Praėjusią savaitę Seime svarstant universitetų tinklo pertvarkos planą buvo pateikta pataisa, pagal kurią numatoma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.
Tokia dvejopa formuluotė Klaipėdos ir Šiaulių universitetams suteikė galimybę likti visiškai savarankiškomis mokymo institucijomis, neverčiant jungtis prie kitų aukštųjų mokyklų. Universitetai iki kitų metų turi parengti tvarkos aprašą, iš kurio būtų aišku, kaip jie įsivaizduoja savo veiklą ateityje.
Sužibo nemaža viltis
Už lemtingą pataisą universitetų tinklo pertvarkos plane balsavo 82 Seimo nariai iš 98. Vienas nepritarė, 15 susilaikė.
Tiesa, ŠU ir KU, kuriems sužibo viltis išsaugoti savarankiškumą, kliūtimi gali tapti ministerijos pateiktos pataisos.
Pagal jas, jei per pirmąjį studentų priėmimo etapą, iki liepos trečiosios savaitės, nebus surinkta numatyto skaičiaus studentų į konkrečią studijų programą, jiems nebebus leidžiama rinktis šios programos kitais stojimo etapais – per pagrindinio priėmimo antrąjį ir papildomo priėmimo etapus, o įstojusieji bus perskirstomi po kitus universitetus.
Nesutampa su įstatymu
15 studentų kvota numatyta populiariausių studijų krypčių – humanitarinių, socialinių, ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos – programoms.
Kitoms, tarkim, menų, biofizikos, teologijos, – vos 4. O matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio mokslų ir kitose – po dešimt.
Universitetai spąstais vadina nustatytą terminą, mat pagal įstatymus jie rinkti studentus gali iki rugpjūčio pabaigos, o pagal naująją tvarką praras daugiau nei mėnesį, per kurį galėtų susirinkti studentų, kurie, neįstoję į išsvajotąją studijų programą, rinktųsi kitą jų universitete arba mokamus mokslus.
Papildomo priėmimo etapas šiemet baigiasi rugpjūčio 22 dieną. Tuo metu pagal naująją ŠMM tvarką priėmimas į kai kurias studijų programas baigtųsi jau liepos antrąją pusę kartu su pagrindinio priėmimo pirmuoju etapu.
Sviedė ietį į ministeriją
„Seimas svariu balsų skaičiumi patvirtino savarankiškų regioninių Klaipėdos, Šiaulių universitetų išlikimui palankias pataisas ir sykiu galiausiai rasdamas, regis, visoms pusėms tinkamą pertvarkos planą.
O Švietimo ir mokslo ministerija lengva ranka ir toliau žlugdo mažesnius universitetus sudarydama jiems neįveikiamus barjerus“, – mano ŠU tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas.
Anot jo, 15 studentų barjeras, o ypač laikas jiems surinkti į vieną studijų programą, pakenks ne tik ŠU ir KU, bet ir Sporto, Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio universitetams.
„Suteikdamas universitetams laisvę rinktis patiems, kaip dirbti ateityje, Seimas, taip pat regiono merai išreiškė didžiausią pasitikėjimą ir sykiu suteikė galimybę imtis lyderio pozicijos.
Vis dėlto kai Seimas 82 balsais tiesia pagalbos ranką, ministerija ar dėl nekompetencijos, ar dėl noro tiesiog bet kokiu būdu mus žlugdyti, mūsų atsikratyti, imasi tokių šiurkščių ir net galbūt įstatymus pažeidžiančių priemonių“, – kalbėjo R.Vaštakas.
ŠU tarybos pirmininkas mano, kad šitaip didieji universitetai ir toliau pūsis, nieko neveikdami susišluos „svetimus“ studentus, taip tik dar labiau pablogindami mažųjų padėtį.
Pabrėžia socialinę svarbą
Naujoms priėmimo taisyklėms nepritaria ir KU atstovai.
„Nėra teisinga trumpinti laiką, per kurį universitetas galėtų priimti studentus į studijų programas, – juk visada turime studentų, kurie patys moka už mokslus.
ŠMM nebepalieka laisvės pačiai aukštajai mokyklai užtikrinti rentabilumą, nepalieka manevro laisvės pačiai spręsti, ar studijų programa rentabili“, – kalbėjo KU studijų prorektorė Leta Dromantienė.
Jai kyla klausimas ir pagal ką bus sprendžiama, į kurį universitetą turės vykti studijuoti jaunuolis, pasirinkęs studijų programą, kuriai nepavyko surinkti nustatyto skaičiaus studentų.
L.Dromantienės teigimu, KU turėtų išlikti kaip stiprus regioninis universitetas, mat tai kur kas patogiau regiono abiturientams ir ten dirbantiems bei studijuojantiems žmonėms.
„Tai svarbu žinant, kokia tragiška mūsų šalyje socialinė padėtis.
Tie žmonės turi atplėšti pinigų nuo šeimos, nes jų reikia važiuojant mokytis į Vilnių ar Kauną. ŠMM visiškai neįvertina socialinio aspekto.
Juk studijos turi būti ten, kur yra studijuojančių, dėstytojas turėtų eiti pas studentą, o ne atvirkščiai“, – svarstė L.Dromantienė.
Negrįžta namo dirbti
Kelmės rajono, kurio jaunimas dažnai renkasi studijas Šiaulių universitete, meras Vaclovas Andriulis mano, kad regioniniai universitetai būtini vien jau dėl to, kad juose studijas baigę jauni specialistai paprastai ir lieka dirbti regione: „O tikimybė, kad išvykęs mokytis į Vilnių arba Kauną jaunuolis grįš dirbti, tarkim, į Kelmę, maža.“
V.Andriulio įsitikinimu, Šiauliuose turėtų likti universitetas. Juolab kad savivaldybė jaučia specialistų badą – stinga matematikos, fizikos mokytojų, socialinių pedagogų, taip pat inžinierių.
Anot mero, ŠU puiki nauja veiklos sritis galėtų būti pedagogų perkvalifikavimas.
Reikia mažinti programas, kurios dubliuojasi
Giedrius Viliūnas
Švietimo ir mokslo viceministras
„Švietimo ir mokslo ministerija šiemet pirmą kartą, kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, nustatė studijų programų rentabilumo kartelę. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius.
Studijų programų rentabilumas bus fiksuojamas pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu. Tai leis stojantiesiems, kurių pasirinktos studijų programos pasirodė nerentabilios, rinktis rentabilumo kartelę perėjusias studijų programas.
Nustatytas minimalus studentų skaičius studijų programose padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Aukštosios mokyklos turės stambinti studijų programas, tai leis konsoliduoti išteklius – užuot skaitę po kelias panašias paskaitas grupėms, kuriose yra po keletą studentų, dėstytojai galės daugiau laiko skirti pasiruošimui ir moksliniam darbui. Pertvarkant aukštąjį mokslą numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700.
Tai padaryta dėl to, kad aukštosios mokyklos siūlo daug smulkių besidubliuojančių studijų programų, kurias reikėtų jungti, o į nišines sritis priėmimas galėtų būti vykdomas ne kasmet, o kas kelerius metus.
Smulkių besidubliuojančių studijų programų šiuo metu yra tiek dideliuose, tiek mažuose universitetuose – tiek didžiųjų miestų, tiek regionų aukštosiose mokyklose.“
