Didėjant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui kyla iššūkis užtikrinti visų jų gyvenimo kokybę bei finansinį saugumą. Europos valstybėms tai žada sudėtingas dilemas ir pasirinkimus.
Į tyrimą apie senėjimą įtraukta ir Lietuva
Viena iš pastangų visapusiškai suprasti senėjimo reiškinį ir socialinius, ekonominius, psichologinius jo aspektus bei suteikti tvirtesnį pagrindą sprendimų priėmėjams ir politikos formuotojams yra jau septintą kartą Europoje atliekamas tęstinis tarptautinis „Share“ tyrimas. Šiemet pirmą kartą jis vykdomas ir Lietuvoje.
Šiek tiek daugiau nei 1000 penkiasdešimties metų amžiaus ir vyresnių šalies gyventojų jau pasidalino savo gyvenimo istorijomis su tyrėjais ir tokiu būdu prisidėjo prie šio svarbaus didelės apimties tyrimo.
Dar apie 1000 vyresnio amžiaus lietuvių taip pat sulauks prašymo sudalyvauti specialiame interviu ir prisidėti prie šio tarptautinio mokslinio projekto.
Tyrime jau sudalyvavę lietuviai su jo vykdytojais ne tik pasidalino informacija apie savo buvusią ar esamą karjerą ir darbus, sveikatą bei jos priežiūrą, namų ūkį, bet ir specialiu prietaisu – dinamometru – pasitikrino savo rankos stiprumą.
Visa ši informacija bus susisteminta bei išanalizuota tarptautinės mokslininkų komandos ir suteiks vertingų įžvalgų apie tai, kaip Lietuvoje gyvena vyresni žmonės bei kaip penkiasdešimties metų ribą peržengę mūsų šalies gyventojai atrodo savo bendraamžių kitose Europos valstybėse kontekste.
Mokslininkų išvados tampa politinių sprendimų pagrindu
Tyrimą Lietuvoje koordinuojančio Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos docentas dr. Antanas Kairys sako, kad ankstesnių tyrimų išvados jau padėjo Europos valstybėse priimti realius ir pagrįstus sprendimus, tiesiogiai susijusius su visuomenės senėjimo keliamais iššūkiais.
„Galima sakyti, kad šiame tyrime dalyvaujantys gyventojai tam tikra prasme prisideda prie mūsų visų bendros ateities kūrimo. Šio tyrimo medžiaga kaskart tampa ne tik mokslinių studijų objektu ir pagrindu, bet ir yra naudojama pagrindžiant bei priimant tam tikrus politinius ar ekonominius sprendimus, rengiant rekomendacijas valstybės institucijoms ir verslui.
Į tyrimo išvadas Europos valstybės praeityje yra atsižvelgusios vykdydamos pensijų sistemos reformas, spręsdamos vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo, sveikatos priežiūros ir kitas problemas. Šiuo požiūriu „Share“ tyrimas yra vienas tų pavydžių, kai mokslas turi tiesioginės įtakos pokyčiams visuomenėje“, – sako dr. Antanas Kairys.
Kaip pavyzdį, dr. A. Kairys pateikia pensijų reformos Vokietijoje pavyzdį, kur tyrimo studija paskatino debatus apie lankstesnę pensinio amžiaus sistemą, tyrimui parodžius, kad ne visi gyventojai gauna naudą į pensiją išeidami tokio paties amžiaus.
Panašiai „Share“ tyrimo įžvalgomis buvo pasinaudota ir Slovėnijoje šios šalies parlamentui priimant įstatymus, susijusius su pensinio amžiaus gyventojų priežiūros sistema.
Tyrimas padėjo Slovėnijoje sukurti tokią ilgalaikės pensinio amžiaus gyventojų priežiūros sistemą, į kurią būtų įtraukti visi pensininkai, ir perskirstyti valstybės išlaidas taip, kad būtų užtikrinta į pensiją išėjusių žmonių priežiūra.
Lietuviai prie tyrimo prisideda noriai
Tyrimą Lietuvoje vykdančios bendrovės „Kantar TNS“ projektų vadovo Kristijono Vaicekausko teigimu, Lietuvos gyventojai, o ypač mažesniuose miestuose ir gyvenvietėse, gana noriai sutinka pabendrauti su profesionaliais interviu atlikėjais ir džiaugiasi galėdami prisidėti prie svarbaus tarptautinio tyrimo, nors iš pradžių į šią idėją žiūri atsargiai.
„Dalyvavimas tyrime yra visiškai savanoriškas, o respondentai jam yra atrenkami atsitiktinai. Kadangi tyrimo dalyviai yra penkiasdešimties metų amžiaus ir vyresni gyventojai, prireikus dėl prastesnės sveikatos ar ligų kartu su jais interviu metu gali dalyvauti ir juos prižiūrintys asmenys.
Be to, pašnekovui pavargus ar dėl kitų priežasčių prireikus nutraukti interviu, jis gali būti pratęstas kitą dieną. Visų tyrimo dalyvių anonimiškumas ir duomenų apsauga yra garantuojami“, – pasakoja K. Vaicekauskas.
Anot K. Vaicekausko informacijos rinkimą tyrimui Lietuvoje vykdo 60 gerai parengtų specialistų. Juos gyventojai gali atpažinti iš specialių projekto kortelių bei juostelių, pažymėtų „Share“, Vilniaus Universiteto ir „Kantar TNS“ ženklais.
Ant šių kortelių taip pat nurodyti apklausas vykdančiųjų vardai, pavardės ir identifikacijos numeriai. Be to, tyrimo respondentams jie įteikia ir specialią informacinę medžiagą.
Septintąkart vykdomas tyrimas šiemet atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Šveicarijoje ir Izraelyje. Iš viso šiose šalyse bus apklausta daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų.
