„Kaunieti, nepasiduok!“, „Ir Kaune galima gyventi“, „Kaunieti, būk
drąsesnis!“ – pamenate šiuos šūkius, kurie tapo sostinės ir net
mažesnių miestų gyventojų pašaipų taikiniu? Pasimėgaudami jie
pridurdavo, kad Kaunas yra tik degalinė prie greitkelio
Vilnius–Klaipėda, o aptvėrus miestą spygliuota viela visi žinotų, kodėl
sėdi.
Pastaruosius porą metų tokie juokeliai tapo nebemadingi, nes patys
vilniečiai kartais pavydžiai žiūri į pokyčius Kaune.
O įsidrąsinę kauniečiai net pasveikino Vilniaus gyventojus su miesto
diena ir pakvietė gimtadienį atšvęsti Kaune.
Kai Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėl pasipuošė Lietuvos krepšinio lygos
nugalėtojų karūna, jau tą pačią dieną prasidėjo spėlionės, ar
pajėgiausias šalies krepšinio klubas kitą sezoną išlaikys vyriausiąjį
trenerį Š.Jasikevičių, mat lietuvį pradėjo medžioti net Europos
krepšinio galiūnai bei tokiais siekiantys tapti klubai.
„Šarai, pasilik“ – toks užrašas ant plakato atsirado Kaune. Prašymas
buvo pasirašytas kauniečių vardu, o plakatas pakabintas Kauno
savivaldybės užsakymu.
Galima prašyti Š.Jasikevičiaus pasilikti ir tokiu būdu, nors Kauno
valdžia turi gerokai rimtesnių svertų siekti, kad šis krepšinio
specialistas liktų prie komandos vairo. Juk savivaldybės finansinė
parama sudaro svarią klubo biudžeto dalį.
Nežinia, ar Š.Jasikevičius matė plakatą, o jeigu ir regėjo, turbūt ne
kauniečių prašymas lėmė jo sprendimą toliau treniruoti „Žalgirio“
krepšininkus.
„Ačiū, Šarai!“ – vėl viešai padėkojo savivaldybė Š.Jasikevičiui, o jis
išvydęs užrašą turbūt tik šyptelėjo ir patikino tikrai pasilikęs
vykdydamas kauniečių valią. Kaipgi kitaip?!
Krepšinio aistruoliai krykštavo iš džiaugsmo, o nieko apie šią sporto
šaką nenutuokiantys žmonės spėliojo, su kokiu Šarūnu jų vardu vyksta
toks neįprastas pokalbis.
Klaidinga manyti, kad visi kauniečiai pamišę tik dėl krepšinio ir
dažniau meldžiasi ne prie altoriaus bažnyčioje, o žvelgdami į krepšinio
lanką. Nesunkiai galima aptikti ir tokių žmonių, kuriems šis žaidimas
primena beprasmį lakstymą aikštėje ir kamuolio svaidymą.
Tikri krepšinio aistruoliai, aišku, galėtų tik užjausti tokius
nesusipratėlius, tačiau pasaulis margas, todėl skiriasi ir žmonių
pomėgiai.
Š.Jasikevičiaus palankumu gimtajam miestui niekas neabejoja ir jo
sprendimą mažiausiai metams susieti karjerą su „Žalgiriu“ galima
pavadinti tikra sėkme visai krepšinio bendruomenei, o vieša padėka
praeityje garsiam krepšininkui – gražus miesto valdžios poelgis.
Kita vertus, viešų miesto valdžios padėkų tikrai nusipelno ir daugiau
Kauną garsinančių kauniečių.
Štai į menininkės J.Šmidtienės papuoštos Kalėdų eglės įžiebimo šventes
Rotušės aikštėje susirenka ne ką mažiau žmonių negu į svarbiausias
„Žalgirio“ rungtynes, o žaliaskarės dažniausiai išrenkamos gražiausiomis
visoje Lietuvoje.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus L.Mažylio surastas
Nepriklausomybės Akto originalas sudrebino ne tik Lietuvos, bet ir
Europos istorikų bendruomenę. L.Mažylis yra labai kuklus žmogus, bet
pagarbos jam tikrai nebūtų per daug.
Kauno valdžia plakatus galėtų panaudoti ne tik padėkoms – galima ir
sugėdinti miesto įvaizdį gadinančius kauniečius.
„Raimi, nenešk padangų į Neries pakrantės krūmus“, „Jolka, neleisk savo
šuniui dergti ant vejos“, „Benai, rūkydamas balkone nuodiji kaimynus“ –
štai tokie užrašai galėtų būti veiksmingesni negu kaimynų perspėjimai ar
net baudos.
„Laikinoji sostinė“
