Visiems kitiems skaidrumo abėcėlę rimbu į galvą kalanti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sau – ne tokia reikli: abejonių sukėlė dar vienas jos pirkinys.
Tūkstančius eurų įvairiems mokymams Lietuvoje ir užsienyje išleidžiantys VPT specialistai gegužės mėnesį nusprendė susipažinti su naujausia teismų praktika viešųjų pirkimų bylose.
Bet pirkimų prievaizdai nesivargino ir nesikuklino ieškodami tai išmanančio teisininko.
Už trijų valandų paskaitą 700 eurų jie paklojo Aukščiausiajame teisme (AT) dirbančiam VPT darbuotojos vyrui.
Apklausą atliko tyliai
Galbūt tam, kad nekiltų nereikalingų klausimų, viešai skelbiamoje su būsimu lektoriumi sudarytoje paslaugų pirkimo sutartyje VPT nenurodė jo pavardės. Ji paaiškėjo tik iš paslaugos teikėjo verslo liudijimo numerio.
O jis išduotas AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjo Karolio Šimanskio vardu. Įdomu tai, kad verslo liudijimas valstybės tarnautojui išduotas minimaliam penkių dienų terminui ir galiojo tik VPT patalpose sostinės Kareivių gatvėje.
Dar viena įdomi detalė: sutartį su K.Šimanskiu VPT vadovė Diana Vilytė sudarė gegužės 19-ąją, o vienkartinį ir specialiai mokymams skirtą verslo liudijimą teismo darbuotojas gavo gegužės 5 dieną.
Tačiau ko čia stebėtis, jog K.Šimanskis iš anksto žinojo, kad pirkimų prievaizdams prireiks būtent jo paslaugų? VPT nei savo interneto svetainėje, nei centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje net nesiskelbė ieškanti teismų praktiką išmanančio teisininko.
Galėjo nieko nemokėti?
Tokios informacijos pasigedęs VPT veiklą pastaruoju metu akylai stebintis teisininkas Ilanas Ostrovskis stebisi: kodėl viena valstybės institucija samdo kitos valstybinės įstaigos tarnautoją už beveik dviejų mėnesių minimalią algą skaityti trijų valandų paskaitos?
Jo manymu, informaciją apie teismų praktiką VPT gali gauti nemokamai – tokia medžiaga yra skelbiama viešai.
„Kita vertus, jei ji yra VPT gyvybiškai svarbi, įstatymai numato galimybę kreiptis į Aukščiausiąjį teismą dėl tarnybinės pagalbos“, – svarstė I.Ostrovskis.
Teisininkas taip pat pastebėjo, kad šis teismas turi mokymo, konsultavimo ir metodologijos specialistų, kurių tiesioginė pareiga yra nemokamai teikti tokias konsultacijas: „Apskritai Lietuvoje iki šiol nebuvo tokios praktikos, kad viena valstybės institucija viešųjų pirkimų būdu už pinigus samdytų kitos valdiškos įstaigos tarnautoją, kad jis vestų mokymus valstybės institucijos, kurioje dirba, veiklos klausimais.“
Be to, jis mano, kad toks sandoris meta šešėlį ir teismui.
„Kaip bus užtikrinamas nešališkas civilinių bylų nagrinėjimas, jei viena iš šalių bus VPT?“ – įtarimų pažėrė su VPT dėl jos įsigytų kelionių į užsienį organizavimo paslaugų teismuose šiuo metu besibylinėjantis teisininkas.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, I.Ostrovskis aptiko, kad VPT skelbtą konkursą laimėjo Konkurencijos įstatymą šiurkščiai pažeidusi įmonė, ir dėl to kreipėsi į teismą. Tik tada VPT nutraukė sutartį su už kartelinius susitarimus bausta įmone.
Pasiūlymas – lyg iš dangaus
K.Šimanskis „Lietuvos rytui“ pripažino pirmą kartą teikęs mokymų paslaugas pagal verslo liudijimą. Teisininkas niekur viešai ir neskelbia, kad galėtų užsiimti tokia veikla.
Kaip VPT susirado būtent jį, nors Lietuvoje yra nemažai kitų asmenų ir bendrovių, oficialiai teikiančių tokias paslaugas?
„Gavau elektroninį laišką su pasiūlymu.
Kodėl aš? Viešojoje erdvėje galite pamatyti, kad specializuojuosi šioje srityje ir turiu tam tikrą reputaciją.
Norėčiau tikėti, kad būtent dėl to buvau pasirinktas“, – svarstė K.Šimanskis.
Teismo darbuotojas neigė, kad VPT pasirinkimui įtakos galėjo turėti šioje tarnyboje Teisės taikymo skyriaus vedėja dirbanti jo žmona Simona Šimanskienė.
„Ji yra vaiko priežiūros atostogose ir dabartinės VPT vadovės gyvai gal nėra mačiusi“, – tikino K.Šimanskis.
Mokė per tėvadienį
Apie VPT vestus mokymus jis teigė neinformavęs teismo vadovybės ar gavęs jos leidimą, nes tą dieną nedirbo, – buvo pasiėmęs vadinamąjį tėvadienį, o mokymams esą rengėsi laisvu nuo darbo laiku.
„Nestoviu prie konvejerio – į darbą nevėluoju, bet, jei reikia, ir naktimis dirbu.
Valstybė neturėtų manimi skųstis – atidirbu atlyginimą“, – kalbėjo teismo darbuotojas, kurio vidutinė alga neatskaičius mokesčių siekia 2 tūkst. eurų.
Bylų mažai, bet žinių daug
K.Šimanskis minėtą sumą už mokymus nustatė pats, bet nemano, kad paprašė pernelyg daug.
Jis „Lietuvos rytui“ teigė netgi nesvarstęs galimybės pirkimų prievaizdų konsultuoti nemokamai: „Tai darbas, už kurį turi būti atlyginama. Tai – 3 valandos darbo, 180 skaidrių, klausosi 60 asmenų. Nelabai suprantu, kodėl turėčiau nemokamai eiti į kitą instituciją.“
Paklaustas, ar jo papildoma apmokama veikla negali sukelti problemų, jei į teismą atkeliautų kokia nors su VPT sprendimais susijusi byla, K.Šimanskis sakė esąs valstybės tarnautojas, kuris nepriima sprendimų: „Be to, su VPT susijusių bylų mūsų teisme yra nagrinėjama labai mažai ir, kiek prisimenu, jos šiai tarnybai nebuvo sėkmingos.“
Vadovei nekilo abejonių
Nors AT pasiekia mažai ginčų su pirkimų prievaizdais, šio teismo praktika svarstant tokias bylas esą buvo pagrindinis argumentas, kodėl pasirinktas būtent K.Šimanskis.
Taip „Lietuvos rytui“ tvirtino D.Vilytė, kuriai nekilo abejonių dėl vykdyto paslaugų pirkimo skaidrumo.
Paklausta, kodėl su AT nebuvo tartasi dėl neatlygintinos pagalbos, D.Vilytė išsisuko nuo tiesaus atsakymo, pateikdama informaciją apie bendrus nemokamus seminarus su STT ar Konkurencijos tarnyba.
Anot D.Vilytės, šiuo atveju buvo perkami ne vienkartiniai mokymai, o tęstinės konsultacijos: „Šiuo atveju buvo pirktas ne informacijos apie AT priimtus sprendimus pateikimas, tai yra ne išvardyti priimtus sprendimus ir trumpai atpasakoti jų turinį.
VPT darbuotojams buvo reikalingos konsultacijos su išsamesnėmis mokslinio pobūdžio įžvalgomis, motyvuoti atsakymai į darbuotojų klausimus tam tikrose praktinėse situacijose.“
Sau – ne tokie griežti
D.Vilytė neigė, kad VPT pasirinkimui galėjo turėti įtakos K.Šimanskio žmonos pareigos šioje tarnyboje.
Esą skyriaus vedėja yra vaiko priežiūros atostogose, todėl interesų konflikto ji neįžvelgia, o paslaugos teikėjo pavardė sutartyje nebuvo įvardyta dėl to, kad jis – fizinis, o ne juridinis asmuo. Taip elgtis esą rekomenduoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Bet VPT vadovė nepaaiškino, kodėl informacija apie rengiamą pirkimą nebuvo skelbiama viešai.
Gal dėl to, kad mokymo paslaugų tiekėjų apklausa, kaip pripažino D.Vilytė, įvyko gegužės 5-ąją – tą pačią dieną, kai K.Šimanskis įsigijo verslo liudijimą? Taigi būsimas lektorius jau buvo aiškus.
Pirkimų prievaizdams taip pat nekilo abejonių ir dėl mokymų kainos. „Paslaugų kainą viešuosiuose pirkimuose nurodo tiekėjas. Intelektinio pobūdžio paslaugas objektyviai įvertinti sudėtinga, bet, VPT nuomone, pasiūlyta kaina buvo normali, atsižvelgiant į paslaugų teikėjo kompetenciją ir paslaugų kiekį“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė D.Vilytė, kuri kitiems kelia griežtus reikalavimus, bet pati elgiasi ne kaip valstybės tarnyboje, o kaip savo kieme.
Matyt, prezidentės favoritei leidžiama daug daugiau nei kitiems.
700
Tiek eurų buvo sumokėta už vieną paskaitą.
