Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva simbolinėje Kauno vietoje, Studentų skvere, šią savaitę surengta visų penkių šio miesto universitetų atstovų viešoji diskusija apie šalies aukštojo mokslo reformą tarsi ir siunčia žinutę, kad stipria akademine bendruomene nuo seno garsėjančioje Laikinojoje sostinėje universitetams paliekamas šansas siūlyti ir savus optimizavimo variantus. Savąjį tokį variantą jau turi VDU ir ASU.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kauniečiams priminė, kad reformos tikslas susideda iš kelių dedamųjų. Pirmoji jų – Lietuvoje sustiprinti aukštojo mokslo kokybę, taip pat pertvarkyti finansavimo sistemą, nes šiuo metu universitetai yra nuėję keliu, kuriuo ir buvo skatinami eiti, t. y. kūrė besidubliuojančias programas ir priiminėjo kuo daugiau studentų.
„Deja, kiekybė nepaskatino kokybės tokiu mastu, kokiu buvo tikėtasi“, – pripažįsta ministrė, pastebėdama, kad studijų programų gausa išskaido akademinį potencialą bei kainuoja didelius resursus. „Taigi akivaizdu, kad išteklių sutelkimas ir tinklo pertvarka yra būtini, nes šiuo metu dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra mažesni netgi palyginti su mokytojų atlyginimais ir tai nėra paskata jauniems žmonėms rinktis mokslininko kelią“, – konstatuoja J. Petrauskienė.
Ji kauniečius ragina „dėti ginklus į šalį“ ir sutelkti savo akademines bendruomenes nekonkuruojant vienoms su kitomis Kaune kurti stiprų plačios aprėpties universitetą.
Tačiau tokį Vyriausybės ir ministrės siūlymą šiuo metu palaiko vienintelio Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai.
Tiesa, Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto prof. Vilmos Žydžiūnaitės nuomone, džiugu vien tai, kad gąsdinančią valdžios leksiką „universitetus perlaužti“ bent jau keičia kalbos apie galimybę susitarti.
„Man didelį rūpestį kelia klausimas, kaip kokybė gali būti užtikrinta, kada pasirenkamas kelias dirbtinai sujungti visiškai skirtingas kultūras. Viena kultūra yra orientuota į profesinius įgūdžius dar nuo tų laikų, kai Kaunas buvo pramonės miestas. Ir tai yra elementari profesinio rengimo koncepcija. VDU yra puoselėjama kultūra, kuria mes didžiuojamės – tai artes liberales kultūra. Taigi kaip siekiant kokybės gali būti dirbtinai „sukergtos“ skirtingos kultūros?“ – klausia ji.
Šio universiteto lektorių Algį Davidavičių apskritai stebina situacija, kad aukštojo mokslo reforma tik dabar aptariama su universitetų bendruomenėmis. A. Davidavičius atvirai prognozuoja, kad iš tokios reformos, kuri pradėta, laimėtų tik dvi šalies aukštosios mokyklos – Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai.
ASU prorektorė doc. Laima Taparauskienė teigia, kad šalyje esant tokiai demografinei situacijai šiai aukštajai mokyklai būtina reforma. Tačiau būtų gerai jungtis su tokiu partneriu, su kuriuo bendradarbiaujant galima pasiekti didžiausią sinergijos efektą. Ir tokiu ASU partneriu galėtų būti VDU. Todėl universitetų integracijos kryptimi jau padaryti ir pirmieji realūs žingsniai.
„Sutampa mūsų vertybių koncepcija, turime daugybę sąlyčio taškų tiek studijų, tiek mokslo grandyse. Taigi manytume, kad reikia leisti akademinėms bendruomenėms susitarti ir natūraliai eiti integracijos keliu, papildant vieniems kitus“, – neabejoja L. Taparauskienė.
ASU Senato pirmininko prof. Rimanto Veličkos nuomone, stipraus plačios aprėpties universiteto ašis turėtų būti socialiniai ir humanitariniai mokslai. O Kaune tokią ašį turi būtent VDU.„ASU bendruomenę viltingai nuteikė Seime vykęs susitikimas, kurio metu išgirdome pažadą palankiai vertinti „iniciatyvas iš apačios“ siūlant konkrečius variantus, kaip galima gerinti studijų kokybę, universitetams integruojantis jų bendruomenėms priimtinu būdu, sutelkiant mokslo potencialą, išgryninant programas, efektyviau panaudojant infrastruktūrą“, – pastebi R. Velička.
ASU Senato posėdžio metu jau pasirašytas VDU ir ASU susitarimas, kuriuo sutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį Vytauto Didžiojo universitetą su autonominėmis specializuotomis akademijomis, tarp jų – ASU pagrindu integruotą žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros specializuotą akademiją. Toks modelis laikomas perspektyviausiu Lietuvai ir aiškiausiu akademinei bendruomenei.
„ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o derybose su kitais universitetais bendrą junginį pageidavome sudaryti kaip savarankiškas autonominis vienetas. Kodėl VDU galėtų būti mūsų partneris? Todėl, kad žemės ūkis šiuo metu vis labiau skaitmenizuojamos ir robotizuojamas, o VDU turi stiprias tarpdisciplinines studijų programas, todėl manome, kad ši partnerystė padėtų sustiprinti ir žemės ūkio inžineriją, drauge galėtume kurti biotechnologijas. VDU yra vienas šios mokslų krypties lyderių šalyje. Be to, VDU stiprioji pusė – tarptautiškumas. Čia dėstoma net 30 užsienio kalbų, o tai padėtų mūsų absolventams būti konkurencingesniems tarptautinėje darbo rinkoje. Daug sąlyčio taškų galėtų rasti ir VDU Gamtos mokslų bei ASU Agronomijos fakultetai. Galime pasiūlyti modernią infrastruktūrą bendrai tiriamajai universitetų mokslininkų veiklai, todėl išaugtų doktorantų, mokslininkų galimybės dalyvauti dideliuose tarptautiniuose projektuose“, – apie sprendimo jungtis su VDU motyvus kalba ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Anot VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, itin svarbu, kad šis susitarimas yra organiškas, o ne priverstinis, ir jis kyla iš pačių universitetų iniciatyvos.
Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, apibendrindama su Kauno akademine bendruomene vykusią diskusiją, taip pat pripažino, kad VDU ir ASU noras tartis tarpusavyje yra sveikintinas ir sektinas pavyzdys kitų universitetų bendruomenėms.
Tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu turės būti priimtas iki 2018 m. birželio 1 d.
