Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė padaryti pertrauką iki tol, kol sprendimą priims Konstitucinis teismas, į kurį kreiptasi siekiant išsiaiškinti dėl šiuo metu jau galiojančios Kriminalinės žvalgybos įstatymo redakcijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat nusprendė padaryti pertrauką svarstymuose.
Šiuo metu galiojanti redakcija numato žymiai siauresnes kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo galimybes, negu siūloma naujomis pataisomis. T. y. kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius ir drausminius nusižengimus.
Iki šiol kriminalinė žvalgyba buvo taikoma ir jos metu gauta informacija buvo naudojama tik kraštutiniais atvejais, tiriant korupcinius arba labai sunkius, sunkius ir įstatyme konkrečiai įvardintus apysunkius nusikaltimus. Surinkus informaciją ir paaiškėjus, kad nėra padaryto nusikaltimo, pareigūnai privalėdavo tokią informaciją sunaikinti, išskyrus, jei informacija liečia korupcinį nusikaltimą.
Seime registruotu Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimu kriminalinės žvalgybos būdu surinktą informaciją siūloma leisti naudoti neribotą laiką tiriant ne nusikalstamas veikas, bet administracinės teisės, drausminius ar tarnybinius nusižengimus, pavyzdžiui, teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimus ir pan.
„Vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų – bet kokia informacija apie asmenį, kuri nors ir surinkta teisėtai, tačiau, paaiškėjus, kad nusikaltimas nebuvo padarytas, t.y. nutraukus ikiteisminį tyrimą, toliau negali būti niekur naudojama ir nedelsiant turi būti sunaikinta.
Siūlomi nauji pakeitimai įgalintų ikiteisminio tyrimo instituciją naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją iš esmės prieš bet kurį asmenį neribotą laiką. Toks kriminalinės žvalgybos teisių plėtimas prieštarauja pačiai kriminalinės žvalgybos sampratai, jos principams ir uždaviniams.
Juk kriminalinės žvalgybos tikslas – užkardyti sunkiausias nusikalstamas veikas, o naujieji pakeitimai iš esmės siūlo leisti naudoti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją tiriant net ir administracinės teisės ar tarnybinius nusižengimus“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
