Pagal tokį modelį, regis, veikia ir dabartinė „kapitalistinių kolūkiečių“ valdžia.
Antai kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, remdamasi jai pavaldžios komisijos išvadomis, iš posto išspyrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovą G.Kėvišą.
Tiesa, pats išspirtasis taip ir nesužinojo, ką bloga padarė, nes su komisijos medžiaga net nebuvo supažindintas.
Paskelbta, esą direktorius sistemingai painiojo interesus, nes LNOBT vyko Vilniaus festivalio renginiai, o jis pastarojoje įstaigoje turėjo antraeilių pareigų.
Ilgai teko triūsti politinius užsakymus klusniai vykdžiusiems etikos sargams, kol rado prie ko prikibti.
Bet anaiptol ne vienas vadovaujamas pareigas einantis kultūrininkas atiduria tokioje situacijoje kaip G.Kėvišas, bet neužkliūva, nes tai neuždrausta įstatymu, be to, jie paklusnūs valdžiai.
Anksčiau buvo panašiai nuskandintas nepaklusnus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J.Milius.
Dvejopi standartai jau seniai nebestebina, o biurokratinė išlikimo formulė – pats nieko nedaryk ir neleisk kitam daryti – nepajudinama. Šios taisyklės paraidžiui laikosi Trakų plėtrą piktybiškai stabdantis Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius G.Abaravičius.
Verslininkas, savo bendrovės lėšomis norintis pastatyti autobusų stotį, tačiau atsitrenkiantis į G.Abaravičiaus barjerus, net kreipėsi į prokuratūrą. Tik nieko nepešė. Neva nenustatyta valdininko nusikaltimo sudėties.
Iš tiesų, apdairiai plūduriuoti – joks nusikaltimas. Tik kur su tokiais veikėjais nukaksime?
