Net prezidentas Valdas Adamkus, šiaip jau negarsėjantis kritiškais pareiškimais, neištvėrė – sako, kad blaivybės sąjūdžio pradininkas vyskupas Motiejus Valančius nuo dabar vykdomos blaivinimo politikos karste apsiverstų.
M.Valančiaus veiklą tyrinėjanti profesorė siūlo pasidomėti, kaip tautą blaivino ši istorinė asmenybė. Nė vieno draudimo, nė vieno griežto nurodymo.
Tačiau Lietuva išblaivėti turi šansų. Tik nuopelnai bus ne politikų, nes Seime blaivybės vėliavą neša ir tokie, kurie iki politikos mažuose miesteliuose atidarinėjo alubarius ir alkoholio prekybos taškus.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad probleminiais alkoholio vartotojais mūsų šalyje galima vadinti 46 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Net 80 proc. šių žmonių, anot ministro, galima drąsiai vadinti alkoholikais.
„Užduodant keturis klausimus žmogui galima išsiaiškinti, kiek žmonių rizikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Tuo metu ir buvo nustatyta, kad 46 proc. vyrų ir 16 proc. moterų alkoholį vartoja rizikingai. Iš tų, kurie teisingai atsako bent į du klausimus, yra tikimybė, kad 80 proc. jų turi priklausomybę nuo alkoholio“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” aiškino A.Veryga.
Pagal oficialią statistiką priklausomi nuo alkoholio – 46 tūkstančiai gyventojų, tačiau ministras primena, kad kiti ir numiršta dėl šios problemos taip ir nesikreipę į gydytojus. Todėl tikrieji alkoholikai skaičiuojami pagal tikimybių teoriją.
„Niekas nenustato alkoholizmo, jei po darbo žmogus nueina išgerti alaus. Klausimynas leidžia konstatuoti, kaip su vėžiu, ar nėra problemos. Pačią ligą nustato gydytojas“, – teigė A.Veryga.
Seimas vis dar nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip pagydyti sergančius alkoholizmu. Tuo tarpu kai kurių itin griežtas svaigalų suvaržymų idėjas propaguojančių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių elgesys verčia suabejoti, ar tai daroma nuoširdžiai. Mat Seime yra tokių, kurie prasigyveno iš prekybos alkoholiu ir aludžių. Vienas tokių – Jonas Jarutis.
„Buvo tas procesas, kai kūrėsi verslai. Kaimo vietovėse nebuvo parduotuvių, tai su trimis kolegomis įsteigėme maisto produktų parduotuvę. Po to atsirado poreikis praplėsi alkoholiu, vėliau – įrengti kavinę barą. Taip ir vyko tas procesas“, – aiškino J.Jarutis.
J.Jaručiui priklausė visas tinklas parduotuvių ir aludžių Kupiškio ir Radviliškio rajonuose. Vienoje iš aludžių Skapiškio vyrų išgertuvės baigėsi tragiškai – per muštynes vienas vyras buvo mirtinai sumuštas. Bet tragedija tuomet nebuvo priežastis nutraukti aludės veiklą.
„Reikėjo iš kažko gyventi. Buvo statomas namas, teko jį parduoti. Turėjome keturių kambarių butą, didelių turtų nei užgyvenau, nei nusigyvenau. Ta veikla tiesiog buvo skirta šeimos išlaikymui ir pragyvenimui“, – aiškino J.Jarutis.
J.Jarutis vertėsi dviem veiklomis – prekyba maistu ir alkoholiu bei politika. Užgyventą turtą rodo jo statusas, jis priklauso turtingų žmonių klubui „Rotary“. Jo pomėgiai – motociklai ir medžioklė, kuriems irgi reikia nemažai pinigų. Bet atsidūręs po blaivybės partijos vėliava J.Jarutis irgi tapo blaivybės šaukliu. Kaip pats sako, praregėjo.
Nuo mirtimi pasibaigusių išgertuvių J.Jaručio bare iki sprendimo trauktis iš verslo į politiką praėjo kone penkmetis.
Bet ir kitiems blaivybėms šaukliams ši tema nešė pinigus. Antai dabartinis ministras A.Veryga važinėdavo po mokyklas ir mokiniams dėstydavo apie alkoholio žalą. Mokyklos už paskaitą lektoriui sumokėdavo tiek, kiek mokytojas uždirbdavo per dvi savaites. Visuomenės sveikatos specialistams paskaitos buvo brangesnės, kartais net ir visas pradinių klasių mokytojo mėnesio atlyginimas – daugiau kaip 500 eurų.
Kai Seime buvo svarstomi alkoholio draudimai, o muzikantai protestavo prie Seimo, į užsienį išvykę blaivybės šaukliai kilnojo alaus bokalus. Litro bokalus rankose laikė ir vyrai, ir moterys. Ir kai vienu metu pirštu grūmojama, o pasislėpus taurė kilnojama, blaivybės idėjos nuoširdumu netiki net prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas praeitą savaitę rėžė, kad vyskupui M.Valančiui turėtų būti baisu pasirodyti Varniuose ir net išeiti iš savo klebonijos.
Blaivybės sąjūdžio pradininko vyskupo M.Valančiaus veiklą tyrinėjusi profesorė sako, kad politikams iš šios asmenybės yra ko pasimokyti. Pirmiausia to, kad mokyti reikia savo pavyzdžiu. Nes vien tik žodžiais iki M.Valančiaus išblaivinti tautos nesugebėjo net ir kunigai, nes jie vienaip patys elgėsi, kitaip kalbėjo.
„Kai M.Valančius pradėjo vyskupauti, šviesti žmones, jis rūpinosi, kad Varniuose būtų gydytojas, knygynas. Jis leido knygeles, lietuviškai sakė pamokslus. Kai susidarė šviesesnių masė, jie patys pradėjo galvoti“, – aiškino Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė.
Sakoma, kad M.Valančius buvo geras strategas, dėl to ir pavyko iš alkoholizmo liūno pakelti tautą.
„Kai prasidėjo pirmieji judėjimai, M.Valančius ne iš karto rašė laiškus ir ragino steigti blaivybės draugijas. Jis buvo geras strategas ir suvokė, kad jam, kaip vyskupui, bus minusas. Jis sulaukia įtikinimo, kad liaudis bruzda ir parašo laišką“, – pasakojo R.Bončkutė.
M.Valančius jau tada suvokė, kad žmogų reikia laikyti sau lygiu, o ne pamokslautoju, jį gerbti, o ne jam nurodinėti. Tai irgi buvo viena blaivybės sąjūdžio sėkmės priežasčių. O šiuolaikiniai blaivybės šaukliai Seime nuėjo lengviausiu keliu.
Valstiečių lyderio paskelbtas karas alkoholizmui veikiausiai pasibaigtų visišku fiasko, bet laimė, be M.Valančiaus sekėjais save vadinančių politikų šalyje yra tikrųjų „valančiukų“. Vienas tokių – Ignas Bakėjus, naujo sveikatingumo judėjimo idėjinis vadas. Jis pats negeria, nerūko, sportuoja, sveikai maitinasi ir to moko kitus.
Penktą valandą rytais į jo organizuojamas mankštas ir diskotekas susirenka gausybė jaunų žmonių, o įrašus „Lietuvos ryto“ interneto svetainėje peržiūri po 100 tūkst. žmonių. I.Bakėjaus idėjos užkrečiamos ir keičia gyvenimus.
„Kai man pavyko, žmonės pradėjo manęs klausinėti, kaip tau pavyko, kaip pavyksta palaikyti pastovumą – sportuoti, negerti, susitvarkyti santykius su žmona. Ilgainiui viskas subėgo į sistemą, tai yra sportas, mityba ir sąmoningumas. Jei sportuos, subalansuotai maitinsis, pasirūpins kūnu, atsiras vidinis poreikis žinioms. Ir žiūri, kad žmonės, praeidami pro tą sistemą, sveiksta, pakeičia darbą, tampa sveikuoliais, meta viso gyvenimo ėjimą į kairę ir eina į dešinę. Tada jie pradeda prasmingai gyventi ir savo pavyzdžiu įkvėpti, kad gyvenimas gali būti kitoks“, – pasakojo I.Bakėjus.
Jis su bendraminčiais apsisprendė – jeigu jau atsisakė alkoholio, tai visais pavidalais.
„Jeigu esame blaivūs, tai rodome pavyzdį. Yra trenerių, kurie parūko, pageria. Mes galime tapti pirmieji, kur visi darbuotojai tokie yra“, – sakė sveikatingumo treneris.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos teikiamus duomenis vienas Lietuvos gyventojas nuo 15 metų per metus išgeria 16 litrų alkoholio. Pagal šią statistiką mūsų šalis yra labiausiai prasigėrusi visoje Europoje. Dėl šios statistikos pagrįstumo buvo kilęs skandalas, mat pagal oficialią statistiką vienas lietuvis išgeria 3 litrais mažiau.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
