Žurnalistės Daivos Žeimytės ir A.Paulausko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Paulauskai, jūs buriate naują centro-kairės krypties judėjimą pavadinimu „Pirmyn, Lietuva“. Kodėl kilo tokia idėja?
– Ne man ji pirma kilo, aš įsijungiau į tą judėjimą, kai jis pradėjo judėti. Idėja kilo žmonėms, kurie turi patirties politikoje, mato, kokia šiandien yra Lietuvos padėtis. Mes nutarėme, kad pagrindinis akcentas bus – tautinės demokratinės valstybės kūrimas.
- Kas tie žmonės, apie kuriuos kalbate?
– Šiuo metu apie 60 žmonių yra tos asociacijos kūrėjai, steigėjai. Dalis iš jų – buvę darbiečiai, bet jų labai nedaug, kai kurie dar yra darbiečiai, bet šiandien dauguma yra nepartinių žmonių. Gal kažkada buvę Naujosios sąjungos nariais, kitų partijų nariais. Kiek žinau, yra ir buvusių socialdemokratų, bet šiandien jie yra nepartiniai.
– Kitaip sakant, žmonės, išėję iš politikos ir norintys į ją grįžti?
– Galbūt išėję iš politinių partijų, bet jie vis tiek save su politika sieja, niekada neišėjo iš to proceso, bent jau pasyvaus. Kaip dabar kūrėjai aiškina – jie turi patirties, noro ir žinių, kurias būtų galima pritaikyti.
– Ar tarp tų žmonių yra įtakingų Darbo partijos narių, kurie pasitraukė po to, kai pasikeitė partijos pirmininkas?
– Nežinau, ką vadinti įtakingais. Yra keletas Seimo narių: Raimundas Paliukas, kuris buvo steigiamojo susitikimo pirmininkas, buvo atvykęs Darius Ulickas, buvo kitų ne Seimo narių.
– O kodėl jūs – šio judėjimo lyderis?
– Taip nusprendė susirinkę žmonės, kad aš turėčiau vadovauti šiam judėjimui. Iš kitos pusės, man dar įdomu. Aš pats nesiruošiu dalyvauti rinkimuose artimiausiu metu, bet man dabar įdomu organizuoti tokį politinį procesą, kuris ruoštų rinkėjus. Aš matau, kad rinkėjas yra blogai ruošiamas, neugdomas ir tada balsuoja, daro sprendimus, dėl kurių gailisi.
– Tai darykite mokymus, kam reikia kurti kažkokį politinį judėjimą? Juk jis bet kokiu atveju bus orientuotas į rinkimus?
– Neatmestinas dalykas, kad bus orientuotas, bet mokymai, susitikimai, bendravimai ir švietimas, ugdymas yra mūsų programoje, įstatuose.
– Jei dalyvausite rinkimuose su judėjimu, už jus žmonės galės balsuoti. Tai tiesiog dar vienas politinis darinys. Jūsų manymu, dar vieno judėjimo, partijos mūsų rinkėjams reikia?
– Mūsų politinė sistema patyrė didelius smūgius, sakyčiau, krizę. Net prezidentė pirmą kartą per savo kadenciją paminėjo, kad reikia puoselėti partijas. Nėra šiandien daugumos tų partijų, kurios veikia politiniame lauke. Socdemų partija, man atrodo, dar nuo porinkiminių smūgių nėra atsigavusi. Lieka tik viena kita partija, kuri yra pajėgi atstovauti savo rinkėjui. O centro-kairės rinkėjai iš esmės yra palikti be pasirinkimo.
– Yra labai aiškus tokių judėjimų ar politikų apibūdinimas – naujieji gelbėtojai.
– Gelbėti nereikia, bet tai, kad Lietuva sustojo ir pametė orientyrą, turbūt pripažįsta visi.
– Į kieno vietą jūs taikotės?
– Mes sakom, kad mūsų ideologija yra centro-kairės. Yra mūsų deklaruojamas tautinės demokratinės valstybės modelis.
– Rinkėjams dažniausiai politikai patinka arba nepatinka, yra gražūs – negražūs. Jūs galite ideologijas aiškinti, bet į kieno ir kokį rinkėją taikotės?
– Tas, kuris yra šiek tiek socialiai orientuotas rinkėjas, kuris pripažįsta valstybės vaidmenį ekonomikoje ir kitose srityse, kuris yra pasiilgęs teisingumo. Šiandien apie tai dažniausiai kalba rinkėjai.
– 2004 m. taip pat kalbėjo Viktoras Uspaskichas su Darbo partija.
– O kodėl kitų negalima prisiminti politinių darinių. Visi politiniai dariniai stengiasi patikti rinkėjams ir atliepti jų siekius, lūkesčius. Tai natūralus dalykas. Kiekviena partija prieš kiekvienus rinkimus daro tam tikras sociologines apklausas, žino, ko labiausiai rinkėjui reikia ir jis bando taip kalbėti. Mes šiandien daugiau švietėjiška funkcija norime užsiimti.
– Jūsų buvęs kolega V.Uspaskichas sveikos gyvensenos funkciją ketina atlikti, šviesti Lietuvos visuomenę, kaip sveikai gyventi, o jūs – mokyti, kaip rinktis. Jūs gal su ponu Uspaskich kažką susitarėte?
– Ne, nesusitarėm, mes jau seniai nesimatėm.
– Jūsų judėjimo pavadinimas yra „Pirmyn, Lietuva“. Ką reiškia šis pavadinimas? Yra tam tikrų asociacijų su Europoje žinomais populiariais judėjimais – Emmanuelio Macrono suburtas judėjimas „En Marche!“, buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi turėjo judėjimą „Pirmyn, Italija“.
– Mes manome, kad Lietuvai reikia tam tikros energijos, impulso. Mūsų pavadinime ir įdėtas noras, kad Lietuva netrypčiotų vietoje, nesipyktų tarpusavyje, nedalintų to, ko nėra. Šiandien to pykčio, agresijos, pašaipų yra tiek daug, kad mes praradome judėjimą į priekį.
– Pone Paulauskai, jūs turite daug politinės patirties. Vadovavote Naujajai sąjungai, vėliau susijungėte su Darbo partija. Bet rinkėjai nuolatos jus pašalindavo iš politikos. Kodėl jūs vis norite grįžti į ją?
– Aš nesakau, kad noriu grįžti. Šiandien, ką kalbėjome per konferencijas, susitikimus, mūsų tikslas yra šviesti rinkėją, Lietuvos žmogų. Politiškai jį reikia ugdyti, kad jis žinotų, kaip balsuoti, už ką balsuoti.
– Kaip balsuoti už jūsų judėjimą? Ką ten ketinate šviesti?
– Ką galvojam. Paprasčiausiai reikia žmogui paaiškinti, kokie akcentai, charakteristikos yra svarbios rinkimų dieną ar rinkimų procese.
– Jūsų judėjimas rinkimuose dalyvaus? Tarkim, 2019 m. savivaldos rinkimuose?
– Yra norinčių dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tie žmonės, kurie yra steigėjai, kalba apie savivaldos rinkimus. Kol kas tik apie tai.
– 1997 m. apžvalgininkas Paulas Goble'as „Laisvosios Europos“ radijo laidoje komentavo apie jus: „A. Paulauskas ir jo pavyzdys Lietuvoje iliustruoja, kaip senoji komunistinė nomenklatūra prisitaiko prie naujų sąlygų. Akivaizdžios yra jos pastangos rasti ir iškelti politikus, kurie galėtų veikti atviresnėje demokratinėje visuomenėje, bet būtų nuoseklūs nomenklatūros interesų gynėjai. Nomenklatūros, kuri dabar pasivadino „naująja lyderių karta“. Ką jūs manote apie tai?
– Jūs pati pasakėte, kad 1997 m. Tada buvo kova su Valdu Adamkumi rinkimuose. Akivaizdu, kad reikėjo kažkokios takoskyros tarp vakarietiško kandidato ir atėjusio iš sovietinės sistemos. Galėčiau surasti ir pozityvių atsiliepimų, ne tik šį. Beje, mano atžvilgiu yra labai gerų pasisakymų Amerikos kongresmenų ir senatorių.
– Jūs turbūt pats sutinkate, kad tam tikri sprendimai jūsų, kaip politiko, gyvenime, pavyzdžiui, sprendimas prisijungti prie Darbo partijos, kai Naujoji sąjunga nelaimėjo rinkimų ir liko už borto, buvo sutikti nevienareikšmiškai. Čia kalbama apie tai, kad bet kokiomis sąlygomis, būdais siekiama patekti į politiką. Jūsų atveju, jūs metai iš metų vis bandote ir bandote.
– Sutarkim vieną. Dabar kritikuojančių politiką yra labai daug. Bet kai sakai, ką tu darai, ar tu keisti nori, žmogus sako – man to nereikia, kažkas kitas turi daryti, už jį pasakyti. Man atrodo, kad Lietuvoje turi būti žmonių, kurie gali tą daryti, pasakyti ir to nereikia bijoti.
– Kiek narių iš Darbo partijos ketinate pasikviesti į savo judėjimą?
– Nieko neketinu kviesti. Tie, kurie ateis, tie ir bus.
– Kodėl Živilė Pinskuvienė teigia, kad jūs ardote Darbo partiją?
– Nežinau, kodėl. Reikia jos klausti, kaip ji supranta. Aš jai esu tiesiai šviesiai pasakęs, kad aš nematau ateities su Darbo partija, jų perspektyvos, mano nuomone, yra pakankamai miglotos. Tiesiai šviesiai pasakiau, kad mes galvojame apie kitokią veiklą, kai ji manęs prašė aktyviau įsijungti į Darbo partijos procesus.
– Kodėl jūs nematote perspektyvos?
– Šiandien yra kova dėl lyderystės tarp V.Uspaskicho, jo žmonių ir Ž.Pinskuvienės. Labai daug energijos nukreipta į vidines kovas, konfliktus. Tas pats yra pas mus politiniame gyvenime ir labai mažai į išorę atiduodama. Dėl to nematau perspektyvos.
– Kada jūs tą sprendimą priėmėte?
– Praeitą savaitę. Laukiau, kol susikurs Vilniaus skyrius, nes formaliai buvau Vilniaus skyriuje. Tikėjausi paduoti pareiškimą Vilniaus skyriaus vadovui, bet jo iki šiol nėra. Padaviau elektroniniu būdu.
– Kiek narių kartu su jumis galėtų išeiti iš Darbo partijos?
– Mums šiandien visiškai nesvarbus skaičius.
– Bet jūs kalbate apie nuotaikas partijos viduje. Reiktų suprasti, kad tikėtina, kad dalis Darbo partijos narių gali pasirinkti jūsų ar kitą judėjimą?
– Nežinau. Su skyriais nesu kalbėjęs. Jeigu jie norės, jie galės prisijungti, bet kad sąmoningai kviestume ar važinėtume, agituotume – tikrai to nebus. Mums to šiandien nereikia. Jeigu yra stipri jėga ir stiprus būrys žmonių, tai su 100 žmonių galima nuveikti daug daugiau, nei 20 tūkst., kurie yra sąrašiniai ir neaktyvūs.
– Kodėl jūs vis bandote grįžti į politiką? Dirbate advokato darbą, tai jūsų tiesioginis užsiėmimas.
– Ar kas nors nuo to pyksta, ar nuo to negerai. Aš galiu savo norus kai kada ir realizuoti. Turiu galimybes.
– Turite kokių nors politinių ambicijų dėl postų?
– Man šiandien svarbu perduoti tą patirtį. Aš labai norėčiau, kad pas mus ateitų jaunų žmonių, tie, kurie ateityje dirbs politikoje, kurie jau šiandien gali dalyvauti, jiems padėti, sudaryti sąlygas jiems ateiti į politiką ir juos įkalbinti. Šiandien sunkiausia įkalbinti jaunimą eiti į politiką. Mano misija yra tai padaryti.
– Ar jūs šį judėjimą kuriate tam, kad tai jums pačiam būtų tam tikra atrama 2019 m. savivaldos, merų rinkimuose?
– Mūsų geografija yra pakankamai plati. Nesakyčiau, kad visus rajonus apima, bet daugumoje rajonų mes turime atstovų. Yra žmonių, kurie viename ar kitame rajone norėtų dalyvauti rinkimuose, jie tai sako labai aiškiai. Aš tikrai nenoriu dalyvauti savivaldos rinkimuose ir esu jiems pasiruošęs padėti.
– O 2019 m. prezidento rinkimuose?
– Šiandien neturiu tokio noro.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
