Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas
ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m.
ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio. Paskutinį kartą, 1987 m.,
Vatikane palaimintuoju buvo paskelbtas lietuvis vyskupas Jurgis
Matulaitis.
„Arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos iškilmės - tai
pasaulinio masto šventė, tai tarptautinis ne tik T. Matulionio
pripažinimas, bet jo asmenyje ir Lietuvos, mūsų kankinių. Toks
Teofiliaus bylos pripažinimas, kad jis yra palaimintasis, iškelia
ir visą skaudžią praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją į pasaulinį
lygmenį“, - sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras
Grušas.
Sekmadienio rytą į Katedros aikštę žmonės gali rinktis nuo 10
val. Nuo 12 val. prasidės giesmės, liudijimai, o 14 val. -
iškilmingos šv. Mišios.
Manoma, kad iškilmėse dalyvaus kelios dešimtys tūkstančių
tikinčiųjų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos,
Kanados, JAV, Australijos. Šventėje bus piligrimų ir dėl to,
kadangi T. Matulionis kunigavo ir Latvijoje bei Rusijoje, palaikė
ryšį su Baltarusijos, Lenkijos kunigais ir vyskupais.
Katedros aikštėje telpa apie 30 tūkstančių žmonių, renginio
organizatoriai mano, kad sutilps visi norintys. Iškilmių eiga bus
rodoma šešiuose dideliuose LED ekranuose, o šv. Mišių bus galima
klausytis ir aikštės prieigose, kur bus užtvertas automobilių
eismas.
Į iškilmes atvyks apie 600 kunigų ne tik iš Lietuvos, bet ir
užsienio, 35 užsienio vyskupai, tarp jų - keturi kardinolai.
Dalyvaus visa Europos vyskupų konferencijos valdyba. Įvykį
transliuos ne tik Lietuvos radijas bei televizija, bet ir Lenkijos
bei Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų televizijos. Įvykio
susidomėjimas tarptautiniu mastu - didelis.
Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju vyks šv. Mišių metu. Jose
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipsis į kardinolą A. Amatą
ir taip per kardinolą prašys Šventąjį Tėvą, kad į palaimintųjų
gretas įrašytų T. Matulionį.
Tuomet beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas
Sabonis pristatys T. Matulionio biografiją. Atsakydamas į prašymą,
kardinolas A. Amatas perskaitys popiežiaus Pranciškaus apaštalinį
laišką.
Po to jaunimas atidengs palaimintojo T. Matulionio kanoninį
paveikslą ir Garbės sargyba iš Katedros atneš prie altoriaus
sarkofagą su palaimintojo relikvijomis. Relikvijos bus pagerbiamos
smilkalais skambant giesmei ir Katedros varpams. Toliau bus
tęsiamos šv. Mišios.
Apeigose ketina dalyvauti aukščiausi Lietuvos Respublikos
vadovai.
Po apeigų T. Matulionio relikvijos bus perneštos į Katedrą, kur
iki 23 val. bus galima prašyti Teofiliaus užtarimo asmeniškai.
„Kažkada T. Matulionis ragino žmones melstis šventajam
Kazimierui, - esą kaip mūsų tautietis jis mus geriau supras ir
galės mus labiau užtarti. Dabar tie žodžiai atsisuka atgal į T.
Matulionį, kuris, paskelbtas palaimintuoju, taps mūsų maldų
objektu“, - sakė arkivyskupas metropolitas G. Grušas.
Lietuvos kariuomenės kapelionas M. Sabonis, T. Matulionio bylos
postulatorius, rūpinęsis šios bylos vyksmu, ypač Romoje, sakė, jog
T. Matulionį būtų galima pavadinti gyvybės arkivyskupu. Jis smerkė
abortus, šeimos niekinimą, alkoholizmą, ragino saugoti gyvybę nuo
pat jos užsimezgimo.
T. Matulionis trumpai buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Jis
buvo labai paprastas žmogus, nenugrimzdęs į savo mintis, o realiai
suvokiantis gyvenimą, bendraujantis su žmonėmis. Jau prieš užeinant
sovietams arkivyskupas užsisakė šimtasiūlę ir šiltus batus. Jis
nenorėjo pasitraukti iš Lietuvos, tad puikiai žinojo, kas jo
laukia.
Patyręs represijas T. Matulionis išliko tėviškas ir tvirtas,
tikras lietuvių tautos didvyris, savo gyvenimu paliudijęs
evangelijos išmintį, kad tiesa padarys mus laisvus. Jokie
sovietinio režimo gąsdinimai, kankinimai ir trėmimai nesunaikino jo
meilės Dievui ir artimui.
Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju.
Arkivyskupas metropolitas G. Grušas patvirtino, jog yra vilčių, kad
arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam
reikia, jog žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.
T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime,
Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio
kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis
buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir
Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.
1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti
trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje
vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį
vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos
lagerį Solovkų salose (Rusija).
1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų
Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą.
Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios
Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento
adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės
kapeliono pareigas.
1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių
vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą,
vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10
metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris,
apsigyveno Birštone.
1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į
vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį
„nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių
išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m.
vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m.
rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti
Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d.,
arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo
suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją
arkivyskupas T. Matulionis mirė.
