Kunigas motociklininkas T. Matulionio garbei išskleidė milžinišką vėliavą

Sekmadienį maldininkai ir žiūrovai užtvindė Vilniaus Katedros aikštę. Prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio  (1872 – 1962) paskelbimo palaimintuoju iškilmės (beatifikacija). Iš bendros minos išsiskyrė prie Karaliaus Mindaugo paminklo sustoję apie 20 žmonių, kurie laikė 12 metrų ilgio vėliavą. Maldininkai iš Šešuolių (Ukmergės r.) parapijos su kunigu Egidijumi Kazlausku priešakyje giedojo valstybės himną ir dainas pagal patriotinius Maironio eilėraščius.

 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Vilniuje vyko T.Matulionio beatifikacijos iškilmės.<br> M.Ambrazo nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jun 25, 2017, 12:26 PM, atnaujinta Jun 25, 2017, 5:44 PM

Kunigas atvyko su parapijiečiais

E.Kzalauskas yra žinomas kaip baikerių krikščionių bendruomenės atstovas, projekto „Suk rankeną“ sumanytojas.

Tiesa, pats motociklą pamėgęs dvasininkas žodžio „baikeris“ nemėgsta, nes baikerių ir krikščioniškoji pasualėžiūra daug kuo skiriasi, švelniai tariant. Jis save vadina motociklininku.

Būtent E.Kazlausko vadovaujama motociklininkų kolona šeštadienį atlydėjo sarkofagą su T.Matulionio palaikais į Vilnių.

„Pamaniau, kad taip bus iškilmingiau. Prisijungė motociklininkai iš įvairių Lietuvos vietų, daugiausiai – vilniečiai. Mūsų klubas vienija neabejingus Bažnyčiai ir patriotinėms vertybėms sportininkus“, - savo sumanymą atlydėti palaimintojo palaikus motociklų kolona paaiškino dvasininkas.

E.Kazlauskas į beatifikacijos iškilmes iš Šešuolių atsivežė kone pusę savo parapijos tikinčiųjų. Jis žinomas kaip neformalistiškai į ganytojo pareigas žiūrintis, su tikinčiaisiais šiltai bendraujantis kunigas. Palaimintuoju skelbiamas vyskupas T.Matulionis jam – kunigo ir patrioto idealas.

Kančią pasirinko sąmoningai

„Norint būti geru kataliku, reikia būti geru piliečiu. T.Matulionis buvo didid tautos patriotas, po sovietinės okupacijos gynė Lietuvos žmonių teises, nepabūgo tremties, kalėjimo, kankinimų. Jis sąmoningai pasirinko kančią – T.Matulioniui juk buvo siūloma išvykti į Ameriką, bet jis atsisakė“, - kalbėjo E.Kazlauskas.

Dėl didelio žmonių antplūdžios per beatifikacijos iškilmes Vilniaus centre ir Senamiestį sekmadienį ribojamas eismas, gatvėse budi daug policijos. Vilniaus policija buvo išplatinusi pranešimą, kad sekmadienį į sostinę atvyks apie 50 tūkst. žmonių – ne tik į beatifikacijos iškilmes, bet ir į nuo penktadienio vykstančias krikščioniškojo jaunimo dienas.

Abejojo, ar susirinks 50 tūkstančių
  
 Tačiau šeštadienį kalbinta Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos organizatorė Živilė Peluritienė sakė, jog beatifikacijos iškilmės vargu ar sutrauks prognozuojamą 50 tūkst. minią. 

„Tai ne mūsų, o policijos prognozė. Mūsų skaičiavimu, galėtų būti apie 15 tūkstančių – 10 tūkst. organizuotai atvykstančių maldininkų ir apie 5 tūkst. stebėtojų. Daugelis gali išsigąsti, kad Vilniuje bus spūstys, apribotas eismas ir neatvažiuos“, - svarstė viena iškilmingo renginio organizatorių.

Beatifikacijos iškilmėse yra apie 6 tūkst. jaunimo dienų dalyvių. 

šv.Mišiose dalyvauja apie 50 aukšto rango dvasininkų – kardinolų, arkivyskupų, vyskupų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Iš viso bus 600 kunigų.

Šv.Mišioms vadovaus kardinolas Angelo Amato, naudosiantis tą patį pastoralą (vyskupo lazdą), kurį turėjo ir T.Matulionis.

Patyrė persekiojimus ir tremtį

Genocido aukų muziejuje penktadienį buvo surengta ekskursija po buvusio  sovietų slaptosios tarnybos, KGB, kameras. Vienoje jų, pavadintoje vyskupų kamera, kartu su kitais trim sovietinių okupantų suimtais vyskupais, kalėjo ir T.Matulionis. Jis kalėjime buvo tardomas, kankinamas, ilgiems metams (iki 1956 m.) ištremtas į koncentracijos stovyklą (lagerį) SSRS gilumoje.

Dvasininką okupacinė valdžia persekiojo už tai, kad jis gynė tikinčiųjų teises, nepakluso ateistiniams suvaržymams, slapčia teikė sutvirtinimo sakramentus vaikams. 

Net ir grįžusiam iš tremties T.Matulioniui buvo apribota ganytojiška veikla. Jis tačiau nepasidavė, praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje slapčia įšventino į vyskupus Vincentą Sladkevičių, vėliau tapusį kardinolu.

Lietuva turi jau antrą palaimintąjį. Pirmuoju Lietuvos palaimintuoju 1987 metais buvo paskelbtas Vilniaus arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Jo beatifikacijos byla truko nuo 1953 metų. T.Matulionio beatifikacijos byla pradėta 1990 metais, baigta 2008 metais.   

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.