Prieš keletą dienų sostinėje įvyko tarptautinis seminaras „Nuolatinė alkoholio našta Vidurio ir Rytų Europoje: naujausi duomenys ir matavimo problemos“, kurį surengė Vytauto Didžiojo universitetas ir Nacionalinis vėžio institutas.
Renginyje dalyvavo apie 50 Lietuvos ir tarptautinių ekspertų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados, Australijos, Tailando, Nyderlandų, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).
Viena renginio viešnių – Grazgo universiteto Visuomenės sveikatos centro specialistė Deborah Shipton, turinti ilgametę darbo patirtį alkoholio politikos srityje.
Savo pranešime ji pažymėjo, kad prieš kurį laiką Škotija taip pat turėjo rimtų problemų dėl išaugusio alkoholio vartojimo, bet ėmusis veiksmingų priemonių situaciją pavyko pagerinti.
– Savo pranešime užsiminėte, kad prieš keletą metų Škotijos situacija buvo tokioje pat, kokioje šiandien atsidūrusi Lietuva. Ar galėtumėte išsamiau apibūdinti tą laikotarpį?
– Taip, apie 2000 metus mes pastebėjome, kad alkoholio vartojimas ir su tuo susijęs mirties atvejų skaičius labai išaugo. Kai atidžiau panagrinėjome statistiką, pamatėme, kad šis augimas tęsėsi nuo pat 1980-ųjų metų.
Mirties atvejų padaugėjo apie 15 procentų. Be to, tai turėjo didelį neigiamą poveikį ne tik visuomenės sveikatai, šeimos santykiams, psichinės sveikatos sistemai, bet ir visai šaliai apskritai. Per metus valstybei tokia situacija kainuodavo apie 3,5 milijono svarų. Tuo metu nuo alkoholio ir jo sukeltų padarinių per savaitę mirdavo vidutiniškai 22 asmenys.
Mes pastebėjome, kad mūsų statistika apie mirties nuo alkoholio atvejus nuo kaimyninės Anglijos skiriasi dvigubai. Tai iš tiesų buvo labai rimti pavojaus signalai.
– Kokie pirmieji žingsniai tuomet buvo žengti?
– Pirmiausia reikėjo surinkti kuo daugiau informacijos apie tuometę situaciją, stebėjome mirties nuo alkoholio atvejų statistiką ir ieškojome pokyčių priežasčių. Viena iš priežasčių, kuri paaiškėjo pirmiausia, – tai itin maža alkoholio kaina ir didelis prieinamumas.
Nuo 9-ojo dešimtmečio vyno ir kitų gėrimų prieinamumas padidėjo nuo 100 iki 140 procentų. Parduotuvėse alkoholis buvo labai pigus ir 2001 metais pradėta įgyvendinti alkoholio ribojimo strategija, kurioje numatyta ir branginti alkoholį. Taip pat daug dėmesio skyrėme šeimoms šviesti, paramai teikti per krizes.
Tam tikrų apribojimų buvo įvesti ir alkoholiu prekiaujančioms parduotuvėms. Iš tiesų tam, kad situacija pasikeistų, prireikė dešimtmečio.
– Kaip visuomenė anuomet priėmė naujus alkoholio ribojimus?
– Iš tiesų škotai pradėjo suprasti, kad tai didelė visuomenės problema. Prasidėjo viešos diskusijos, kas mūsų laukia. Į tai aktyviai įsitraukė žiniasklaida: pradėjo publikuoti įvairias istorijas. Įsivaizduokite, koks pigus buvo alkoholis, jei jo galėjai nusipirkti vos ne pigiau nei vandens...
Per viešosios nuomonės tyrimus, kai žmonių buvo klausiama, kas kelia didžiausią grėsmę – heroinas, kokainas, alkoholis ar tabakas, vis daugiau respondentų atsakydavo, kad pavojingiausias – alkoholis. Žinoma, yra žmonių, kurie remia alkoholio mažinimo politiką, bet apie 20 procentų visuomenės apskritai neturi nuomonės šiuo klausimu.
Tikimės, kad ir ateityje pavyks sėkmingai mažinti alkoholio vartojimą. Veikiausiai Škotijai pagerinti situaciją padėjo ir tai, kad buvo imtasi ryžtingų politinių žingsnių. Tikrai nėra lengva daryti nepopuliarius sprendimus ir pripažinti, kad toliau tokia situacija tęstis negali, bet savo šalyje mes turėjome pasiųsti šią žinutę.
– Lietuvoje vyriausybei prabilus apie alkoholio ribojimus, pasigirdo nuomonių, kad itin griežtos renginių tvarkos taisyklės ir draudimai kertasi su žmogaus laisve pasirinkti, kaip jis nori pramogauti. Ar Škotijoje būta panašių situacijų?
Diskusijų būta. Škotijoje daugiausia diskutuota dėl pigaus alkoholio. Už nedidelę sumą buvo galima įsigyti iš tiesų didelį kiekį. Įsivaizduokite, kad alkoholio dienos normą (specialistų rekomenduojamą kiekį) buvo galima įsigyti vos už pusę euro.
– Kokį įspūdį jums paliko mūsų sveikatos specialistų pristatyta alkoholio vartojimo situacija Lietuvoje?
Lietuvoje alkoholio suvartojama labai daug, akivaizdu, kad daug žmonių kenčia nuo šios priklausomybės pasekmių. Nesunku atsirinkti, kokios priemonės iš tiesų efektyvios siekiant sumažinti svaigalų vartojimą ir kaip jas jūsų politikai taiko.
Tai, kad imamasi prekybos apribojimų, prieinamumo mažinimo, gerai, bet rezultatų gali tekti palaukti. Lietuva, kaip ir Škotija, yra viena iš tų valstybių, kurios išsiskiria dideliu alkoholio vartojimu.
Nėra vienos stebuklingos priemonės – veiksmingas visas jų kompleksas. Būtina rasti tokią pusiausvyrą, kad nebūtų pažeidžiami nei verslo, nei visuomenės interesai.
– Lietuvoje būta siūlymų, kad reikia filmuoti visus alkoholio parduotuvių klientus. Kaip vertinate tokias priemones?
Situacija slidi – veikiausiai reikėtų pasikliauti kitose šalyse pasiteisinusiomis priemonėmis, kurios davė daugiausia rezultatų. Kai jau sakiau, visuomenei reikia progresyvios lyderystės šiuo klausimu, o ne aštrių, visuomenės pasipiktinimą keliančių sprendimų.
Alkoholio kainų didinimas Škotijoje taip pat nė karto nebuvo priimtas pozityviai, bet daug ką galima padaryti šviečiant tautą.
– Lietuvoje taip pat būta diskusijų apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Pirmiausia siūlyta gydyti nėščias moteris, kurios nevengia svaigalų. Kaip manote, ar tai pasiteisintų?
Alkoholio vartojimas nėštumo metu – labai didelė problema. Tai kenksminga ne tik moteriai, bet ir jos vaisiui. Kartu tai labai sudėtinga situacija ir būtina veikti taip, kad nebūtų pažeistos būsimos motinos teisės.
Kiekviena šalis individualiai sprendžia, kaip šią problemą įveikti. Pirmiausia šią problemą reikėtų viešinti ir kartu skaičiuoti, kiek ji daro žalos ir kiek sprendimo paieška kainuos valstybei.
