Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Laukia trys išbandymai
Prieš balsavimą surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Pilietybės įstatymo pataisų yra lemiamas momentas svarbaus klausimo nagrinėjime.
Jis sakė, kad su dviguba pilietybe susijusiais klausimais jau ne kartą buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tačiau nauja užklausa taps pirmu rimtu išbandymu teismui. Pasak parlamentaro, jei teismas neatsižvelgs į pasikeitusią situaciją bei Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO ir nesuteiks teisės gauti dvigubą pilietybę jos prašantiems žmonėms, antrasis išbandymas teks Seimui.
„Seimas turės grįžti prieš šio klausimo ir svarstyti pilietybės įstatymo pakeitimus. Aš vis dar tikiuosi, kad ta politinė valia, kurią išreiškė 114 Seimo narių, bus dar kartą patvirtinta balsavimu, neatsižvelgiant į visus gąsdinimus ar tikinimus, kad mes neturime teisės to daryti.
Nėra nė vienos apygardos, kur Seimo nariams mūsų rinkėjai nebūtų išreiškia šios valios balsavimu. Mes turime tą politinę valią įgyvendinti, tačiau jei Seimas to nepadarys, bus trečias išbandymas, kurį mes jau patyrėme Astravo klausimu“, - sakė konservatorius Ž.Pavilionis.
Trečias išbandymas, apie kurį kalbėjo Seimo narys, būtų referendumas. Tiesa, jis neslėpė bijantis, kad tokiu atveju viskas gali baigtis taip pat, kaip baigėsi balsavimas dėl branduolinės ateities: „Mes iš esmės perduotume savo ateitį į kitų tautų rankas. Nusipjautume 800 tūkst. mūsų piliečių ir tada aimanuosime, kas dėl to kaltas.
Aš noriu atkreipti dėmesį ir politikų, ir teisininkų, kad mes dar turime galimybę šią situaciją suvaldyti šiandien, jeigu priimsime atsakingus sprendimus tiek pirmame, tiek antrame etape, nes jeigu pereisime į trečią, atsiduosime likimui su visomis įmanomomis ir neįmanomomis pasekmėmis.“
Atsakomybė krenta Seimui
Lietuvių bendruomenės užsienyje praktiškai vieningai teigia, kad atsakomybė dėl dvigubos pilietybės įstatymo priėmimo tenka parlamentui. Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnais Teišerskis sakė, kad tai, kokia situacija yra dabar, bent jau pasaulio lietuvių bendruomenės atžvilgiu, yra atsakomybės permetimas kažkam kitam.
„Pagal visus įstatymus Konstitucinis Teismas nekonsultuoja, jis žiūri ir prižiūri, ar galiojantys įstatymai, galiojantys potvarkiai atitinka Konstitucijai. Šiuo atveju kreipiamasi į instituciją dar nepriėmus nieko. Tai natūralu, kad atsakymas bus praktiškai toks pat, koks buvo anksčiau, nes situacija nepasikeitė“, - kalbėjo A.Teišerskis.
Jis teigė, kad būtent dėl to yra itin svarbi Seimo narių valia ir atsakomybė, nes būtent jie yra įstatymais įgalioti priimti sprendimus ir įstatymus ir jei jie laikysis savo valios, sprendimus jie turėtų priimti, net jei Konstitucinio Teismo išvada nebus palanki.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasveikino Seimo sutarimą pasirašyti įstatymo pataisų projektą dėl dvigubos pilietybės. „Tai buvo didelis laimėjimas, didelis džiaugsmas kadangi einant į rinkimus kone visi kandidatai pasisakė už pilietybės išsaugojimą arba dvigubą pilietybę.
Dabar matome besikartojančią istoriją, kaip tame filme „Švilpiko diena“, kai atsibundi ir supranti, kad vyksta lygiai tas pats scenarijus: įstatymo projektas pateiktas, į Konstitucinė Teismą kreipiamasi, prezidentė vetuoja ir tuo viskas baigiasi. Tą mes matome besikartojant ir besikartojant“, - kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Pasak jos, situaciją buvo kiek pakoreguota dėl Jungtinės Karalystės priimto sprendimo pasitraukti iš ES, o Lietuvos institucijos atkreipė dėmesį į lietuvius gyvenančius šioje šalyje ir jų teisių apsaugojimą. D.Asanavičiūtė tikino, kad svarbu, jog Lietuvos piliečiai nebūtų priversti atsisakyti pilietybės dėl šeimos ekonominės gerovės ir pan.
„Seimas turi prisiimti atsakomybę išsaugoti tuos piliečius“, - sakė D.Asanavičiūtė.
Kreipsis dėl keleto klausimų
Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“.
Konstitucinio Teismo klausiama, ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos piliečiams, kurie iš šalies išvyko po 1990 m. kovo 11 d., nes vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai asmenų nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys –inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“.
Lietuvos Respublika tapo NATO ir ES nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę; padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę; iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei, kurioje daug gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.
„Siekiant išsaugoti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių ryšius su Lietuva, būtina jiems leisti būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais“, – teigiama dokumente.
