Iš tiesų R.Šimašius šypsodamasis ne tik pats atskuba pasižiūrėti darbų, bet ir vis dažniau atsiunčia savo dešiniąją ranką vicemerą L.Kvedaravičių.
O A.Zuokas ne tik pats ateina pasižvalgyti, bet nevengia ir su darbo liaudimi pasikalbėti. Ir buvęs miesto vadovas netruko viešai išguldyti savo įžvalgas apie šį amžiaus remontą.
Pasirodo, A.Zuoko akis – kaip griežto statybos darbų priežiūros vadovo. Jis greitai pastebėjo, kad klojant granito trinkeles nepalikta siūlių užpildui. O turėtų būti bent 4 milimetrų plyšys.
Ir štai po A.Zuoko pastabos trinkelės jau plėšiamos, klojamos iš naujo. O kitas trinkeles darbininkams dar reikia spėti tiesiog sumesti šaligatvio vietoje, kad apsilankiusi dar viena valdžios vyrų delegacija galėtų stebėti darbų pažangą. Paskui – dar perkloti, kaip reikalaujama projekte.
O kostiumuotus atvykėlius išraustoje Vilniaus gatvėje pasitinka trys vyrai su liniuotėmis. Tai – šaunieji bazalto trinkelių matuotojai. Šios trinkelės, statybininkų žargonu, todėl ir buvo parinktos nekondicinės, kad primintų lietuvių liaudies posakį apie akmenį, kuris kruta per darbymetį.
Išmatavus kiekvienos trinkelės plotį aiškėja, kad daugiausia – 10 centimetrų, kiek mažiau – 9 ir 8 centimetrų. Jos metamos į tris krūvas. Šypsodamiesi darbininkai prisipažino, kad tokio darbo dar neteko dirbti. Bet nieko, jei reikės, visą Vilniaus gatvę liniuotėmis išmatuos.
Tad tie, kurie skundžiasi, kad Lietuvoje nėra darbo, tegu ateina į Vilniaus gatvę. Čia darbo tikrai netrūksta. Bent jau kol kasdien lankosi kostiumuotų valdžios vyrų delegacijos.
