Išdraskyti renovuotą ligoninę, į kurią sukišta beveik milijonas eurų, atleisti personalą.
Tokios mintys – Santaros klinikų Vaikų ligoninės vadovų galvose, o jas palaimino Sveikatos apsaugos ministerija.
Bet didžiausia bėda – ne tai. Iki šiol 50 pavojinga liga sergančių nepilnamečių gydyti užmiestyje – Santaros klinikų Vaikų tuberkuliozės skyriuje „Valkininkų pušelė“. Čia jie niekam grėsmės nekėlė, nes aplink vien pušynai.
Vaikai galėjo pasivaikščioti po miškus, pakvėpuoti grynu oru, todėl greičiau ir pasveikdavo.
Kas kita bus Vilniuje. Taip, atviros formos tuberkulioze sergantys vaikai galės pasivaikščioti tik uždarame kieme, bet kitų užkrato nešiotojų nenulaikysi – juk tai vaikai.
Prognozės – nelinksmos
„Tai liga, kuri daro gėdą Lietuvai. O mes ją toliau platinsime po Lietuvą“, – įsitikinę „Valkininkų pušelės“ medikai.
Šioje Varėnos rajono ligoninėje – uždarymo nuotaikos. Prieš kelias dienas tuberkuliozės židinys buvo nustatytas už keliolikos kilometrų esančiose Matuizose, bet pacientų į „Valkininkų pušelę“ nebevežė – nudangino į Kulautuvą, kuri yra gerokai toliau.
Ligoninė uždaroma metų pabaigoje. Atvažiavęs su medikais susitikti Santaros klinikų Vaikų ligoninės vadovas Juozas Raistenskis kalbėjo niūriai: „Turiu blogą žinią. Nuo gruodžio 1-osios jūs visi atleidžiami.“
J.Raistenskis tvirtino, kad pusšimtį pacientų vaikų ligoninė Vilniuje gali priimti kad ir po mėnesio. Tačiau uždaromos užmiesčio gydymo įstaigos specialistai įsitikinę kitaip.
„Tuberkuliozės ant asfalto neišgydysi“, – tokiu plakato šūkiu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėmesį į problemą neseniai mėgino atkreipti uždaromos ligoninės medikai.
Ministerijos vadovas neišėjo su jais susitikti. „Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius – tarp lyderių Europos Sąjungoje. O jeigu ir toliau taip tvarkysimės, šia liga, kurios pažengusiose šalyse jau nebėra, sirgs ir mūsų anūkai, ir proanūkiai“, – įsitikinusi „Valkininkų pušelėje“ dirbanti Irena Darulienė.
Ar kels pavojų į Vilnių perkelti atviros formos tuberkulioze sergantys vaikai?
Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė teigė, kad tokie ligoniai bus gydomi specialiose palatose su ištraukiamąja ventiliacija, o su kitomis ligomis sergančiais pacientais bendrauti negalės.
O kaip kiti, lengvesne forma sergantys mažieji pacientai?
Užtenka išgerti vaistus?
Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kur ligoninėse pacientai gydomi tik tol, kol jie gali užkrėsti kitus ir yra pavojingi aplinkiniams.
Mat ši šalis suskaičiavusi, kad tuberkulioze sergančių pacientų gydymas ligoninėje yra brangus, todėl kai tik paciento būklė yra stabili ir jis nekelia pavojaus aplinkiniams, jis tuoj pat išrašomas iš gydymo įstaigos.
Ši patirtis perkeliama ir į Lietuvos sostinę, kur Vaikų ligoninės Vaikų tuberkuliozės ambulatoriniame poskyryje kas mėnesį apsilanko apie 270 Vilniaus miesto ir rajono vaikų, kuriuos prižiūri, jų sveikatos būklę stebi ir koreguoja gydytoja pulmonologė ir suformuota ligoninės specialistų komanda.
Ir normalių šeimų rykštė
„Valkininkų pušelės“ medikai, kasdien susiduriantys su klastinga liga, tikino, kad toks požiūris – klaidingas.
Anksčiau tuberkuliozė buvo laikoma asocialių šeimų liga, tačiau dabar ja serga ir normalių tėvų vaikai.
Anksčiau atvira vaikų tuberkuliozės forma buvo reta išimtis, dabar – vis dažniau pasitaikantis atvejis. Medikai atsiduso – neseniai vieno vaiko gyvybės nepavyko išgelbėti.
Tačiau I.Ivaškevičienė nenusileidžia – dėl išlikusio ydingo požiūrio į tuberkulioze sergančius vaikus tebeegzistuojantis Valkininkų pušynuose stacionarus vaikų tuberkuliozės skyrius tėra bandymas ištaisyti socialinės sistemos klaidas.
„Net ir tuo atveju, jei vaikas išbūna stacionare du mėnesius, o po gydymo vis tiek grįžta į savo aplinką, kurioje juo nėra adekvačiai rūpinamasi, ar toks tęstinumo neturintis fragmentinis gydymas gali išspręsti tuberkuliozės problemą?“ – klausė Vaikų ligoninės skyriaus vedėja.
Išleisti namo neprotinga
Šiai nuomonei pritarė ir J.Raistenskis – lengvesne tuberkuliozės forma sergantys vaikai turi būti prižiūrimi specialiuose kabinetuose.
Tačiau jie savivaldybėse steigiami vangiai, nes trūksta pinigų, o lėšų Sveikatos apsaugos ministerija neskiria.
Tad sergančius vaikus numatyta gydyti Santariškėse arba išleisti namo.
„Dauguma tų vaikų – iš asocialių šeimų. Ar visi jie laiku ateis pas gydytoją į apžiūrą, gers vaistus?“ – klausė pavardės prašiusi neminėti užmiesčio ligoninės medikė.
Ji pasakojo, kad ligoninėje atsiduria asocialių šeimų vaikų, kurie net nemoka kramtyti, atsisėsti ant puodo. Iš ligoninės jie grįžta išgydyti, priaugę svorio.
„Išgydome grynu oru ir specialiu režimu“, – aiškino gydymo specifiką medikė.
Anot jos, dabar šioje ligoninėje gydo mergaitę yrančiais plaučiais. Ji – iš normalios šeimos. Ar tokių atvejų nepadaugės, kai lengvesne forma sergančius vaikus ims gydyti namuose?
Santaros klinikų vaikų ligoninės vadovų žodžius, kad „Valkininkų pušelės“ nuostoliai kasmet siekia 160 tūkst. eurų, ji atrėmė, kad nuostolinga ji tapo, kai jai vadovauti imta iš Santariškių.
Anksčiau, kol įstaiga buvo savarankiška, ji buvo pelninga.
O ką darys su renovuotais pastatais pušyne, valdžia Vilniuje nežino iki šiol.
Uždaromos ligoninės stojo ginti Seimo narys
Į „Valkininkų pušelės“ medikų pusę stojo ir Seimo narys Kęstutis Masiulis. Jis kreipėsi į A.Verygą prašydamas neuždaryti Santaros klinikų Vaikų ligoninės Valkininkų padalinio.
„Užuot vaizdingame Valkininkų pušyne, kur gaivus oras ir vaizdingos apylinkės, plėtojusi sanatorines paslaugas Santaros klinikų vadovybė atidarė naują priestatą sostinėje ir uždaro padalinį mažame miestelyje.
Žmonės moka šimtus ir tūkstančius eurų, kad galėtų iš dulkėto miesto pabėgti į gamtą, o biurokratai elgiasi priešingai. Lietuva tokia graži savo gamta, kodėl to neišnaudoti ir viską telkti išimtinai Vilniuje?“ – svarstė parlamentaras.
Jo žodžiais, tai dar vienas pavyzdys, kaip vilniečių valdžia vykdo regioninę politiką. Provincijoje uždaro viską, ką gali, ir perkelia į Vilnių. „Kai kurie biurokratai, jeigu galėtų, tai ir jūrą perkeltų į Vilnių“, – ironizavo K.Masiulis.
Beje, uždaromos „Valkininkų pušelės“ koridoriuose yra kultūros paveldu pripažintų freskų. O senbuviai prisimena, kaip prieš šios įstaigos statybas 1969 metais virš miškų skraidė sraigtasparniai. Taip buvo renkama geriausia vieta pastatams, tiriama, kur švariausias oras.
