– Su kokiomis naujovėmis susidurs šiemet brandos egzaminus laikantys abiturientai?
– Šiemet naujovių nėra. Kaip ir kasmet, šiemet vyksta 12 valstybinių brandos egzaminų. Užsienio kalbų egzaminų užduotys rengiamos pagal 2014-aisiais švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų programas, likusiųjų – pagal 2011-aisiais patvirtintas brandos egzaminų programas. Egzaminų vykdymą reglamentuoja Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas.
Tiek su egzaminų programomis, tiek su egzaminų vykdymo reikalavimais mokiniai iš anksto supažindinami pasirašytinai. Todėl neabejojame, kad mokiniai turi visą reikiamą informaciją apie egzaminų datas, trukmę, užduočių struktūrą ir tipus, tikrinamus mokinių gebėjimus.
– Jau kelerius metus iš eilės stebime abiturientų skaičiaus mažėjimą. Kaip tai atsiliepia egzaminų sesijai?
– Mažėjantis brandos egzaminus laikančių abiturientų skaičius lemia ir mažėjantį raštu atliktų užduočių vertintojų skaičių. Raštu atliktoms įvairių egzaminų užduotims vertinti šiemet planuojame pasitelkti 1356 vertintojus.
Jai tinkamai organizuoti ir įvykdyti reikia įdėti daug pastangų – parengti papildomą skaičių užduočių, suskirstyti kandidatus poromis pagal mokymosi lygį, pasitelkti vertintojus ir t.t. Pavyzdžiui, šiemet vien užsienio kalbų kalbėjimo daliai vertinti pasitelkėme 1427 vertintojus, t.y. 71 daugiau negu visų dvylikos egzaminų darbams raštu.
Kita vertus, nors abiturientų skaičius ir mažėja, ne mažėja, o didėja kai kurių brandos egzaminų pasirinkimų skaičius – pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų), informacinių technologijų.
– Abiturientai jau laikė anglų ir rusų kalbų brandos egzaminus. Kaip praėjo šie egzaminai?
– Šie egzaminai iš esmės vyko sklandžiai. Iš anglų kalbos ir rusų kalbos egzaminų buvo pašalinta po vieną abiturientą dėl suskambėjusio mobiliojo telefono.
– Pernai buvo pirmieji metai, kai norintieji studijuoti universitetuose valstybės finansuojamose vietose turėjo laikyti privalomąjį matematikos egzaminą. Ką parodė privalomas šio egzamino laikymas?
– 2014-aisiais priėmus sprendimą, kad stojantieji į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, išskyrus į menų krypties specialybes, turi būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą, kaip ir užsienio kalbos atveju, išaugo mokinių, kurie rinkosi jį laikyti, procentas.
2015 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 41 proc. abiturientų, pernai – 55,7 proc., o šiemet planuoja laikyti 56,5 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 89,35 proc. jį pasirinkusiųjų, o 2,20 proc. gavo šimto balų įvertinimą.
Palyginti su ankstesnių metų rezultatais, šį egzaminą išlaikiusių ir šimto balų įvertinimus gavusių mokinių dalis buvo panaši. Tikime, kad mokiniai ir mokytojai tikslingai ruošiasi šiam egzaminui.
Matematikos valstybinio brandos egzamino struktūra yra tokia, kad sudarytų galimybes parodyti savo gebėjimus mokiniams, kurie mokėsi tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Taigi galimybių atsiskleisti turi įvairių gebėjimų mokiniai. Panaši yra ir kitų valstybinių brandos egzaminų užduočių struktūra, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
– Ar planuojama kuriuos nors kitus egzaminus padaryti privalomus?
– Žurnalo „Reitingai“ redaktorius teigė, kad Lietuvos egzaminai yra vieni lengviausių Europoje. Kaip vertinate tokius žodžius?
– Mokymas mokyklose vyksta pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Remiantis jomis, yra parengtos brandos egzaminų programos, pagal jas ir rengiamos egzaminų užduotys. Tai reiškia, kad egzaminu negalima patikrinti to, ko mūsų mokiniai nesimoko.
Daugumos brandos egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, 40 proc. egzamino užduoties taškų yra iš bendrojo kurso, iš jų dalis atitinka brandos egzamino programos minimalius reikalavimus. Dešimties iš dvylikos egzaminų išlaikymo riba taip pat yra 16 proc. egzamino užduoties taškų.
Brandos egzaminų programose numatyta, kad problemų sprendimo klausimams, tikrinantiems mokinių aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, yra skirta nuo 10 iki 25 proc. užduoties taškų.
Tokia egzaminų užduoties struktūra ir gali lemti vertinimą, kad mūsų egzaminų užduotys yra lengvesnės. Kita vertus, kiekviena šalis egzaminų sistemai kelia skirtingus tikslus ir skirtingai naudoja egzaminų rezultatus.
Pavyzdžiui, Latvijoje užsienio kalbos egzaminų užduotyse yra ir B1, ir B2, ir C1 lygio užduočių, bet šioje šalyje nėra egzaminų išlaikymo ribos – jei surenki nors vieną tašką, egzaminas jau išlaikytas. Dar vienas pavyzdys iš kitos kaimyninės šalies, Baltarusijos, – visos užduotys sudarytos tik iš klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais.
Atrodytų, kad tai padidina mokinių galimybes surinkti daugiau taškų. Tačiau jų užduočių turinys labai detalus ir sudėtingas. Taip pat svarbu pažymėti, kad, svarstant apie egzaminų užduočių sunkumą, svarbu apibrėžti, kaip mes suvokiame lengvumo ir sunkumo sąvokas.
Vieniems faktinės medžiagos gausa egzamine gali atrodyti lengvo egzamino bruožas, nes tereikia įsidėmėti. Kiti, vertindami egzamino užduotis, kuriomis tikrinami mokinių gebėjimai spręsti problemas, vertinti ir argumentuoti savo nuomonę, gali manyti, jog tai sunkaus egzamino bruožas, nes šių gebėjimų neįgysi vien tik skaitydamas vadovėlį.
Taigi vien užduoties turinio sudėtingumas ir užduočių struktūra dar nelemia egzamino sunkumo ar lengvumo. Tai lemia ir egzamino statusas – privalomasis ar pasirenkamasis, ir išlaikymo riba – ar ji apskritai yra ir kokia ji, ar egzamino rezultatas naudojamas tik brandos atestatui gauti, ar ir stojant į aukštąją mokyklą ir pan.
