Tokias ES direktyvas ketinama svarstyti birželio viduryje Europos Tarybos ministrų susitikime Maltoje. Jei tam pritartų Europa, naujovės atkeliautų ir į Lietuvą.
Siūloma, kad keturis mėnesius kūdikiu turėtų rūpintis vienas iš tėvų, o kitus keturis pasikeisti ir priežiūrą privalomai turėtų perimti kitas. Likęs priežiūros laikas būtų nustatomas pagal pasirinktą šalies modelį.
Tik penktadalis vyrų prižiūri kūdikius
Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apie šį modelį prakalbo Seime apskritojo stalo diskusijoje „Efektyvus karjeros ir vaiko priežiūros derinimas“. Ministras teigė, kad birželio viduryje lankysis Maltoje Europos Tarybos susitikime, kur visi socialinės apsaugos srities ministrai svarstys šias ES direktyvas.
„Siūlo nuostatas, iš kurių nemažai mūsų šalis jau yra patvirtinusi. Tačiau yra viena išskirtinė, kurios neturime šiuo metu, – tai priverstinės abiejų tėvų vaiko priežiūros atostogos. Jei vienas iš tėvų atsisako, tuomet šeima prarastų tas pajamas.
Ši norma labiau paskatintų vyrus eiti atostogų, nes dabar pasiima tik 20 procentų (vyrų. – Red.). Nors, palyginti su kitomis Europos šalimis, tai yra didžiulis vyrų dalyvavimas vaiko priežiūros atostogose procentas“, – Lietuvos vyrus pagyrė ministras.
Nepaisant to, L.Kukuraitis mano, kad visoje Europoje turėtų būti taikomas priverstinis metodas, kad būtų siekiama paskatinti daugiau vyrų prižiūrėti savo vaikus.
„Tai mažintų pajamų nelygybę tarp vyrų ir moterų, nes Lietuvoje su mūsų atostogomis moterys neretai patenka į skurdo spąstus ir tai labiausiai pajaučia pensiniame amžiuje“, – sakė ministras.
Dabar lieka laukti, ar šiam siūlymui pritars visos ES šalys narės, Europos Parlamentas, Europos Taryba. „Ar ji bus priimta tiek Europos Parlamento, tiek Europos Tarybos lygmeniu, – šių metų klausimas. Jei ES direktyvai būtų pritarta dar šiais metais ar kitų metų pradžioje, mes privalėtume labai sparčiai keisti įstatymus. Tikėtina, kad tai galėtų būti nuo kitų metų antrojo pusmečio“, – svarstė ministras.
Ministras liko namie su atžalomis
Penkis vaikus auginantis ministras L.Kukuraitis pateikė savo šeimos pavyzdį ir aiškino, kad žmonai leido grįžti į darbo rinką, o pats nuo gimimo iki šešių mėnesių rūpinosi savo atžalomis.
„Pats esu pasiėmęs su visais trimis mažiausiais vaikais atostogas iki šešių mėnesių. Tikrai vertinu tai kaip labai pozityvią tėvystės patirtį ir pareigų bei atsakomybių balansą šeimoje“, – kalbėjo ministras.
Ministras L.Kukuraitis mano, kad Lietuvoje tėvai dažniau turėtų imti vaiko priežiūros atostogas ir leisti motinoms sugrįžti į darbo rinką.
„Skandinavijos pavyzdys yra labai geras, kur ketvirtadalį motinystės-tėvystės atostogų turi pasiimti tėvas ir tai yra privaloma, kitam asmeniui neatlygintina. Tam tikrai pritarčiau, nes atsirastų tvirtesnis ryšys tarp tėvo ir vaiko ir tai keistų mūsų visuomenę“, – teigė banko vadovė.
Siūlo trečiąjį modelį
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė Seime taip pat pristatė alternatyvųjį trečiąjį vaiko priežiūros atostogų modelį ir Seimui siūlo naujas įstatymo pataisas.
Šiuo metu yra taikomi du modeliai. Pasirinkus gauti išmoką, iki vaikui sueis vieni metai, mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, tačiau vaiką prižiūrintys tėvai neturi galimybės dirbti.
Pasirinkus išmoką gauti, iki vaikui sueis dveji metai, pirmuosius metus mokama 70 procentų, vėliau, iki vaikui sueis dveji metai, – 40 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jei tėvai apsisprendžiama gauti išmoką, iki vaikui sukaks dveji metai, antraisiais metais išmoką gaunantis tėtis ar mama turi galimybę dirbti, gauti pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama išmoka nemažinama.
Lygių galimybių kontrolierė siūlo trečiąjį modelį, kad pirmaisiais metais taip pat būtų sudarytos visos galimybės tėvams dirbti ir išmokos nebūtų nukarpomos. Šiuo metu pajamos yra minusuojamos iš gaunamų vaiko priežiūros išmokų.
„Pavyzdžiui, jei gaunama suma lygi vaiko priežiūros išmokai, ši išmoka apskritai nemokama. Finansiškai nėra jokios paskatos grįžti į darbo rinką. Priešingai – tos šeimos, kurios grįžta į darbo rinką, negauna joms priklausančio atlyginimo“, – teigė A.Skardžiuvienė.
Vienu metu vaiką prižiūrintis ir kartu dirbantis žmogus pildo valstybės biudžetą mokėdamas papildomus mokesčius, tačiau jo uždirbami pinigai, kurie viršija vaiko priežiūros išmokas, yra atimami.
Politikai vertina skeptiškai
Ministras L.Kukuraitis teigė, kad šiuo metu vaiko priežiūros išmokos yra supainiotos, nes jos mokamos iš „Sodros“ biudžeto, o turėtų būti kompensacija už prarastas darbo pajamas. Su kontrolierės pastabomis ministras nesutiko ir teigė, kad antrieji vaiko metai sukelia daugiau problemų nei pirmieji.
„Reikia kalbėti apie tris problemas, kurias turime išspręsti. Pirmiausia – tai vaiko priežiūros paslaugų prieinamumas. Jų labai trūksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir dėl to neretai šeimos renkasi būti namuose, nes trūksta paslaugų – ar legalių auklių, ar vaikų darželių, ar mamų darželių.
Antrasis – tai socialinio draudimo problema. Tai yra kompensacija už prarastas pajamas. Trečiasis – kokią politiką turi valstybė ir kaip gali padėti šeimoms auginti jų vaikus. Šiuos tris blokus turime sistemiškai svarstyti, o ne vieną pakeitimą padaryti“, – teigė ministras.
Diskusijoje dalyvavęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad priimant siūlomas pataisas reikėtų keisti visą socialinio draudimo sistemą.
„Jei norime gauti išmokas ir darbo užmokestį, reikėtų keisti tuos principus. Valstybė remdama jaunas šeimas gali iš bendrųjų mokesčių mokėti. Jei žiūrime į socialinio draudimo struktūrą, kiek mes išnaudojame motinystei ir ligai, šis draudimas yra „nuostolingas“, nes įmokų suma jau daug metų neatperka išmokų sumos. Todėl einant tuo keliu toliau kyla klausimas, kieno tai sąskaita. Turėkime galvoje, kad „Sodra“ turi per 3 milijardus skolų. Mūsų pensijos ir išmokos yra mažos. Didinti tik vienas išmokas kitų sąskaita, mano manymu, būtų nesąžininga“, – teigė A.Sysas.
Pasak komiteto pirmininko, užsienio šalių praktika rodo, kad vien išmokos nėra skatinanti priemonė, dėl kurios gimsta daugiau vaikų. Valstybė turi užtikrinti šeimoms būstą, darbo prieinamumą ir suderinamumą su asmeniniu gyvenimu, ikimokyklinių įstaigų ir lopšelių-darželių prieinamumą.
