjo panevėžietė S.Grigalauskienė, kurios svajonė sūpuoti kūdikį dar neišsipildė.
Siekia apsaugoti kitus žmones
– Panevėžyje yra šiuolaikinis teniso aikštynas, šalia kurio turėjo išdygti ir viešbutis. Tam panaudota ir 86 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų. Kodėl šis sporto kompleksas įklimpo į skandalą? – „Lietuvos rytas“ paklausė verslininko A.Grigalausko.
– Teniso aikštyną pagal koncesijos sutartį valdė įmonė „Vestrus paslaugos“. Jos savininkas M.Šydeikis patyrė sunkumų, jo finansinė padėtis buvo bloga.
M.Šydeikį pažįstu, jis kelerius metus prašė manęs padėti – surasti teniso kortų valdytojo perėmėją ir taip išgelbėti garsų projektą. Buvau suradęs kelis asmenis, bet jie nesusitarė.
Tada verslininkas paprašė manęs tą projektą gelbėti – nupirkau kritinėje padėtyje atsidūrusią bendrovę „Vestrus paslaugos“, nemažai investavau – sumokėjau skolas, mokesčius, atlygį advokatams.
Kai pasistūmėjau su projektu, bankrutavo kita M.Šydeikio įmonė „Litgrain“ – ji liko skolinga kreditoriams nemažas sumas.
Bankrutuojantis M.Šydeikis prašė manęs jam sumokėti arba grąžinti įmonę „Vestrus paslaugos“. Sutikau tai padaryti, jei būtų grąžinti mano investuoti pinigai. Tačiau jo netenkino tokia sąlyga.
Tada mane netikėtai pasivijo įtarimai, neva teniso kortus valdžiusią įmonę gavau kaip atlygį už tai, kad būtų įvykdytas nesąžiningas bankrotas. Bet bankrotą juk administravau ne aš, o kitas asmuo!
Per apklausą prokuratūroje papasakojau, kad siekiau išgelbėti teniso aikštyną.
Tačiau man pasirodė, kad prokurorui tai nerūpi, nes pavadino mane žuliku be teismo.
Šią savaitę ginčai dėl teniso aikštyno baigti – su miesto savivaldybe jau suderinome taikos sutartį ir perduodame jai už simbolinius 29 centus valdyti tą sporto kompleksą.
– Ar jus apklausė tik prokuroras A.Amparavičius?
– Prieš tai kaip liudytojas buvau apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT). Ten apklausa vyko profesionaliai, be jokių asmeniškumų, aš paliudijau man žinomus faktus.
Po to man paskambino ir į apklausą pakvietė A.Amparavičius. Atvykęs į prokuratūrą iš karto pamačiau, kad pareigūnas turi sukaupęs pykčio ir neigiamai nusiteikęs. Jis netgi neslėpdamas pasiūlė mane įkišti į sulaikymo kamerą.
Prokuroras pasakė, kad apie mane žino labai seniai.
Paklausiau, ką tokio apie mane jis žino, ko aš nežinau.
„Mokeisi tu čia“, – parodė prokuroras į netoliese esančią J.Balčikonio gimnaziją. Patvirtinau tai. Tada jis pasakė, kad aš mokiausi kartu su dabartiniu Vilniaus vicemeru G.Palucku. Taip, mes mokėmės kartu, buvome geri draugai, bet kodėl pareigūnui tai parūpo?
Manęs ir G.Palucko nesieja jokie finansiniai ryšiai, jau senokai jo nemačiau.
Spėju, kad A.Amparavičius apie mano ir G.Palucko bičiulystę žino iš savo kolegos prokuroro, kuris anksčiau buvo mūsų tikybos mokytojas.
Per apklausą pažadėjęs, kad vis tiek ką nors ras, A.Amparavičius paprašė manęs jam atnešti mano verslo konsultavimo įmonės „Arneksta ir Ko“ dvejų metų dokumentus.
Slaptame tyrime – ir STT
– Ar jūs per apklausą A.Grigalauskui siūlėte į rūsį, grasinote? – „Lietuvos rytas“ paklausė prokuroro A.Amparavičiaus.
– Mes pasiūlymais nesimėtome, mes dirbame darbą.
Koks čia grasinimas? Tas įrašas yra neteisėtai padarytas. Buvo surašytas apklausos protokolas, jis pasirašė.
Baudžiamąją bylą ruošiamasi perduoti į teismą. Buvo sudaryta grupė iš STT ir FNTT pareigūnų.
Vyko didelis slaptas tyrimas, fiksavome pokalbius. Jei reikia pagauti tris bankroto administratorius, tai ne taip paprasta padaryti! Byloje dar yra įtariamasis bendrovės direktorius.
A.Grigalauskas bijo. Gal jis ir Prezidentūrai parašė, gal į Strasbūrą kreipsis? Jis siekė mane nušalinti, bet teismas tuo klausimu pateikė nuomonę.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ dienraščio numeryje.
