„Bylos, per kurias sprendžiamas vaikų likimas, yra išskirtinės ir labai jautrios, – sakė Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė. – Teismas gauna jau paruoštus dokumentus, pagal kuriuos galima susidaryti vaizdą, kokioje aplinkoje ir kaip gyveno vaikas. Dažniausiai tokių vaikų gyvenimas jau yra daug kartų sužalotas.“
Pasak G.Janušienės, paprastai bylą sudaro 1–2 tomai, apie 200 ir daugiau puslapių. „Su vaiku mes, teisėjai, nesusiduriame, nes jie teismo posėdyje nedalyvauja. Vaikai savo nuomonę dėl globos ir globėjo būna pateikę vaiko teisių apsaugos institucijai raštu“, – apie minėtas bylas pasakojo teismo pirmininkė G.Janušienė.
Apylinkių teismuose yra nagrinėjamos vaikų atskyrimo nuo tėvų, tėvų valdžios apribojimo ir įvaikinimo bylos. Minėtos bylos yra prioritetinės, todėl nagrinėjamos kiek įmanoma greičiau, stengiamasi bylas išnagrinėti per vieną teismo posėdį. Teismas šiose bylose yra aktyvus, todėl gali pats savo iniciatyva rinkti įrodymus. „Teismuose yra priimamas galutinis sprendimas, tačiau kol byla pasiekia teismą, daug darbo atlieka vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai“, – pasakojo G.Janušienė.
Vaiko svajonė – turėti šeimą
„Auginti svetimą vaiką yra iššūkis. Jie būna daug iškentėję, pikti, nepasitikintys savimi ir kitais, neprižiūrėti. Auklėti vaiką yra sudėtinga, todėl labai svarbūs šeimos motyvai,“ – pasakojo Violeta Alejūnienė, socialinė darbuotoja, teikianti pagalbą globėjams (rūpintojams).
Pasak V.Alejūnienės, dažnai šeimos, per mokymus išgirdusios apie laukiančios iššūkius, supranta, kad tam nėra pasiruošusios. Viena moteris, atėjusi į mokymus, pasakė: „Noriu globoti berniuką, aš jį padarysiu muzikantu.“ Didelę patirtį turinti socialinė darbuotoja įsitikinusi, kad tik apsisprendusios ir vaikui norinčios padėti šeimos gali globoti svetimą vaiką. Nuo 2010 iki 2016 metų buvo du atvejai, kai šiauliečių parengti globėjai atsisakė globos. Kiti baigia mokymus ir sėkmingai globoja vaikus.
Nuo 2020 metų Lietuvoje nebeliks globos įstaigų, todėl būtina keisti žmonių požiūrį ir nuostatas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiais metais 60 tėvų globos netukusių vaikų apsigyveno šeimose, 10 – šeimynose, 11 – vaikų globos įstaigose. Pernai šeimose apsigyveno 36 vaikai, 2 šeimynose ir 14 – vaikų globos įstaigose.
Skeptikams, kurie tvirtina, kad ilgai trunka globėjų mokymai, tenka pristatyti daug dokumentų, socialinė darbuotoja Jurgita Žaliukienė atsako: „Šeima 9 mėnesius laukia vaiko atėjimo į pasaulį ir tam ruošiasi. Dokumentų rengimas, mokymai, išvadų pateikimas užtrunka maždaug pusę metų. Tai yra laikas, kai šeima turi galimybę apsispręsti, įvertinti save ir savo galimybes, suprasti, kodėl nori mylėti, rūpintis ir prižiūrėti svetimą vaiką.“
Įvaikinimo procesas nėra sudėtingas
„Šeimos, norinčios įvaikinti vaiką, yra labiau pasiruošusios. Dažniausiai jos negali susilaukti savo vaikų, todėl žingsnis įsivaikinti yra daug metų brandintas sumanymas,“ – sakė socialinė darbuotoja Jurgita Žaliukienė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Ambražūnė pasakojo apie gerąją įvaikinimo praktiką: vis drąsiau šeimos ryžtasi įvaikinti brolius ir seseris, po 2–3 vaikus; Lietuvos gyventojai įvaikina vaikus, turinčius nežymius sveikatos sutrikimus; daugėja atvejų, kai šeimos pageidauja įvaikinti savo globojamus vaikus. Anot specialistės, Lietuvoje įvaikinimo procesas nėra sudėtingas, nes trunka maždaug vienus metus, užsienio valstybėse toks procesas gali trukti net iki 4–5 metų. Beje, užsieniečiai įvaikina vaikus su sunkia negalia ir dideliais specialiaisiais poreikiais.
