Pasak jo, pavojus Gedimino pilies bokštui negresia.
„Šįryt pietrytiniam šlaite buvo fiksuotos kelios paviršinės nuošliaužos. (...) Apžiūros metu konstatuota, kad nuslinko tik velėna. Lietuvos geologijos tarnybos atstovai daro prielaidą, kad yra grėsmė susiformuoti gilesnei pietrytinio šlaito nuošliaužai“, - žurnalistams sakė viceministras, vadovaujantis šią savaitę paskelbtos ekstremaliosios situacijos operacijoms.
R.Augustinavičiaus teigimu, ant kalno esantis pilies bokštas lieka atviras lankytojams.
„Nei jam, nei lankytojams grėsmės nėra“, - kalbėjo jis.
Jau yra užtverta pėsčiųjų tako dalis, esanti pietrytinio šlaito papėdėje. Tai padaryta siekiant apsaugoti vilniečius ir miesto svečius. Į bokštą galima patekti keliu nuo Vilnelės pusės.
R. Augustinavičiaus teigimu, per 24 val. pietrytiniame šlaite papildomai bus vykdomi darbai siekiant sumažinti grunto apkrovas.
Iki liepos 3 dienos yra nutraukti tyrimų darbai, kurie buvo vykdomi pietrytiniame šlaite ir jie bus tęsiami ties vakariniu bokštu.
"Iš esmės situacija yra valdoma ir mes šiandien nenorime nieko gąsdinti, yra nušliaužusi tik velėna, tiesiog vadovaujamės paskelbta ekstremalia situacija ir pačiu blogiausiu scenarijumi", - sako R. Augustinavičius.
Jo teigimu, audra taip pat galėjo prisidėti prie šios nelaimės. Šiuo metu nustatinėjamos galimos priežastys.
Paskelbta ekstremali situacija
Vilniaus savivaldybė ketvirtadienį, iškart po didžiosios šių metų liūties, paskelbė ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės. Tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.
Prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų į savivaldybę Vyriausybės pavedimu ketvirtadienį kreipėsi Kultūros ministerija. Šis veiksmas leidžia Gedimino kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.
Tą pačią dieną meras Remigijus Šimašius šiandien kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės.
Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.
Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.
R. Šimašius šiuo klausimu pasisakė ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
"Viskas. Kantrybės taurė perpildyta. Pasityčiojimas iš Vilniaus simbolio - Gedimino kalno privalo liautis. Nacionalinis muziejus jau 1,5 metų nesusitvarko su krize. Tai liudija ir šiandien nuslinkusi dar viena nuošliauža. Avarinę situaciją šiuo metu likviduoja savivaldybės įmonė Grinda. O Nacionalinis muziejus turbūt kuria dar vieną darbo grupę ar komisiją.
Skubiai spręsime kaip nelaukiant kitų institucijų malonės perimti kalną savivaldybės žinion. Dėl nemokšiško kalno tvarkymo ir net nusikalstamo kitų institucijų aplaidumo per pastaruosius penkioliką metų jau kreipiausi į Generalinę prokuratūrą", - socialiniame tinkle savo nuomonę išsakė meras.
