A.Veryga ir jo šalininkai svaigalų vartojimo suvaržymo kritikus bando tildyti kaltinimais, esą pastarieji yra parsidavę alkoholio pramonei, tačiau patys blaivybės šaukliai savo idėjas skleidžia toli gražu ne už dyką.
Prieš patekdamas į Seimą buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas A.Veryga turėjo krūvą visuomeninių pareigų – buvo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, vadovavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžiui.
Jis taip pat buvo neetatinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto ekspertas, visuomeninis tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus konsultantas.
Nepaisant pareigų gausos, blaivybės šauklys turėjo nemažai laiko kelionėms po Lietuvą, kur mokiniams, jų tėvams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams aiškino apie narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako žalą.
Tačiau A.Veryga visuomenę švietė ne už dyką. Kaip rodo „Lietuvos ryto“ tyrimas, sveikos gyvensenos propagavimas medikui buvo virtęs kone aukso gysla: valdiškos įstaigos jam buvo dosnios net per ekonominę krizę.
Valdžios užnugarį ir iškalbą turintis psichiatras buvo populiarus ir gerai apmokamas lektorius. Jį ypač noriai samdė savivaldybėms priklausantys visuomenės sveikatos biurai.
Antai Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2010 metų lapkritį A.Verygai per kelias dienas paklojo krizės laikais gana įspūdingą – beveik 2 tūkst. litų (550 eurų) – honorarą.
Šis biuras mediką samdė vesti seminarą-mokymus Pasvalio rajono mokiniams ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams.
Už P.Vileišio gimnazijoje vykusius mokymus „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija mokyklose“ biuras A.Verygai atseikėta daugiau kaip 1,1 tūkst. litų (330 eurų).
Po kelių dienų A.Veryga vėl buvo pakviestas į Pasvalį ir šio rajono krašto muziejuje visuomenės sveikatos priežiūros specialistams vedė dar vieną seminarą panašia tema – už 760 litų (220 eurų).
Švietė ir konkurso dalyvius
Tais pačiais metais A.Veryga seminarus vedė ir Šiaulių moksleiviams, dalyvavusiems nacionaliniame konkurse „Blaivi Lietuva 2011/2012“. Už keturių valandų praktinį seminarą tada jam į rankas buvo sumokėta 600 litų (174 eurai).
Kaip „Lietuvos rytui“ paaiškino Šiaulių savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vadovė Henrieta Garbenienė, A.Veryga buvo samdomas ne iš įstaigai skirtų biudžeto asignavimų, o iš Bendruomenės sveikatinimo programos lėšų.
Beje, patį konkursą koordinavo A.Verygos su kolegomis įkurtas Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras, kuriam dabartinis ministras ne vienus metus vadovavo.
Ir agitavo, ir uždarbiavo
Ar kitos savivaldybės A.Verygą už pinigus irgi samdė šviesti žmones apie psichotropinių medžiagų žalą ir kiek už tai jam sumokėjo?
Į „Lietuvos ryto“ prašymą pateikti tokias žinias sureagavo ne visi visuomenės sveikatos biurai, bet gauta informacija irgi gana iškalbinga.
Pasirodo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą vienu metu spėjo ir agituoti už Lietuvą išblaivinti užsimojusią partiją, ir gauti pinigų už blaivybės idėjas.
Praėjusių metų kovą Ramūnas Karbauskis pasidžiaugė prikalbinęs A.Verygą dalyvauti rinkimuose partijos kandidatų sąraše. Tų pačių metų kovą medikas alkoholio vartojimo prevencijos tema vedė mokymus Klaipėdos rajono sveikatos priežiūros specialistams.
Už tai rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras A.Verygai atseikėjo 517 eurų.
Pernai A.Veryga skaitė tris paskaitas ir Jonavos ugdymo įstaigų pedagogams bei mokinių tėvams.
Už jas Jonavos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras profesoriui pagal autorinę sutartį išmokėjo 455 eurus.
Vilnius pirko supervizijas
Konkrečią sumą, kiek kainavo A.Verygos paslaugos, „Lietuvos rytui“ nurodė ir Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, šiam specialistui 2014 metais už paskaitą sumokėjęs 135 eurus.
Tuo metu Utenos, Marijampolės, Joniškio, Kėdainių, Švenčionių, Vilniaus visuomenės sveikatos biurai atsisakė atskleisti, kiek jiems atsiėjo ne kartą kviesto psichiatro paslaugos.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro, 2013–2015 metais iš jau minėto Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro pirkusio „seminarų ir supervizijų paslaugas“, direktoriaus pavaduotojas Povilas Kasperūnas tepasakė, kad vienas lektorių buvo A.Veryga.
Skaitė daugybę paskaitų
Prieš rinkimus į Seimą A.Veryga deklaravo beveik 37 tūkst. eurų metines pajamas. Bet politikas „Lietuvos rytui“ neatskleidė, kokią dalį šių lėšų sudarė pajamos, gautos iš paskaitų ir seminarų.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė perdavė, kad iki 2016-ųjų pabaigos A.Veryga yra skaitęs daugybę paskaitų, tačiau pajamos už jas esą nebuvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, be to, jis gerokai daugiau paskaitų yra skaitęs neatlygintinai.
Kova už pinigus nepuošia
Buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, ilgą laiką vienas laikęs kovos už blaivybę vėliavą, „Lietuvos rytui“ pripažino, jog savo buvusį talkininką yra rekomendavęs pasikviesti ne vienai įstaigai.
Bet politikas tikino nenutuokęs, kad A.Verygai kova su alkoholizmu buvo virtusi pelningu verslu: „Tai vertinu blogai. Esu nusivylęs.
Buvau naivus, manydamas, kad blaivybės idėjas jis skleidžia už dyką.
A.Verygos kova su alkoholizmu, kai iš to jis turėjo finansinės naudos, dabar atrodo labai neįtikinamai ir negražiai.“
Konservatorius tvirtino, kad ir jis pats ne kartą lankėsi mokyklose, bet jam net nekilo minčių už tai prašyti pinigų.
A.Matulas pasidalijo įtarimais, kad gerokai sutirštinti spalvas apie Lietuvoje suvartojamą alkoholio kiekį A.Veryga galėjo siekti dėl dviejų tikslų: „Vienas tikslas – politinis. Pažadais išblaivinti Lietuvą galėjo būti siekiama laimėti rinkimus.
Kitas tikslas – finansinis. Juk kuo bus tariamai daugiau girtuoklių, tuo didesnė tikimybė, kad būsi dažniau už pinigus kviečiamas skaityti paskaitų apie alkoholio žalą.“
Anot A.Matulo, toks elgesys nedaro garbės A.Verygai: „Per dvidešimt patirties metų aš neprisimenu nė vieno atvejo, kad lietuvis politikas ar mokslininkas pateiktų galimai tendencingus duomenis apie savo šalį siekdamas, kad ji atrodytų blogiau, nei yra iš tiesų.“
Skaičiai – skirtingi
A.Veryga prisipažino teikęs ekspertinę nuomonę Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), kuri diskusijų dėl alkoholio ribojimo įkarštyje paskelbė, kad lietuviai yra daugiausia alkoholio pasaulyje suvartojanti tauta.
Gegužės viduryje skelbtais PSO duomenimis, pernai vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas esą išgerdavo 16 litrų absoliutaus alkoholio. Pernai jos skelbiami skaičiai, kuriais rėmėsi ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų sumanytojai, esą buvo dar didesni – 17,8 litro.
Tuo metu Lietuvos statistikos departamentas gegužės pabaigoje paskelbė, kad 2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus alkoholio. Tai – 0,8 litro mažiau nei 2015 metais ir alkoholio suvartojimas nuosekliai mažėja.
Kauno politikas pavadino apsišaukėliais
Ankstesnė ministro A.Verygos veikla, kai jis vadovavo Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai, buvo užkliuvusi ir dar vienam garsiam blaivininkui S.Buškevičiui.
Kauno politikas „Lietuvos rytui“ buvo pareiškęs, kad A.Veryga ir „valstiečiai“ tik imituoja kovą su alkoholizmu, yra apsišaukėliai.
S.Buškevičiui taip pat įtarimų sukėlė, kaip buvo naudojamos lėšos, kurias Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija gavo iš tarptautinių organizacijų. Iš 17 tūkst. eurų paramos įvairioms komandiruotėms buvo išleista 8 tūkst. eurų, organizacinėms ir kanceliarinėms išlaidoms – kone 3 tūkst. eurų, o tiesioginiai veiklai – vos 900 eurų.
Kauno politikas tuomet piktinosi, kad koalicija uždirbdavo ir iš rengiamų seminarų, kurių nauda jis abejojo.
