Abituriento tėvas apie lietuvių kalbos egzaminą: „Vaikai - šokiruoti“

„Geri mokiniai mato, kad egzaminą vos vos išlaikė, o tie, kurie mokėsi prasčiau, džiaugiasi aukštais balais“, – apie valstybinį Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kalbėjo su redakcija susisiekęs abituriento tėvas Eugenijus. Vyras nenorėjo atskleisti savo pavardės, mat buvo įsitikinęs, jog dėl to, kad gyvena mažame Lietuvos miestelyje, kur visi vieni kitus pažįsta, už viešai išsakytą kritiką gali sulaukti nemalonių pasekmių.

V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 8, 2017, 2:23 PM, atnaujinta Jul 8, 2017, 5:41 PM

Paini vertinimo sistema

Pašnekovas teigė, kad pradėjus gilintis į lietuvių kalbos egzamino vertinimo subtilybes klausimų iškilo daugiau nei paaiškėjo atsakymų.

„Teko bendrauti su Nacionaliniu egzaminų centru (NEC), nes visai neaišku, kaip vyksta egzamino vertinimas. Atsakymų lapuose buvo nurodyta, kad maksimali taškų suma, kuriuos gali surinkti moksleivis – 50 taškų. Rašinio vertinimą sudaro trys dalys: pirmojoje galima surinkti 21 tašką, antrojoje – 19, o trečiojoje – 10 taškų. Kai mano sūnus NEC sistemoje pasidomėjo egzamino vertinimo informacija, ten aptiko, kad jis surinko 42 taškus, o įvertinimas balais – 27. Iš kur atsirado 27 balai?“, – stebėjosi skaitytojas.

Pasak Eugenijaus, NEC specialistai jam nesugebėjo suprantamai paaiškinti situacijos. NEC ekspertai vyrui pasakė, kad minėtus 42 taškus reikia padalinti iš dviejų, tuomet gaunamas 21 taškas, o šis taškų skaičius prilyginamas 27 balams. „Iš kur gaunami tokie skaičiai? Kas čia per formulės išvedamos? NEC tinklalapyje nėra jokių paaiškinimų ir jokiame dokumente neparašyta jokia formulė. Girdėjau, kad čia netikslumai, kažką reikia keisti“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, kai jis pradėjo domėtis, kaip sekėsi šis egzaminas sūnaus bendramoksliams, buvo šokiruotas: „Vienas mano sūnaus klasiokas, peržiūrinėdamas vertinimo informaciją rado, kad vertinimas taškais rado, kad jo darbas įvertintas net 74 taškais, o įvertinimas balais – 82“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad visa tai atrodo labai įdomiai, kai maksimali galima taškų suma yra 50, kaip kad nurodyta Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino užduoties vertinimo kriterijuose.

„Kaip man buvo paaiškinta, vieni skaičiai dauginami iš dviejų, kiti – dalinami iš dviejų. Štai su matematikos egzaminu viskas aišku: maksimali taškų suma buvo 60 ir jie prilyginti šimtui  balų“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad NEC specialistai jam aiškino, kad moksleivių egzamino metu surenkami taškai yra procentinė dalis nuo 100 balų, tačiau niekur kriterijuose, anot jo, nenurodoma, kad kad vėliau jei dar dauginami ar dalijami.

Rezultatai nuvylė

Paklaustas, ar jo sūnaus gautas egzamino įvertinimas atitinka jo mokymosi lygį ir turėtus lūkesčius, pašnekovas sakė: „Tikrai ne. Sūnus mokėsi aštuonetais – devynetais. Anglų kalbos egzamino surinko daugiau nei 90 proc., geografijos daugiau nei 80 proc., o lietuvių kalbos egzaminą išlaikė prasčiau už matematikos. Mano sūnus per egzaminą surinko 42 taškus iš galimų 50 ir gavo 27 balus.“

Kritiškai Eugenijus atsiliepė ir apie galimybę teikti apeliaciją: „Skaičiau apie atvejus, kai po apeliacijos vertinimas sumažėja dvigubai... Tie, kurie kreipiasi į teismus, paskui jų slenksčius mina keletą metų...“ Pašnekovas teigė, kad mažiausia, ką NEC galėtų padaryti, tai viešinti visas formules ir visas vertinimų lenteles.

Egzamino vertinimas – kriterinis

Egzaminų centras teigia, kad Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Šio ir kitų egzaminų išlaikymo riba, patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių preliminarios ribos yra nustatytos iš anksto. Jos skelbiamos Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinio vertinimo taškų suma yra 50. Rezultatų skelbimo sistemoje kandidatai mato savo surinktų taškų procentinę dalį. Pavyzdžiui, jei kandidatas mato 58 procentus taškų, tai reiškia, kad jo egzamino darbas yra įvertintas 29 taškais, tai konvertuojama į 50 balų ir pan.

Įvertinimas balais gaunamas konvertavus taškų procentinę dalį į 100 balų skalę pagal Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose apibrėžtus principus.

Šis konvertavimas yra iliustruojamas NEC puslapyje pateikiamu grafiku. Tam tikrame pasiekimų lygyje esančių kandidatų, egzamino įvertinimai balais apskaičiuojami užtikrinant artimą tiesiškai priklausomybę tarp mokinio surinktų egzamino užduoties taškų procentinės dalies ir egzamino įvertinimų balais.

Egzaminus būtina palyginti

NEC vadovė Saulė Vingelienė, komentuodama abituriento tėvo išsakytus nuogąstavimus teigė, kad taškų skaičius, kurį mato abiturientai, yra taškų procentinė dalis. „Įvertinimas ne taškai, o jų procentinė dalis. Pagal programą numatyta, kad galima surinkti 50 taškų, o lentelėje yra skelbiama jų procentinė dalis. Sistema suprogramuota taip, kad ji teikia taškų procentinę dalį“, – teigė ji.

Anot pašnekovės, visa informacija, kaip egzamino rezultatai perskaičiuojami iš taškų į balus yra viešai patekta NEC tinklalapyje. „Visa perskaičiavimo schema pavaizduota grafiškai, parašytos preliminarios ribos. Pavyzdžiui, patenkinamas pasiekimų lygis taškais, perskaičiuojamas į patenkinamą pasiekimų lygį balais. Šis perskaičiavimas reikalingas tam, kad stojantieji į įvairias specialybes gali pateikti nebūtinai vieno, bet pasirinktinai vieno iš kelių egzaminų rezultatus, tad tarpusavyje egzaminus reikia palyginti“, – aiškino NEC vadovė ir pridūrė, kad visas palyginimas vyksta, kai rezultatai priskiriami tam tikram pasiekimų  lygiui – patenkinamam, pagrindiniam, aukštesniajam ar aukščiausiajam. 

Taškų išsidėstymas egzamine, anot pašnekovės, priklauso nuo pasiekimų lygio, juk abiturientai laiko skirtingus lietuvių kalbos egzaminus: bendrajam kursui skirtą mokyklinį ir išplėstiniam kursui skirtą valstybinį. „Lietuvių kalbos egzaminui yra nustatyta didesnė išlaikymo riba nei kitiems egzaminams“, – kalbėjo NEC vadovė bei patikslino, kad šiemet sulaukta kur kas mažiau apeliacijų nei pernai.

Šiemet abiturientai pateikė apie 600 apeliacijų, o pernai šis skaičius siekė tūkstantį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.