Pernai lapkritį dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė prezidentės teiktas įstatymo pataisas, kuriomis apribojamos savivaldybių galimybės be konkurso pirkti paslaugas iš joms priklausančių įmonių.
Naujojo Seimo pastangomis pernai priimtų Vietos savivaldos įstatymo pataisų įsigaliojimas buvo sustabdytas iki liepos 1-osios, bet pataisos gali taip ir neįsigalioti.
Mat parlamentarai skuba dar pavasario sesijoje įstatymą pataisyti taip, kad savivaldybės paslaugas iš joms priklausančių įmonių ir toliau galėtų įsigyti išvengdamos konkurenciją didinančių procedūrų.
Prezidentės inicijuotos įstatymo pataisos numato, kad prieš patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą savo valdomoms įmonėms, savivaldybės privalo skelbti konkursą ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą.
Buvo tikimasi, kad tai padėtų atpiginti viešąsias paslaugas, nes iki šiol jas teikusios savivaldybės įmonės esą veikė neefektyviai, be to, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos įmonės yra virtusios savotiškomis vietos politikų lesyklomis.
Bet dauguma į vadinamąją regionų partiją Seime susibūrusių politikų mano kitaip.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Povilas Urbšys dar neįsigaliojusiam įstatymui pateikė savo pataisas, kurias priėmus būtų panaikinta prievolė savivaldybėms skelbti konkursus.
Pagal Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo pasiūlymą, savivaldybėms priklausančios įmonės su kitais ūkio subjektais privalėtų konkuruoti tik dėl naujos ūkinės veiklos.
P.Urbšio pateiktoms pataisoms praėjusią savaitę vienbalsiai pritarė jo vadovaujamas Seimo komitetas. Politiko siūlymą palaikė ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovai.
Visiškai kitokį sprendimą priėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininko Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Seimo Ekonomikos komitetas. Tiesa, šių komitetų pozicijos radikaliai išsiskyrė ir dėl prezidentės veto savivaldybių vidaus sandoriams.
V.Sinkevičius kritiškai vertina Seimo bandymus taisyti dar net neįsigaliojusį įstatymą.
Jis pritaria nuomonei, kad savivaldybės galbūt piktnaudžiauja ir tyčia vengia konkurencijos. „Savivaldybės užsiima tomis funkcijomis, kurios joms nėra būdingos ir galėtų būti perkamos rinkoje. Atsiradus konkurencijai, viešųjų paslaugų kainos galėtų būti mažesnės“, – komiteto sprendimo motyvus dėstė parlamentaras.
Kodėl Seimo komitetų pozicijos jau ne pirmą kartą radikaliai išsiskiria?
V.Sinkevičius neabejojo, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto sprendimą įtakojo nauja tvarka nepatenkintos savivaldybės. „Mūsų komiteto požiūris į problemą yra platesnis, labiau buvo įsiklausoma į Konkurencijos tarybos argumentus. Tačiau balsavimas dėl vidaus sandorių parodė, kad regionuose išrinkti Seimo nariai yra linkę palaikyti savivaldybių poziciją“, – pripažino valdančiosios daugumos atstovas.
Vis dėlto V.Sinkevičius mano, kad priimti šias pataisas gali pritrūkti laiko – konservatoriai prašo atlikti jų antikorupcinį vertinimą. Tokiu atveju įsigaliotų jau priimtas prezidentės teiktas įstatymas.
Tačiau, panašu, kad neilgam. P.Urbšys neabejoja, kad dabartinis Seimas vis tiek atšauks pusmetį užšaldytas pataisas. „Savivaldybių vykdoma ūkinė veikla negali būti prilyginama komercinei veiklai“, – įsitikinęs jis.
Komiteto vadovas teigė, kad prezidentės pasiūlyta naujoji tvarka baugina savivaldybes, nes siaurina jos teises verstis ūkine veikla. „Nerimaujama, kad gali nukentėti viešasis interesas. Dabar aukščiau jo, prisidengus konkurencija, bandoma iškelti komercinius interesus. Matome atvirą atskirų ūkio subjektų protegavimą “, – pareiškė daugumos atstovas.
Politikas stebėjosi, kad didžiausią triukšmą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto kelia komunalinių įmonių atstovai, esą turėję išskirtinius ryšius su kai kuriomis savivaldybėmis.
P.Urbšio teigimu, šie ūkio subjektai esą formavosi ne konkurencinėje, o politinės korupcijos aplinkoje. „Todėl man nesuprantama, kad problemų dėl skaidrumo turinčios įmonės sulaukia tokio Konkurencijos tarybos ir Prezidentūros palaikymo. Kažkodėl Prezidentūra nori visiškai atverti Pandoros skrynią ir leisti tiems tiems ūkio subjektams galutinai įsitvirtinti ir iš savivaldybių perimti atskirus paslaugų sektorius“, – Prezidentūrai įgėlė P.Urbšys.
Anot Seimo komiteto vadovo, tai daroma prisidengus šūkiais apie neva didesnę konkurenciją. Bet P.Urbšys įsitikinęs, kad privačių ūkio subjektų tikslas yra vienintelis – gauti kuo didesnį pelną.
Kaip pavyzdį jis paminėjo maitinimo paslaugas teikiančias švietimo įstaigas.
Anot P.Urbšio, įsigaliojus prezidentės pataisoms, tokias paslaugas mokyklos esą galėtų teikti tik tokiu atveju, jeigu nepretenduotų niekas kitas. „Bet praktika rodo, kad privatininkai anksčiau ar vėliau visuomet tokias paslaugas pabrangina“, – dėstė prieštaringai vertinamų pataisų iniciatorius.
Politikas mano, kad yra kitų būdų užkirsti kelią neskaidriems sandoriams: „Tam valstybė turi baudžiamojo persekiojimo galias. Bet kažkodėl einama kitu keliu – nešvarų vandenį norima pakeisti kartu išpilant ir jame maudomą kūdikį“.
Kovo pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis leido vidaus sandorius sudaryti savivaldybėms ir jų kontroliuojamoms įmonėms, tačiau neleido naudoti tokios praktikos valstybės ir savivaldybės įmonėms, bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų.
Prezidentė šias pataisas vetavo, tačiau Seimas jos veto gegužės pradžioje atmetė.
Prieš D.Grybauskaitę tada susivienijo skirtingų Seimo frakcijų atstovai. Tai buvo pirmas kartas, kai šios kadencijos Seimas atmetė šalies vadovės veto.
Atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėse ragino Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Viešųjų pirkimų tarnybos skaičiavimais, 2011-2016 metais vidaus sandorių sudaryta už 1,005 mlrd. eurų, iš jų savivaldybėse – už 420,7 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje veikė 271 savivaldybių kontroliuojama įmonė.
