Vieno žmogaus kvalifikacijai tobulinti išleidžiama tūkstančiai eurų, tačiau parsivežus bagažą brangiai kainavusių žinių, kaip kovoti su korupcija, tos pačios įstaigos viešuosiuose pirkimuose ima ir pasmirsta korupcija. Ko brangiuose seminaruose ir egzotiškose šalyse mokosi valstybės tarnautojai?
Viešųjų pirkimų tarnyboje dirba žmonės, į kurių mokymus investuota solidžiai. Tarnybos darbuotojai praėjusių metų pabaigoje tobulintis siųsti į Vokietiją, o vienam darbuotojui trijų dienų tobulinimosi kursai kainavo 3556 eurus.
Kadangi išsiųsti trys darbuotojai, kursų kaina išaugo iki 10 670 eurų. Kiekvienam darbuotojui buvo skirti dienpinigiai, kelionės ir nakvynės išlaidos. Iš viso – po 4073 eurus. Vadinasi, trijų dienų mokymų ir kelionės išlaidos – 12 219 eurų.
„Senjorai skundžiasi mažomis pensijomis, nes trys Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautojai per tris dienas „praėdė“ trijų pensininkų tris metines vidutines pensijas. Lietuvoje vidutinė pensija – 288 eurai. Va jums atsakymas apie mokymus. Beveik 4 tūkst. eurų kainuoja keli pranešimai. Po kelis pranešimus, kelias akademines valandas, o visą kitą laiką vyksta banketai “, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė teisininkas, viešųjų pirkimų ekspertas Ilanas Ostrovskij.
Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtina, kad stiprino savo darbuotojų kompetenciją.
Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų kvalifikacijos tobulinimas vidutinę valstybės tarnautojų mokymų kainą viršijo 35 kartus.
„Vidutiniškai mokymo dalyvio kaina yra 63 eurai. Ši suma neženkliai keičiasi, bet paskutinius keletą metų neperžengia 100 eurų ribų. O kaip paskirstyti tuos pinigus konkretiems žmonėms yra kiekvieno įstaigos vadovo kompetencija. Jie sprendžia, ar reikia daugiau pigesnių mokymų, ar brangesnių specializuotų mažesniam skaičiui darbuotojų“, – sakė Valstybės tarnybos departamento atstovė Lina Biekštaitė.
Viešųjų pirkimų tarnyba sako negalėjusi pinigų pataupyti ir į brangius mokymus siųsti tik vieną darbuotoją.
„Kiek pamenu sovietinius laikus, buvo praktika, kad sovietiniai žmonės į kapitalistines valstybes galėjo keliauti po tris ir ne mažiau. Vienas buvo saugumo agentas, kuris turėjo užtikrinti, kad likę du elgtųsi padoriai, kad nepažeistų sovietinio žmogaus reputacijos ir, neduok Dieve, nepasiliktų kapitalistinėje valstybėje. Tai gal tokia praktika – siųsti ne mažiau, negu po tris“, – kalbėjo I.Ostrovskij.
Praėjusiais metais iš biudžeto lėšų užsienyje mokėsi daugiau kaip 200 valdininkų. Kur kas didesnis būrys žmonių tobulinti kvalifikacijos vyko už Europos pinigus. O komandiruočių skaičius įspūdingas. Šiais metais 7 valdininkai vyko į Meksiką, 2 į Braziliją, 3 į Argentiną, 2 į Kanadą, 52 į Jungtines Amerikos valstijas.
Taip pat 12 valstybės tarnautojų vyko į Kiniją, 7 į Indiją, 3 į Indoneziją, 3 į Tailandą, 16 į Japoniją, o į Europos šalis pirmyn atgal skraidyta šimtus kartų.
Tačiau kelionių pirkimas neapsieina be teismų. Paaiškėjo, kad šiuose pirkimuose yra daug landų. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtą metodiką pirkimą laimi tas, kuris greitesnis. Visai kaip sporte – lemiama kiekviena sekundė.
„Buvo 7 tiekėjai, iš kurių keletas tiekėjų pasiūlė nulinį įkainį. Turime prašyti pagrįsti nulinį įkainį. Šiuo atveju, jeigu pateikia dokumentus, konkuruoja pagal pasiūlymo pateikimo laiką. Gali būti 5 minučių, kelių sekundžių skirtumas, nes visi dokumentai, kurie tam pirkimui pateikiami, pateikiami per centrinę informacinę sistemą“, – teigė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas.
Tokius sandorius naikina teismai, o kelionių perkama tikrai už įspūdingas sumas. Šiuo metu Aplinkos ministerija renkasi, kas 12 ateinančių mėnesių skraidins valdininkus į užsienį, o kelionių ruošiamasi pirkti už pusę milijono eurų. Vidaus reikalų ministerijos sistemai kelionių perkama už 5 milijonus eurų.
Per pastaruosius 13 metų vien ministerijos darbuotojų kelionėms valstybė išleido 46 milijonus eurų.
2003–2016 m. ministerijų darbuotojų keliones organizavo kelios įmonės. UAB „Vestekspress“ organizavo keliones už 18 mln. eurų, UAB „Baltic Clipper“ – už 12 mln. eurų, UAB „Delta“ turizmo centras – už 7 mln. eurų, UAB „Estravel Vilnius“ – už 5 mln. eurų ir UAB „BPC Travel“ – už 4 mln. eurų.
Kelionės ne tik daug kainuoja, bet ir klampina skaidrios reputacijos įstaigas. Bepirkdama skrydžius savo darbuotojams suklupo net Viešųjų pirkimų tarnyba – nupirko kelionių paslaugą iš įmonės, kuri bausta už kartelinį susitarimą.
Likimo ironija: sutartį su už kartelinį susitarimą bausta įmone Viešųjų pirkimų tarnyba pasirašė kaip tik po to, kai iš brangių mokymų grįžo net trys darbuotojai.
Kai Viešųjų pirkimų tarnyba dėl savo pirkinio atsidūrė teisme, tarnybos vadovė pasamdė dar vieną specialistą personalui mokyti. Ir vėl suklupo. Kaip tyčia, nerado geresnio, kaip tik savo kolegės, tarnybos Teisės taikymo skyriaus vedėjos vyrą Karolį Šimanskį.
„Lektorius pasamdytas, mes jį rinkomės ne pagal šeimyninius ryšius, o pagal domėjimosi sritį. Jis dirba Aukščiausiame teise ir yra susipažinęs su tų bylų sprendimais“, – teigė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė J.Petkuvienė.
Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba valstybės kontrolės paklaustų, kaip taupyti valstybės pinigus, sužinotų, kad viena valstybės institucija kitos institucijos darbuotojus gali mokyti ir nemokamai.
„Tikiu, kad mes ne vieninteliai tokią praktiką turime. Mes turime tokią praktiką ir su specialiosiomis tarnybomis, atskiromis kontroliuojančiomis institucijomis – keičiamės lektoriais ir vieni kitiems tokią paslaugą teikiame“, – aiškino A.Keraminas.
„Įstaigose yra praktika, kai labai stengiamasi sumažinti lėšas mokymams. Vyksta daug vidinių mokymų, kai tos pačios įstaigos darbuotojai nemokamai moko mažiau patyrusius savo jaunus kolegas, kviečiasi kitų institucijų atstovus. Įpareigojimo nėra, bet sveikas protas sako, kad jeigu gali gauti nemokamai, turi gauti nemokamai“, – teigė Valstybės tarnybos departamento atstovė L.Biekštaitė.
Bet Viešųjų pirkimų tarnyba tokia galimybe šįkart nepasinaudojo ir be konkurso parinktam savo darbuotojos sutuoktiniui, Aukščiausiojo teismo teisėjos patarėjui už 3 valandų mokymus sumokėjo dvi minimalias algas – 700 eurų.
O kai mokomasi taip brangiai ir prabangiai, per metus valstybė tokiems mokymams iš biudžeto išleidžia mažiausiai 2 milijonus eurų, dar kelis kart tiek pat Europos Sąjungos pinigų.
Praėjusiais metais brangiausiai mokėsi Susisiekimo ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai bei Vyriausybei nepavaldžių įstaigų valdininkai.
Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei, mokymams išleido 8558 eurus, teismai ir prokuratūros – 15 969 eurus, Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei – 131 tūkst. eurų, ministerijos – 261 tūkst. eurų, ministerijoms pavaldžios įstaigos – 1,2 mln. eurų, savivaldybių institucijos ir įstaigos – 227 tūkst. eurų eurų.
Be to, valstybė pati turi galybę tokių mokymo įstaigų, kurioms išlaikyti skiriamos valstybės lėšos.
„Mes gauname 143 tūkst. eurų dotaciją ir turime apmokyti 50 valstybės tarnautojų, kad jie visi pabaigtų tą programą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą mums suteikta teisė mokyti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojus“, – teigė Viešojo administravimo instituto atstovė Aušra Mančinskienė.
Teismai šiuo metu aiškinasi, ar Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiame Lietuvos viešojo administravimo institute buvo skaidriai organizuoti viešieji pirkimai dėl antikorupcinių mokymų, kurių vertė – pusė milijono eurų. Į teisiamųjų suolą sėdo instituto direktorė Renata Latvėnienė. Tačiau dokumentų klastojimu kaltinama direktorė šiuo metu kaip valstybės atstovė kompetenciją kelia saulėtoje Maltoje.
Valdininkų kelionės ir mokymai visą laiką kelia daug aistrų. Modernių technologijų laikais personalui mokyti perkami nuotolinio mokymo kursai, nes jie kainuoja gerokai pigiau, mokymus išgirsta daugiau žmonių, tačiau tokios naujovės sunkiai išstumia valdininkų norą keliauti už vastybės pinigus.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
