Pati teisininkė Žavinta Jurgelėnienė teigia jokio pažeidimo savo veiksmuose neįžvelgianti ir užsimena apie galimas oponento teisinių žinių spragas.
Papiktino advokatės elgesys
S.Bulkos ir Ž.Jurgelėnienės keliai susikirto civilinėje byloje dėl bendravimo sąlygų su vaiku nustatymo. Jis atstovavo motinos interesams, o ji – tėvo. „Tėvui nebuvo ribojamas bendravimas su dukra, bet jis manė kitaip ir kreipėsi į teismą, tačiau daugiausia klausimų kelia jo advokatės elgesys“, – apie situaciją kalbėjo S.Bulka.
„Kai tik buvo surašytas ieškinys, perspėjau, kad pasitikrintų informacijos tikslumą, bet dabar jau man trūko kantrybė. Advokatė prašo priteisti už 18 valandų pasirengimo bylai, bet tik į dvi sąskaitas įtrauktas ir pasirengimas bylai. Jos darbo valandos įkainis – 50 eurų.
Bendras kiekvienoje sąskaitoje nurodytas laikas yra po tris valandas, bet būta atvejų, kai teismo posėdžiai truko vos keliolika minučių.“
Anot pašnekovo, advokatė deklaravo savo neatliktas paslaugas, kurios net daugiau nei tris kartus viršijo jos realiai sugaištą laiką. „Nepagrįstai priskaitytas laikas – vienuolika valandų ir 33 min. Šis skaičius gautas iš 18 valandų atėmus dvi valandas pasirengti bylai, tokiu atveju lieka 16 valandų atstovavimui teisme, tačiau atstovauta viso tik 4 val. 27 min.
Net jeigu kiekvienam pasirengimui būtų skirta po dvi valandas, nepagrįstai deklaruotų valandų skaičius vis tiek būtų aiškiai viršytas ir sudarytų keturiolika valandų“, – skaičiavimais dalijosi pašnekovas.
„Įdomu, jog advokatė naudojosi replikos teise ir nurodė, jog tai išimtinai jos ir kliento reikalas, bet juk šias sumas reikalauja priteisti. Tokio absurdo nebuvau girdėjęs. Paklausiau, kam tada man teikiama detali finansinė ataskaita, tai gal tada tai išvis ne mano reikalas?“ – kalbėjo jis.
Sudomino pasikartojantys dokumentai
S.Bulkos teigimu, bylos dokumentuose atsirado net besidubliuojančių sąskaitų kopijų, kuriose advokatė savo ranka yra užrašiusi, kad mokėjimas įvykdytas. „Tai elementariausias sukčiavimas, bandymas padidinti priteistinas išlaidas.
Juk laimėjus bylą būtų priteistos ir advokato paslaugų išlaidos. Kas kartą rašoma sąskaita už tris valandas, nors teismo posėdžiai trunka nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių. Buvo atvejų, kai posėdis truko ir daugiau nei valandą, bet susumavus visus duomenis teigiama, kad sugaišta 18 valandų...“
„Tai juk ne kas kitą, o bandymas apgaulės būdu įgyti turtinę teisę. Juk advokatas vilki mantiją ir yra davęs priesaiką, tad iš pradžių pats netikėjau, ką matau...
Klientas veikė išvien su advokate, nes net ir matydamas, kad teismo posėdis truko vos keletą minučių, apmoka sąskaitą už tris valandas“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad į sąskaitą turi būti įrašyta bet kokia kita veikla, nes, pagal advokatų sąskaitų išrašymo taisykles, būtina nurodyti konkretų teisinės pagalbos pobūdį.
„Taigi advokatė negalėtų niekaip aiškinti, jog į nurodytas sumas galbūt įtrauktos ir kitos sąskaitose nepaminėtos teisinės paslaugos“, – patikslino S.Bulka.
„Replikuodama advokatė sakė: „Taip, aš gal čia kai ko nenurodžiau, bet kartais visą dieną ruošiuosi“, tada kyla klausimas, ar ji slepia mokesčius? Juk ieškovas nesinaudoja nemokama teisine pagalba. Šioje situacijoje jau galime kalbėti ir apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nes yra Aukščiausiojo teismo išaiškinimas, kad advokatas prilyginamas valstybės tarnautojui“, – kalbėjo jis.
Advokatė: „Mano kolega neišmano teisės aktų“
Advokatė Ž.Jurgelėnienė teigė, kad „Išlaidos pateiktos, jos pagrįstos, teismas priims sprendimą, kiek galima priteisti, o kiek – ne. Sunku ką nors ir komentuoti.“
Paklausta apie tuos atvejus, kai teismo posėdžiui trunkant keliolika minučių sąskaita būdavo išrašoma už tris valandas, pašnekovė sakė: „Bet jei aš pasirengti teismo posėdžiui skiriu pusę dienos ar daugiau. Toks mano susitarimas su klientu ir anai pusei tai turėtų būti apskritai įdomu.
Galiu su klientu sutarti tam tikrą pinigų suma už visą byla ir nenurodyti, kie kainuoja parengti dokumentus, atstovauti byloje ir kiti veiksmai. Juk byla susideda ne tik iš teismo posėdžių ir ieškinio parengimo. Gaila, kad mano kolega nėra susipažinęs su visais teisės aktais“, – kalbėjo teisininkė. Ji pridūrė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų spręs bylą nagrinėjantis teisėjas.
„Iš viso čia nematau problemos, jei mano oponentas mano, kad čia yra nusikalstamos veikos požymių, tokiu atveju tai ne jūsų reikalas, o yra atitinkamos institucijos, tokios kaip policija ar prokuratūra, kurios gali pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šiek tiek juokinga, kai randama nusikalstamų veikų ten, kur jų nėra. Tai absurdas, kuris kitam teisininkui net nesukeltų jokių abejonių“, – kalbėjo advokatė.
Į lrytas.lt klausimus apie situaciją atsakė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė:
– Kaip vertinate teisininko skundus, kad jo oponentė tokiu būdu dirbtinai augina priteistinas išlaidas?
– Civilinėse bylose sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteistino išlaidų dydžio priima teismas (bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas). Bylos šalys gali ginčyti pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismo posėdyje žodžiu arba raštu.
Svarbu pažymėti, kad teismai, spręsdami klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujasi teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o tuo atveju, jeigu mano, kad jos yra pernelyg didelės, jas sumažina.
– Ar iš tiesų aprašytoje situacijoje galimas Advokatų sąskaitų išrašymo taisyklių pažeidimas?
– Iš pateiktos neišsamios ir nepatvirtintos informacijos, deja, negalime daryti jokių išvadų šiuo klausimu. Be to, kaip minėta, dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio civilinėse bylose sprendžia teismas ir, nustatęs, kad jos per didelės, jas mažina.
Tačiau neretai būna priešingai – advokatui ir jo klientui laimėjus bylą teismas jiems nepriskiria visų jų patirtų išlaidų kompensavimo, tad laimėjusioji šalis patiria nuostolių, o tai nesuderinama su pagrindiniais civilinio proceso principais.
– Esant tokio pobūdžio ginčams, kokia institucija juos nagrinėja ir kokios sankcijos gali būti taikomos už nesąžiningą veiklą?
– Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Lietuvoje veikia unikali sistema, kai teisės klausimais konsultuoti žmogų gali ir teisininkas, ne advokatas.
Vis dėlto, esant teisminiam procesui, rekomenduojame kreiptis pagalbos į advokatą, kurio etiką, kvalifikaciją ir veiklą prižiūri Lietuvos advokatūra.
