Jos metu Lietuvos šaulių sąjungai trejus metus vadovavusį vadą atsargos pulkininką leitenantą Liudą Gumbiną pakeitė pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Renginio metu šauliams ir svečiams sveikinimo žodį tarė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Dalyvavo Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės atstovai, buvę Lietuvos šaulių sąjungos vadai, visų dešimties Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių vadai, Lietuvos šaulių sąjungos štabo darbuotojai ir kiti svečiai. Raimundas Karoblis padėkojo atsargos pulkininkui leitenantui Liudui Gumbinui už tarnybą ir nuveiktus darbus, suaktyvėjusią Šaulių sąjungos veiklą ir padidėjusias šaulių gretas.
Naujajam vadui pulkininkui leitenantui Gintarui Koryznai palinkėjo tęsti prasmingus darbus ir sėkmingai stiprinti Sąjungos veiklą, kad šauliai taptų svaria Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos savanorių parama.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos svarbą Nacionalinio saugumo kontekste.
Renginio metu iškilmingai prisiekė daugiau nei 30 šaulių, kurie pasižadėjo būti ištikimi Lietuvos Respublikai, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojo Danielių Praną Saukevičių už ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-ojoje rinktinėje, šaulių ir jaunųjų šaulių patriotinį ugdymą, Lietuvos laisvės kovų ir kovotojų atminimo saugojimą ir įamžinimą.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas šaulius už uolią ir sąžiningą tarnybą apdovanojo III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
Šventės metu Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai atliko tris dedikacines salves: „Už Lietuvos valstybę“, „Už brolius ir seses šaulius, paaukojusius gyvybę laisvės vardan“ ir „Už Šaulių sąjungą“.
Renginys užbaigtas Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Vyčio kryžiaus ordino vėliavos būrio šaulių Vyčio kryžiaus ordino vėliavos nuleidimo ceremonija. Naujasis Lietuvos šaulių sąjungos vadas yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
Pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna savo tarnybos metu dalyvavo karinėse operacijose Afganistane. Naujasis Sąjungos vadas anksčiau vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui, prieš pradėdamas eiti Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas, buvo Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektoriumi, dvejus metus iš eilės išrinktas geriausiu dėstytoju.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą. Ji vienija įvairių sričių profesionalus, įvairaus amžiaus žmones, kurie neabejingi valstybės gyvenimui ir gynybai. Davę šaulio priesaiką ir Lietuvos Respublikai prisiekę šauliai (nuo 18 metų) rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui. Jie gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį parengimą dalyvaudami šaulių organizuojamuose kursuose. Kiekvienas šaulys, atitinkantis reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos, bet ir NATO valstybių kariuomenės instruktoriais. Jaunieji šauliai – tai 11–18 metų jaunuoliai, rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių: karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, o išlaikę gebėjimų egzaminą gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairius visuomeninius renginius, akcijas, sporto varžybas. Vasarą organizuojamose stovyklose jaunuoliai įgyja praktinių gebėjimų: išgyvenimo gamtoje, susipažįsta su kario tarnyba. Jaunieji šauliai yra labai svarbūs LŠS nariai, tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Dažnai priklausymas LŠS yra ne atsitiktinis, o graži šeimos tradicija, kai jaunasis šaulys pasirenka tęsti prosenelio ar senelio vykdytą šaulišką veiklą. Šaulių sąjungos pamatai ir vertybės formavosi kartu su Lietuvos valstybės atkūrimu, kovose už jos nepriklausomybę. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems. Šiuo metu Sąjunga vienija daugiau nei 10 tūkst. narių.
