Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo žaibiško atleidimo – be įprastinių mandagių procedūrų – nepaaiškinsi kitaip nei kultūros stoka ar net cinizmu. Po 15 metų vaisingo vadovavimo teatrui išprašyti vadovą, likus mėnesiui iki jo kadencijos pabaigos, vos dešimčiai dienų – iki Vilniaus festivalio finalo, dar neįvykus dviem jo koncertams LNOBT – žemiau žemo lygio. Jaunoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, galima sakyti, nusivalė kojas į 21 metus gvuojantį, Europoje vertinamą Vilniaus festivalį.
Tiesa, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įvardijo kaip prasižengimą tai, jog Vilniaus festivalio meno vadovas G.Kėvišas šios šventės koncertus rengė savo vadovaujamame teatre. Mat jis dar dirba puse etato Všį „Vilniaus festivaliai“, kuri taip pat yra viena Vilniaus festivalio rengėjų. Todėl teatro vadovas esą supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Ar G.Kėvišas dirbo kitaip negu jo kolegos kultūros įstaigų vadovai, rengiantys festivalius ir įsidarbinę puse etato „Vilniaus festivaliuose“? Ne, taip pat kaip kiti. Bet užkliuvo jis vienas.
Iš visų festivalių, kuriuos rengia minėta viešoji įstaiga, joje puse etato įdarbinta po vieną žmogų, iš Vilniaus festivalio – du. Toks įstaigos modelis patvirtintas Vilniaus savivaldybės dar 2003 metais. Neseniai atliktas auditas jokių pažeidimų įstaigos veikloje neaptiko.
„Įstatymai nedraudžia bendradarbiauti kultūros įstaigoms, o jų vadovams – dirbti skirtingose vietose. Jeigu mums draudžiama rengti Vilniaus festivalį kartu su LNOBT ir Nacionaline filharmonija, išeitų, kad visi festivaliai rengiami neteisingai? Nėra įstatymų, kurie draustų partnerystę“, – pabrėžė VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovas Remigijus Merkelys.
Kultūros ministerija bandė apkaltinti pavaldinius, kad šie darbui „Vilniaus festivaliuose“ negavo jos leidimo. Tačiau pati ministerija laiku nereglamentavo tvarkos, kaip tokie leidimai gaunami, – toks reikalavimas įsigaliojo tik šiemet.
Įdomu, kad teatrų reikalus Kultūros ministerijoje kuruojančiam viceministrui Audroniui Imbrasui situacija gerai žinoma, nes jis pats vadovavo „Menų spaustuvei“ ir Lietuvos šokio informacijos centrui, rengiančiam Naujojo Baltijos šokio festivalį, bei dirbo antraeilėse pareigose „Vilniaus festivaliuose“. Tačiau dabar tai netrukdo viceministrui veikti prieš buvusį bendramintį, o ministrei – toleruoti savo bendradarbio praeitį.
Ar įmanoma taip susidvejinti, kad būdamas įstaigos vadovu pamirštum, jog esi ir festivalio rengėjas? Anot VTEK, – tai būtina. Pavyzdžiui, jei vyksti į savo įstaigos komandiruotę, jokiu būdu negali tvarkyti ir festivalio reikalų, net jeigu įstaigai tai nieko nekainuoja. Tai vadinama ne interesų derinimu, bet supainiojimu.
Tačiau etikos sargai ir Kultūros ministerija patys susipainiojo taikydami dvigubus standartus. Apie tai byloja ir G.Kėvišo konkurso anuliavimo istorija. Įdomu jau tai, kad prireikė daugiau kaip pusmečio susigriebti, jog būta „konkurso procedūros pažeidimų“, mat du atrankos komisijos nariai „galėjo būti šališki“. Tačiau analogiška situacija buvo per G.Kėvišo kolegos, taip pat dirbančio „Vilniaus festivaliuose“ konkursą, tik to konkurso neanuliavo.
Gal kultūros ministrė dar tik rengiasi kapoti galvas nacionalinių įstaigų vadovams? Juk ji principinga – galėtų iškloti kultūros elitą.
Deja, šiandien Lietuvoje nemadinga vertinti darbus – diegiamas požiūris, kad pinigai dalijami už gražias akis kažkokioms savoms reikmėms. Niekam nė motais, kad G.Kėvišas iškėlė LNOBT į meno aukštumas, pritraukė čia iškilių kūrėjų, įtvirtino reikšmingas tradicijas, kad LNOBT jo bei viso kolektyvo pastangomis tapo vienu lankomiausių Europoje, o jo darbuotojai stoja už vadovą mūru.
O ką teatro ir meno labui nuveikė naujoji kultūros valdžia? „Uždirbo“ jau beveik 3000 eurų delspinigių savo sprendimu įšaldyti LNOBT investicines lėšas. Palaimino įstatymo pataisas, įtvirtinančias provincialumą ir kultūros procesų tęstinumo žlugdymą. Gal Lietuvoje knibždėte knibžda talentingų vadovų, kad patys skatiname juos išvykti iš Lietuvos? Šitaip suveiks ir jau veikia naujos konkursų rengimo nuostatos.
Kai naujai iškepta kultūros ministrė be ceremonijų išprašo iš darbo kultūros asą, įvertintą aukščiausiais Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos apdovanojimais, gero nelauk.
