Darbus diktuoja visuomenės poreikiai
Kaip teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Zigmantas Perveneckas, šiandien, kai valstybė sparčiai žengia į priekį, o ekonomika auga, natūraliai atsiranda ir vis didesnis visuomenės mobilumo, eismo komforto, intelektinių transporto sistemų diegimo bei saugumo poreikis keliuose.
„Sulig kiekvienais metais didėja poreikis ne tik gerinti esamos infrastruktūros būklę, bet ir spręsti pagrindinių šalies kelių plėtros klausimus bei taikyti inovatyvias, išmaniąsias technologijas keliuose. Pastarosios, beje, taikomos jau dabar, – sakė Z.Perveneckas. – O vienas didžiausių LADK tikslų – užtikrinti multimodalumą, t. y. kad šalyje būtų tiesiami nauji ir remontuojami seni keliai, o eismas juose būtų patogus ir itin saugus, atsižvelgiant į visą infrastruktūrą.“
Kaip patį didžiausią ir svarbiausią susisiekimo infrastuktūros gerinimo strateginį prioritetą LAKD atstovas išskiria modernios, saugios ir pralaidžios magistralės „Via Baltica“ plėtrą. Štai pavyzdžiui, iki 2018 m. pabaigos nuo Kauno iki Marijampolės, o iki 2021 m. ir iki Kalvarijos pasienio posto planuojama pastatyti saugią keturių eismo juostų automagistralę.
Ne mažiau aktuali ir Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcija, kuri bus įgyvendinama iki 2018 m. pabaigos, taip pat iki 2021-ųjų vyksiantis kelio ruožo – nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki pasienio su Latvija – remontas. Dar viena itin svarbi LAKD užduotis – valstybiniu lygmeniu bene labiausiai intensyvaus kelio ruožo Vilnius–Kaunas infrastruktūros gerinimo ir saugumo užtikrinimo darbai.
O štai iki 2030 m. planuojama kelių tinklą dar labiau pritaikyti naudotojams (vykdyti krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcijas bei rajoninių kelių su žvyro danga asfaltavimo programą; taikant ilgaamžiškesnes dangas tiesti kelius, kurie naudotojams patikimai tarnautų ne mažiau kaip 20 metų; vykdyti optimalią ir operatyvią nuolatinę kelių priežiūrą vasarą ir žiemą; įdiegti eismo valdymo sistemas pagrindiniuose transporto koridoriuose; sukurti vairuotojui lengvai pasiekiamą ir naudojamą informacinę kelių tinklo sistemą). Taip pat bus aktyviai siekiama valstybinės reikšmės keliuose avaringų ruožų skaičių sumažinti iki minimumo.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus pabrėžia, kad ateinančiais metais nemenkų išteklių reikės ir greitojo susisiekimo geležinkeliais projektui „Rail Baltica“, skirtam žmonėms ir kroviniams gabenti, įgyvendinti.
„Rail Baltica“, kaip planuojama, drieksis nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, o galiausiai iki Amsterdamo ir Roterdamo uostų. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijomis tiesiamas 870 m ilgio europinis geležinkelis užtikrins 240 km/val. keleivių ir 120 km/val. krovinių vežimo spartą. Bendra projekto vertė – iki 5,8 milijardo eurų, o juo sukuriama nauda – 18,2 milijardo eurų ir didesnė, – teigė A.Vaitkus. – Be minimų pagrindinių šalies regiono projektų, gausu ir valstybės investicijų į savivaldybių kelius ir gatves, žvyrkelių asfaltavimą, tiltų ir viadukų rekonstravimą bei statybą, taip pat naujausių technologijų taikymą susisiekimo infrastruktūroje.“
Šalies regionuose – didžiausias specialistų trūkumas
Šalyje numatyta įgyvendinti itin daug infrastruktūros gerinimo projektų, kurie padės spręsti visuomenei aktualius susisiekimo klausimus. Ir nors pastariesiems yra skirtas finansavimas, žmogiškųjų išteklių, kurie leistų juos efektyviai įgyvendinti, stokojama. „Projektams įgyvendinti, ypač didiesiems, bus reikalingi gabūs, energingi bei profesionalūs kelių ir geležinkelių tiesybos bei inžinerijos specialistai – projektų vadovai, statybos vadovai, darbų vadovai, ekspertai ir kt.“, – vardijo VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius.
Pasak Z.Pervenecko, kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūkumas juntamas jau ir šiandien visose kelių infrastruktūros veiklose. „Kvalifikuotos darbo jėgos stinga kelių planavime, projektavime, tiesime, statyboje bei priežiūroje. Tačiau labiausiai reikėtų išskirti atestuotų statybos vadovų ir projektų vadovų trūkumą. Svarbu paminėti, kad šiuo metu valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių 51–61 m. amžiaus darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro beveik 47 proc. visų kelius prižiūrinčių valstybės įmonių aukštąjį išsilavinimą įgijusių darbuotojų.
Taigi natūralu, kad artimiausiu metu vyks specialistų kaita, bus reikalingi nauji aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai. Dabar ir ateityje vis labiau reikės darbuotojų, išsiskiriančių multimodaliniu požiūriu, greitumu, lankstumu, šiuolaikiškais sprendimais, taikant išmaniąsias transporto sistemas ir daugybę kitų naujovių“, – pasakojo Z. Perveneckas.
Pastebima, kad specialistų trūkumo problemą lemia ir šalies geografija, kitaip tariant, didžiuosiuose Lietuvos miestuose darbuotojų pasiūla natūraliai didesnė, o rajonuose, mažesniuose miestuose ir miesteliuose ši problema gerokai aštresnė.
Problemai spręsti – darbdavių ir aukštosios mokyklos sinergija
O štai pernai LAKD su VGTU ir valstybinėmis bei verslo institucijomis, atsakingomis už kelių statybą ir priežiūrą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis – viena priemonių spręsti kvalifikuotų kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūkumo problemą.
„Kvalifikuotų kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūkumas pastaraisiais metais itin opus, o ateityje ši problema tik aštrės. Todėl ir turime jau dabar spręsti specialistų klausimus ir visomis priemonėmis skatinti šalies jaunuolius rinktis studijuoti kelių ir geležinkelių tiesybos ir inžinerijos krypties studijų programas. Bendradarbiavimas su VGTU – tiesiausias kelias ne tik parengti kvalifikuotus specialistus, bet ir papildyti darbo rinkos gretas“, – kalbėjo Z.Perveneckas.
Esminis LAKD ir VGTU pasirašytos sutarties tikslas – ilgalaikis bendradarbiavimas viešinant ir rengiant kelių statybos ir inžinerijos specialistus, mokslines konferencijas, seminarus, populiarinant šios srities specialybes.
Taip pat organizuojant VGTU studentų praktiką, keičiantis informacija apie institucijų vykdomus arba joms dalyvaujant atliekamus mokslinius tyrimus ir projektus. Jau dabar pastebima, kad toks kryptingas bendradarbiavimas leidžia kur kas efektyviau parengti į šiandienos darbo rinką orientuotus specialistus.
Įgyja konkurencinį pranašumą
Stojimų į aukštąsias šalies mokyklas duomenys rodo, jog šiandienos jaunimas kur kas labiau yra linkęs rinktis socialinių, humanitarinių ar komunikacijos mokslų studijų programas.
Nors, lyginant pastarųjų studijų ir tiksliųjų mokslų (pvz., kelių ir geležinkelių tiesybos ir inžinerijos krypties) absolventų paklausą darbo rinkoje, pastebimas kur kas didesnis tiksliuosius mokslus baigusių asmenų konkurencinis pranašumas darbo rinkoje.
Tam įtakos turi ir bendradarbiavimas su LAKD ir valstybės bei verslo institucijomis, mat pastarosios užtikrina, kad šias studijas pasirinkusiems studentams yra garantuojamos potencialios praktikos vietos. Kaip rodo patirtis, kelių statybos ir inžinerijos krypties studentai neretai įsidarbina dar studijų metu, pavyzdžiui, trečiame ar ketvirtame kursuose, o jas baigęs darbą sėkmingai randa kone kiekvienas.
„Šios srities specialistai darbo rinkoje – itin vertinami. Patirties turintys specialistai darbdaviams patrauklūs savo kvalifikacija ir efektyvumu, o jauni darbuotojai – didžiuliu entuziazmu. Pastarųjų sinergija, arba skirtingų patirčių dermė, leidžia pasiekti geriausių rezultatų. Dėl šios priežasties jauni, perspektyvūs kelių ir geležinkelių tiesybos ir inžinerijos specialistai šiandien yra graibstomi ne tik šalies, bet ir užsienio rinkoje.
Konkurencingais pasiūlymais juos vilioja konkurentai, personalo įdarbinimo agentūros ir kitos įstaigos. O svarbiausia, kad, esant tokiai paklausai, jie gali rinktis iš itin patrauklių ir didžiules karjeros perspektyvas žadančių pozicijų“, – sakė LAKD atstovas.
Gerokai viršija šalies vidutinį atlyginimą
Renkantis statybos ir inžinerijos krypties studijas svarbus veiksnys – ir finansiniai aspektai, nes jas baigusiems absolventams mokami išties konkurencingi atlyginimai.
„Būsimiesiems VGTU kelių ir geležinkelių tiesybos ir inžinerijos specialistams ne tik žadamas visuomenėje garbingas, įdomus bei kūrybiškas darbas, bet ir užtikrinamas palyginti solidus atlyginimas. Ką tik studijas baigusių jaunų specialistų atlyginimas gerokai viršija vidutinį šalies atlyginimą, o patyrusių specialistų darbo užmokestis gali viršyti jį ir kelis kartus“, – kalbėjo dr. A.Vaitkus.
Galimybė tobulėti tarptautinėse konferencijose ar patirties semtis seminaruose, įgytos fundamentalios ir inovatyvios inžinerijos žinios, kurios panorus leidžia nesunkiai persikvalifikuoti ir pakeisti veiklos kryptį, – ne mažiau svari paskata rinktis kelių statybos ir inžinerijos studijas VGTU.
Parengta bendradarbiaujant su LAKD
