Seimo atlygis ekspertams – tarsi pasityčiojimas

Tautos išrinktieji viską išmano geriausiai. Taip nusprendė parlamento vadovybė neatsiradus mokslininkų, kurie sutiktų kone už dyką įvertinti Seime priimamus teisės aktų projektus.

Seimo vadovybė kvalifikuotus specialistus bandė pasitelkti už kuklius pinigus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo vadovybė kvalifikuotus specialistus bandė pasitelkti už kuklius pinigus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 23, 2017, 7:56 AM, atnaujinta May 23, 2017, 10:38 AM

Seimo valdyba nutarė nebeieškoti ekspertų, kurie atliktų nepriklausomą Miškų įstatymo pataisų ekonominio ir socialinio pagrįstumo vertinimą.

Daug diskusijų keliančios miškų ūkio reformos svarstymą Seimo vadovybė nutarė tęsti be ilgai lauktos išvados, nes taip ir neatsirado specialistų, kurie šį darbą atliktų už siūlomus 100 eurų.

„Ekspertų tiesiog nereikia. Seimas turi savo miškininkų, suprantančių tuos klausimus“, – po nesėkmingų paieškų ranka numojo parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Valdyba nepatenkino ir kai kurių parlamentarų pageidavimų, kad nepriklausomi ekspertai įvertintų daug aistrų keliančias Vardų ir pavardžių įstatymo pataisas. Nuspręsta, jog šį darbą gali atlikti ir Seimui atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Statutas numato kitaip

Bet gali būti, kad Seimo vadovybei dėl to teks aiškintis etikos sargams. Į juos kreipėsi parlamentaras Linas Balsys.

Prie Mišrios Seimo narių grupės priklausantis politikas įtaria, kad valdybos sprendimas neteisėtas: „Mano manymu, tai akivaizdus 40 Seimo narių, pasirašiusių prašymą atlikti Miškų įstatymo ekspertinį vertinimą, statute numatytų teisių pažeidimas.

Paprašėme savaime suprantamo dalyko – atlikti planuojamos miškų ūkio valdymo reformos sąnaudų ir naudos analizę, atsakyti į visuomenei svarbius klausimus dėl ekonominio ir socialinio reformų pagrįstumo.

Tačiau Vyriausybė to iki šiol nesugebėjo pateikti.“

Seimo statute numatyta, kad valdyba turi užsakyti ekspertinį teisės akto vertinimą, jei to pageidauja pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų.

Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius balandį mėgino keisti dabar galiojančią tvarką. Jo siūlymu ekspertinės išvados būtų privalomos tik tuomet, jeigu tam pritartų Seimas, tačiau parlamentarai tokį siūlymą atmetė.

Iškėlė aukštus reikalavimus

L.Balsys taip pat paprašė, kad Etikos ir procedūrų komisija atsakytų, ar parlamento vadovybė nepažeidė ir kitų teisės aktų, kurie nenumato išankstinių finansavimo apribojimų skelbiant ekspertų atranką.

Politikas įsitikinęs, kad parlamento vadovybė sąmoningai siekė sužlugdyti prieštaringai vertinamos miškų reformos ekspertizę, mat atlygis mokslininkams buvo pasiūlytas menkas, o reikalavimai – aukšti: „Manau, kad viešasis pirkimas jau nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti. Koks ekspertinis vertinimas gali būti atliktas už 100 eurų?“

Anot parlamentaro, sunku suvokti, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip atkakliai stumdama reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, o jai nereikalingi pertvarkos poreikį pagrindžiantys duomenys.

„Skubama viską padaryti greitai ir tyliai, be jokios sąnaudų ir naudos analizės, be racionalaus pagrindimo ir be galimybės Seimo nariams prieš priimant sprendimą turėti išsamesnę informaciją“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo L.Balsys.

Procesą stabdo ir valdantieji

Kita vertus, ir patys valdantieji, pasinaudodami Seimo statute numatyta galimybe prašyti ekspertizių, jau išmoko vilkinti svarstant jiems neišsprendžiamais galvosūkiais virtusius projektus.

Antai Seimui po pateikimo pritarus konservatorių parengtoms įstatymo pataisoms, kurios asmens dokumentuose įteisintų asmenvardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis, šio pasiūlymo priešininkų stovyklai priskiriamas „valstiečių“ atstovas Povilas Urbšys taip pat suskubo rinkti parašų ekspertizei.

Išgirdęs apie tokius užmojus nusprendė neatsilikti ir premjeras Saulius Skvernelis.

Konservatorių pasiūlytą variantą remiantis Vyriausybės vadovas per savo patarėjus perdavė užduotį Seimo narei „valstietei“ Dovilei Šakalienei – surinkti parlamentarų parašus, kad būtų atliktas konservatoriaus Lauryno Kasčiūno pateiktos pataisos ekspertinis vertinimas.

Šiame projekte siūloma asmenvardžius su raidėmis X, Q ir W leisti rašyti tik papildomuose asmens dokumentų puslapiuose.

Vakar Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame dokumento puslapyje, bet nevertino, ar tokia teisė turėtų būti suteikta ir visiems Lietuvos lenkams.

Bijo ištaškyti biudžetą

Kad ir kaip būtų, Seimo valdyba sprendimą nepirkti ekspertų paslaugų priėmė bemaž vieningai. Vienintelė per balsavimą susilaikė Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Politikė „Lietuvos rytui“ pripažino mananti, kad sprendimas prieštarauja statutui: „Seimo valdyba negalėjo nevykdyti prašymo užsakyti ekspertų vertinimo, jeigu surinkta pakankamai parlamentarų parašų.

Šiuo metu yra toks reglamentavimas ir, mano galva, privalome juo vadovautis.“

Tiesa, R.Baškienė mano, kad pastaruoju metu parlamentarai ėmė kiek piktnaudžiauti šia teise: „Kartais tai daroma siekiant vilkinti vienų arba kitų įstatymų priėmimą. Natūralu, kad visokie ekspertiniai vertinimai pailgina šį procesą.

Bijau, kad netrukus ekspertų išvadų gali būti prašoma dėl kiekvieno priimamo įstatymo, ir galime užsižaisti iki begalybės.“

Anot Seimo vicepirmininkės, ši Pandoros skrynia buvo atverta svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas – būtent tada Seimo nariai prisiminė statuto nuostatą dėl ekspertų.

Beje, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų ekspertinis vertinimas Seimui atsiėjo vos vieną eurą. O už Miškų įstatymo pataisų vertinimą ekspertai neoficialiai esą paprašė 30 tūkst. eurų.

„Kartais ekspertų iš šalies pagalbos tikrai reikia, bet yra pavojus, kad tam galime ištaškyti visą Seimo biudžetą“, – kalbėjo R.Baškienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.