Studentai pasiūlymui pritaria
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas teigė, jog studentai visada laikėsi pozicijos, kad Vyriausybė turėtų orientuoti ne į tai, kokios aukštosios mokyklos turi būti sujungtos, o išsikeltus tikslus, tokius kaip geresnė studijų kokybė, kurių turi siekti ministerija.
„Šiuo atveju tai, kad dabartinis planas neįvardija aukštųjų mokyklų pavadinimų, nėra blogai, nes lieka gerokai mažiau intrigų. Tų tikslų galime siekti turint tokias gaires ir, jei Seimas patvirtins, ministerijai bus daug lengviau jomis vadovautis“, – sakė M.Savickas.
Pasak jo, planas, kurį trečiadienį patvirtino komitetas, sudaro sąlygas aukštųjų mokyklų tinklui optimizuoti, o kartu ir studijų bei mokslo kokybei gerinti.
„Dabartinius studentus ministerija patikino, kad tie, kurie dabar studijuoja aukštosiose mokyklose savo studijų programas, tikrai turės galimybę jas baigti. Dėl naujų studentų turėtų pasisakyti ministerija.
Bet kuriuo atveju manau, kad studentai džiaugsis turėdami aukštesnę kokybę ir stos į aukštąją mokyklą ne dėl pavadinimo, o dėl kokybės ir studijų programos. Jei kokybė kils – jie bus patenkinti“, – kalbėjo LSS prezidentas.
M.Savickas sakė manantis, kad komiteto patvirtintas planas turi didesnę galimybę būti patvirtintas Seimo, nes jame bus aiškesnės gairės, kaip turės veikti aukštosios mokyklos, o po to liks tik klausimas, ką su kuo sujungti.
„Mes visada sakėme, kad konsolidacijos tikslas – aukštesnė studijų ir mokslo kokybė, didesnės stipendijos, nes tai yra didelė problema. 40 proc. dirbančių studentų sako, kad be darbo negalėtų pragyventi, 70 proc., dirba darbą, visiškai nesusijusį su studijomis.
Mes esame išsikėlę tuos labai aiškius tikslus, ką konsolidacija turi pasiekti, tokius kaip stipendijų didinimas, kad studentams nereikėtų dirbti 8 valandas per dieną, nes tada, kad ir kokią studijų kokybę turėtume, jeigu studentai tiesiog neturės laiko mokytis, tai kas iš to. Šitas planas tikrai tam neprieštarauja“, – teigė M.Savickas.
Premjeras dezertyravo
Vienintelis komitete prieš tokį reformos planą balsavęs Mantas Adomėnas sakė, kad po tokio sprendimo tapo visiškai neaišku, kaip bus jungiamos aukštosios mokyklos, komitetas į svarstymą dėl pertvarkos įnešė dar daugiau sumaišties, neprisiimdamas deramos Seimui politinės lyderystės ir nenustatydamas, kaip aukštosios mokyklos bus jungiamos, o Vyriausybę įpareigodamas sujungimo planą parengti iki šių metų gruodžio.
„Vyriausybės suformuluotame plane bent jau buvo aišku, kaip ruošiamasi jungti aukštąsias mokyklas, o Seimo valdančiosios daugumos pateiktame plane jokių gairių, kaip įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką, nelieka.
Šiandien (ketvirtadienį. – Aut.) E.Jovaišos vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas iš šitos reformos paliko tik tuščią kevalą. Neliko jokių nuorodų, kaip universitetų jungimas turi vykti, koks yra siekiamas aukštųjų mokyklų tinklas. Liko tik neapibrėžtos nuorodos ir pageidavimas, kad aukštųjų mokyklų jungimas vyktų didesnės mokslo ir studijų kokybės linkme.
Silpnieji, reformai besipriešinantys universitetai švenčia pergalę – jie galės elgtis kaip tinkami, iš esmės nieko nekeisti, perkabinti iškabas ir dar gauti iš Vyriausybės pinigų už „optimizavimą“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas M.Adomėnas.
Seimo narys teigė, jog matant, kaip Vyriausybė kapituliavo prieš akademinių lobistų spaudimą ir ištrynė bet kokias konkrečias nuorodas į reformos tikslus ir eigą, akivaizdu, kad premjeras tiesiog nusprendė atsitraukti nuo aukštojo mokslo reformos klausimų.
Deja, ministrės Jurgitos Petrauskienės patikinimai, kad dabar jau tuoj prasidės pokyčiai, visiškai neįtikina, nes politinės valios ginti savo pačios suformuluotą poziciją ji neparodė. Jai pritariamai linkčiojant, iš Vyriausybės nutarimo teliko neapibrėžtų pageidavimų koncertas. Siekiant išvengti politinės atsakomybės tai sprendimo nukėlimas į ateitį“, – kritikos komiteto sprendimui negailėjo M.Adomėnas.
Paklaustas, kaip vertina studentų požiūrį, esą naujasis planas sudarys mažiau prielaidų įvairioms intrigoms, konservatorius sakė pavydintis jiems optimizmo. Pasak M.Adomėno, jo patirtis rodo, kad jeigu nėra parodoma ryžtinga valia reformoms, tai reiškia, jog duodamas signalams tiems, kurie jų apskritai nenori.
Buvo siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Vilniuje bei papildomą jungtinį nacionalinį universitetą Kaune, kuris būtų kuriamas stipriausio Kauno universiteto – Kauno technologijos universiteto – pagrindu, tačiau išsaugant istorinį Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimą ir „laisvųjų menų“ (artes liberales) kompetencijų centrą.
Tiesa, toks konservatorių pasiūlymas Seimo buvo atmestas.
Ministrė pritaria
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė pritaria Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui universitetų pertvarkos planą vykdyti LVŽS lyderių registruoto siūlymo pagrindu ir sako, kad premjero darbo grupė siūlė greitesnį kelią kokybinių pertvarkos rezultatų link, o šis kelias bus ilgesnis.
„Mūsų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Seimo komiteto, vizijos dėl aukštojo mokslo ateities visiškai sutampa. Matydami poreikį reformuoti aukštojo mokslo sistemą mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Bet buvo pasirinkta eiti paprastu plentu.
Taip, šis kelias taip pat veda mūsų bendros vizijos link, tačiau reikia pripažinti, kad jame bus daug posūkių, neišvengiamų paklydimų, aklagatvių. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu užtruksime ilgiau. Nepaisant to, noriu pasveikinti Seimo komitetą dėl šio sprendimo. Dabar visiems mums svarbiausia, kad sprendimas priimtas ir pagaliau išjuda tai, ką nuo 1997 m. kartoja visi ekspertai, ką kelis kartus bandė išjudinti jau kelios vyriausybės“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto trečiadienio apsisprendimą komentavo J.Petrauskienė.
Anot jos, atsižvelgiant į mažėjantį studentų skaičių ir spartėjantį protų nutekėjimą į užsienį, reforma tiesiog nebegali būti atidėliojama, todėl gerai, kad šiuo klausimu judama į priekį.
J. Petrauskienės teigimu, svarbiausia nepamiršti, kad Seimui teikiama svarstyti universitetų tinklo pertvarka – tik viena iš daugelio priemonių aukštojo mokslo kokybei gerinti.
„Ne kartą esu sakiusi, kad pagrindinis reformos tikslas – kokybiniai pokyčiai visoje aukštojo mokslo sistemoje. Tam yra paruoštas mokslo ir studijų kokybės paketas, pertvarkomas studijų ir mokslo finansavimas, nuo kitų metų planuojama įvesti nemokamas bakalauro studijas. Tolesniuose planuose – efektyvesnė socialinė parama studentams bei aukštųjų mokyklų finansavimas pagal sutartis. Tik turimų jėgų, išteklių ir potencialo sutelkimas gali padėti pakeisti situaciją“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
