Moteris teigė, kad situacija tapo dar absurdiškesnė dėl to, jog net du kartus buvo atliktos DNR ekspertizės, kurios patvirtino, kad A.Purkevičius nėra biologinis penkiolikametės paauglės tėvas, tačiau net ir po rezultatų „atšaukti tėvystę“ nėra paprasta.
Ryšių nepalaikė, bet alimentus mokėjo
Į klausimą, kodėl į žiniasklaidą kreipėsi ne pats A.Purkevičius, moteris skubėjo paaiškinti, kad jam sunku suprasti ir bendrauti lietuviškai. „Jis invalidas, sunkiai serga, pinigų neturi net vaistams, bet alimentus mokėjo. Ryšių su mergaite nepalaikė ir nėra jos biologinis tėvas, bet teismą sunku įtikinti“, – kalbėjo D.Beloglazova.
„Po avarijos jis susirgo epilepsija ir norėjo bendrauti su dukra, bet dukros senelė bendrauti su ja uždraudė. Mergaitę paliko motina, aplinka, kur ji gyvena, – nėra pati geriausia, kiek žinau, ten tenka apsilankyti ir policijos pareigūnams... Kai A.Purkevičius kreipėsi į vaiko teisų specialistus, jam buvo atsakyta: „Ką mes galime padaryti, juk jūs tik popieriuje tėvas?“ Mergaitės motina buvo apie tai prasitarusi vaiko teisių specialistams, bet teisme ji vėl šių žodžių išsižadėjo“, – painios istorijos detales pasakojo moteris.
Sunkiai užginčijama tėvystė
Į klausimą, kaip po penkiolikos metų vyrui kilo įtarimų, kad jis nėra biologinis mergaitės tėvas, pašnekovė atsakė: „Jokių įtarimų nekilo, jis tą žinią išgirdo iš vaiko teisių specialistų, mat kreipusis į šią tarnybą kartą buvo pasakyta, kad jokių pretenzijų čia negali būti, būtina atlikti DNR tyrimus. Po to kreipėmės į teismą, bet ten niekas net žodžio neleidžia ištarti...“ – susijaudinusi bėrė žodžius moteris ir patikslino, kad teko išgirsti pastabų, jog iš vaiko gimimo liudijimo A.Purkevičiaus pavardės jau vis tiek išbraukti nepavyks.
Vyras tikisi, kad teismas priteis sugrąžinti jam daugiau nei 20 tūkst. eurų, kuriuos per 15 metų jis sumokėjo vaiko išlaikymui. Vyras teigė, kad emocinio ryšio su dukra nėra užmezgęs, kontaktų nepalaiko.
„Po kiekvieno posėdžio turiu kviesti greitąją pagalbą, jam negalima nervintis, jis labai išgyvena dėl šio teismo proceso. Visų ekspertizių rezultatai buvo aiškūs prieš pusmetį, bet niekas nesikeičia... Teismų išlaidos taip pat nemažos, nelieka pinigų net vaistams“, – guodėsi moteris.
Šiuo metu pora laukia teismo nutarties, mat jos skelbimas atidėtas.
DNR tyrimų nepakanka
Advokatė Jurgita Žiužnienė patvirtino, kad A.Purkevičius prieš metus atliko DNR tyrimą privačioje klinikoje, kurios išvadoje buvo nurodoma, jog tikimybė, kad minėtas asmuo yra mergaitės tėvas, lygi nuliui.
„Tuo metu, kai viskas prasidėjo, mergaitė žinojo tik tai, kad jos tėvas A.Purkevičius, ir kitos informacijos neturėjo. A.Purkevičiaus tėvystė šiai mergaitei buvo pripažinta 2004 metais motinos pareiškimu, kai ji kreipėsi dėl vaiko išlaikymo. Pora niekada kartu negyveno ir vaiko kartu neaugino“, – kalbėjo teisininkė.
2012 metais tėvas su dukra pradėjo daugiau bendrauti, bet tai buvo vienintelis laikotarpis per visą laiką, kai jų bendravimas buvo kiek intensyvesnis.
„Įtarimų, kad ne jis yra mergaitės tėvas, kilo tuomet, kai imta spręsti mergaitės globos klausimas, nes motina vaiko neaugina. Laikinąja globėja paskirta močiutė. Kai DNR tyrimas buvo atliktas, A.Purkevičius kėlė klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, bet jam buvo paaiškinta, kad DNR ekspertizė nėra vienintelis įrodymas tėvystei nuginčyti, o daug kas priklauso, ar mergaitės mama pasakys, kas yra vaiko tėvas“, – kalbėjo J.Žiužnienė.
Šiuo metu Lietuvos įstatymai ir teismų praktika rodo, kad lengviau nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai aišku, kas yra biologinis vaiko tėvas. „Tačiau kai motina nenurodo vaiko biologinio tėvo, keliami ir kiti vaiko teisių užtikrinimo klausimai. Svarbi tampa ne tik biologinė tėvystė, bet sprendžiamas ir vaiko prisirišimo klausimas. Tuomet esminis klausimas, kurį teismas turi išspręsti, yra toks: ar vaiko interesus geriau atspindės nuginčijimas tėvystės, ar nors ir biologinio tėvo palikimas. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė ir A.Purkevičius, nes motina nenurodo tikrojo mergaitės tėvo“, – apie situaciją sakė teisininkė ir pridūrė, kad byloje esama ir turtinio reikalavimo, ir tokiu atveju, jei A.Purkevičiaus tėvystė būtų nuginčyta, mergaitės motinai atsirastų pareiga atlyginti netikram tėvui žalą – sugrąžinti vaiko išlaikymui sumokėtus pinigus.
„Pripažįstama, kad tėvas su vaiku pradėjo bendrauti, kai mergaitei suėjo 12 metų. Jis niekada jos neaugino. Pats A.Purkevičius turi didelių sveikatos problemų. Jis įsitikinęs, kad svetimo vaiko auginti negali, o dabar jie iš viso nebendrauja. Lieka klausimas nustatyti, ar yra ryšys tarp vaiko ir tėvo ir kas vaikui bus geriau – ar palikti jį tėvu, ar priimti sprendimą nuginčyti tėvystę“, – kalbėjo teisininkė.
Mergaite nesirūpina ir motina
Anot jos, reikėtų nepamiršti ir aplinkybių, kad mergaite motina nesirūpina, dideliu noru auginti paauglę nedega ir jos močiutė, o štai ne biologinis vaiko tėvas privalo norėti mylėti vaiką.
„Gal kas nors sakys, kad A.Purkevičius elgiasi blogai atsisakydamas to vaiko, bet reikia matyti aplinkybių visumą. Kaip vertinti motinos, kuri nepasako, kas vaiko tėvas, elgesį? Ar nepasakoma, nes iš tiesų nežino, ar bijoma, kad teks atlyginti žalą? Pats A.Purkevičius įsitikinęs, kad negalėtų auginti svetimo vaiko, tai kaip priversti tą žmogų šį vaiką mylėti?“ – svarstė teisininkė.
A.Purkevičius taip pat teisininkei yra prasitaręs, kad žinią, jog turi dukrą, išgirdo sunkiai sirgdamas, tad sunkiai galėjo adekvačiai reaguoti, tad net nesvarstė galimybės, kad vaikas gali būti ne jo. Apie tai, kad minėtu laikotarpiu vyro sveikatos būklė tuo metu buvo itin sunki, įrodo ir teismui pateikti dokumentai.
Po DNR tyrimų – gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja Rima Baranovienė teigė, kad DNR tyrimų populiarumas nemažėja, be to, atsiranda vis daugiau privačių šias paslaugas teikiančių laboratorijų.
„Būna atvejų, kai į mus kreipiasi, kai vaikui vos metukai, o kartais tyrimus atlieka, kai atžaloms būna keturiolika ir daugiau metų. Pasitaiko atvejų, kad tėvystę nustato jau studijuojantiems vaikams. Taip daroma po to, kai priteisiamas tėvų išlaikymas“, – kalbėjo specialistė.
Anot jos, 19 proc. atvejų, kai kreipiamasi į šią laboratoriją, paaiškėja, kad tėvystės fakto nėra.
„Visi atvejai yra unikalūs, o bėdos visų skirtingos... Buvo kartą atvejis, kai sutuoktiniai susilaukė vaiko ir atvyko norėdami nustatyti tėvystę. Situacija išskirtinė tuo, kad pora gyveno kartu, o kai susipykdavo, žmona išeidavo pagyventi pas kaimyną. DNR tyrimai parodė, kad jos sutuoktinis nėra jos vaiko tėvas, bet tėvas nebuvo ir kaimynas“, – vieną įsimintiniausių atvejų savo darbo praktikoje prisiminė R.Baronovienė ir patikino, kad kartais pasitaiko atvejų, kad gausios šeimos galva sužino, kad visi vaikai ne jo, ar, pavyzdžiui, iš keturių tik du nėra biologiniai vaikai.
