Apie savo gyvenimą ir skaudžią patirtį išdrįsęs kalbėti vyras tikino, kad susitaikė su liga ir ji jo nebegąsdina.
Ramūnas jau 20 metų reguliariai vartoja brangius antiretrovirusinius vaistus, kurie jam buvo pakeisti kelis kartus.
– Kodėl ŽIV ir AIDS diagnozė mūsų šalyje vis dar apipinta mitais, kelia nemenką baimę?
– Į ŽIV infekuotus ir AIDS sergančius pacientus ne tik mūsų šalyje dar žvelgiama su baime, nors ketvirtos stadijos vėžys yra baisesnė liga, nuo jos galima greičiau mirti. Mano giminaičio, kuris sirgo vėžiu, gyvybė užgeso per pusę metų.
Vis dėlto ne visi bijo. Mano darbdavys, išsilavinęs 50 metų vyras, prieš 20 metų pasakė: „Aš su tavimi neguliu, tai ko turėčiau bijoti?" Vadinasi, tai priklauso ir nuo išsilavinimo, švietimo – kuo daugiau žinai, tuo mažiau bijai.
Mano partnerė, su kuria jau ilgai gyvenu, tai taip pat žino, ji – sveika.
Tik viena mano bičiulė, kai per gimtadienio vakarėlį prisipažinau, išsigando ir liovėsi bendrauti. Kiti draugai tada nuo manęs nenusisuko.
AIDS nėra degradavusių žmonių liga. Mūsų bendruomenėje yra menininkų, įmonių direktorių.
Viena mergina specialiai užsikrėtė, nes įsimylėjo sergantį kalinį. Bet meilužis ją paliko.
– Kaip jūs jaučiatės, ar dirbate?
– Kai kurie įsivaizduoja, kad ŽIV ar AIDS pacientas voliojasi patvoryje, yra klaikiai sukūdęs, nuplikęs, praradęs dantis. Bet aš reguliariai vartoju vaistus, esu darbingas ir mano išvaizda nėra kaip kokio narkomano. Anksčiau dirbau restorane, dabar – prekybos centre.
– Kaip sužinojote savo diagnozę?
– AIDS diagnozę prieš 20 metų sužinojau atsitiktinai, kai susirgęs plaučių uždegimu pakliuvau į ligoninę. Kraujo tyrimai parodė, kad už imunitetą atsakingų CD4 ląstelių rodiklis yra labai žemas. Pasirodo, praleidau ligos pradžią. Simptomai buvo panašūs į gripo, bet nekreipiau į juos dėmesio.
– Ar šeimos nariams iš karto pasakėte apie ligą?
– Iš pradžių svarsčiau, ar atskleisti. Nutariau pasakyti, nes atskleidus tiesą lengviau gyventi nei ją slepiant.
Jie į žinią apie mano ligą reagavo normaliai, tik seserys man nežinant važinėdavo pas gydytoją ir klausinėdavo, kaip joms elgtis, kad neapsikrėstų, apsaugotų vaikus. Jos manęs vengė to klausti nenorėdamas sukelti stresą.
– Kokia buvo jūsų reakcija, kai medikai įvardijo diagnozę?
– Medikai mane tam ruošė, kalbėjo atsargiai. Jie klausinėjo, ar žinau, kas yra raudonas kaspinas.
Sužinojus diagnozę ištinka šokas, ne visi jį atlaiko. Vienas dvidešimtmetis nušoko nuo penkiaaukščio stogo, kitą tėvai išvijo iš namų ir liepė išvykti iš Lietuvos, kad nedarytų jiems gėdos.
Prieš 20 metų ir man trūko informacijos, patarimais padėdavo gydytoja infektologė Julija Rakickienė. Buvo ir medikų, kurie norėdavo manimi atsikratyti. Užsukęs į odontologo kabinetą poliklinikoje išgirsdavau raginimą kreiptis į privatų kabinetą.
Pamažu visuomenės požiūris į ligą keitėsi. Prieš kelerius metus mane operavę medikai tiesiai šviesiai pasakė, kad nesibaimina.
– Ar jūs žinote, kur užsikrėtėte?
– Ilgokai svarsčiau, kaip galėjau užsikrėsti. Tai galėjo nutikti Vokietijos mieste Hamburge, kur dirbau. Su gražiomis moterimis linksminausi naktiniuose klubuose. Juk tai - uostas, į kurį daug jūreivių atvyksta.
Lietuvoje taip pat juk viskas prasidėjo nuo uosto – jūreivio iš Klaipėdos, grįžusio iš Afrikos.
Manęs ši mintis ilgai nekankino, o kiti pacientai visą gyvenimą prasikankina svarstydami, nuo ko užsikrėtė.
Viena mergina specialiai užsikrėtė, nes įsimylėjo sergantį kalinį. Bet meilužis ją paliko.
– Esate optimistas?
– Taip, susirgęs aš pradėjau labai mylėti gyvenimą, akimirkas. Rytais prabundu labai anksti, geriu kavą ir mėgaujuosi saulėtekiu, miesto tyla.
Klastingo viruso kelias – vingiuotas
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš jų 165 vyrų ir 49 moterių.
Iki 2017 metų sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija iš viso diagnozuota 2749 asmenims, iš kurių daugumą – 79,4 proc. (2182 atv.) – sudaro vyrai.
91 asmuo, kuriam pernai diagnozuotas ŽIV, užsikrėtė lytinių santykių metu: 65 asmenys – heteroseksualių ir 26 asmenys – homoseksualių.
83 asmenys pernai ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Pernai užregistruotas vienas ŽIV perdavimo motinos vaikui atvejis.
Daugiausia (42,1 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30–39 metų asmenų grupėje.
Kasmet Lietuvoje daugėja pacientų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija (ART) nuo ŽIV. Tačiau ŽIV gydymo aprėptis Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra viena iš mažiausių.
ULAC duomenimis, pernai 175 asmenims paskirta antiretrovirusinė terapija nuo ŽIV. Prieš šešerius metus tokių pacientų skaičius buvo beveik šešis kartus mažesnis – 30.
2016 metų pabaigoje iš viso ŽIV gydymą (antiretrovirusinę terapiją) gavo 754 pacientai, iš jų 550 vyrai ir 204 moterys.
Beveik kas antras pacientas, kuriam skiriama ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus, todėl neretai susiduriama su problema, kai pacientai nesilaiko gydymo režimo.
