Kauniečiai vis dar prisimena, kaip 2014 metais nuo Aleksoto kalno nuslinko nuošliauža. Kita didžiulė nuošliauža 2006-aisiais vos nenunešė kelių namų, esančių Aleksote, prie Jiesios upės.
Dabar šiose vietose grėsmės nėra. Tačiau geologai įvardijo kelias kitas Kauno vietas, kur gali kilti nuošliaužų pavojus.
Tačiau prie jų gyvenantys žmonės grėsmės nejaučia.
Kur kas labiau dėl savo turto ir saugumo nerimauja kitose miesto vietose įsikūrę kauniečiai. Šlaitai, kur stovi jų namai, drėksta ir gali griūti dėl to, kad prastai įrengtos lietaus nuotekų sistemos.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patikino, kad situacija Aleksote ir Žaliakalnyje po kelerių metų pagerės.
Ištyrė tris vietoves
Lietuvos geologijos tarnyba dar 2015 metų pabaigoje tyrinėjo kai kuriuos Kauno šlaitus ir nustatė, kurie iš jų galbūt gali kelti grėsmę.
Tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vadovė Roma Kanopienė sakė, kad tada buvo tyrinėtos trys vietovės.
Tirtas Palemone, prie Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus, esantis Kauno marių šlaitas. Taip pat Jiesios ir Marvelės upių šlaitai.
Tyrimas buvo atliktas norint nustatyti, ar šiose vietose nepavojinga būtų miesto plėtra. Tirtos vietovės įvardytos kaip galimai galinčios kelti grėsmę, jei į gamtą šiose vietose įsikištų žmonės.
Atodangos griūties nebijo
Greta minėtų vietų gyvenantys kauniečiai teigė, kad grėsmės dėl galimų nuošliaužų nuo vandens telkinių pakrantėse esančių šlaitų nejaučia.
Palemone, netoli S.Nėries memorialinio muziejaus, įsikūrusi Irena Agurkienė pasakojo, kad visai arti Kauno marių gyventojų nėra. Visi namai stovi 200–500 metrų atstumu nuo šlaituotų pakrančių.
„Šlaitas prie muziejaus tikrai yra. Tačiau net jei vanduo jį ir išjudintų, žemė nušliuožtų, žmonėms grėsmės nebūtų“, – sakė Palemono seniūnaitė.
Tą patį tvirtino ir Marvelės gyventojai. Upės pakrantė, kur buvo tirtas šlaitas, yra užžėlusi, gyventojų arti taip pat nėra.
Prie Jiesios upės esanti didžiulė atodanga greta gyvenantiems kauniečiams taip pat neatrodo grėsminga.
Visai greta jos, Sąnašos gatvėje, įsikūręs Ignas Pangonis pasakojo, kad anksčiau atodanga buvo labiau smėlėta. Dabar, veikiama lietaus, ji tapo molinga.
„Tačiau nuo jos žemės gabalai nebyra. Nemanau, kad ji pavojinga“, – sakė visą gyvenimą greta nuostabios vietos gyvenantis kaunietis.
Bijo, kad nugrius terasa
Tačiau mieste yra šlaitų, ant kurių įsikūrę kauniečiai bijo galimų nuošliaužų ir nelaimių. Gyventojai tvirtino, kad jų namams grėsmė kyla dėl žmonių veiklos ir nemokšiško kišimosi į gamtą.
Žaliakalnyje, Biržų gatvėje, gyvenantis verslininkas Raimondas Krištaponis kiekvieną dieną bijo, kad į skardį nenugarmėtų jo namo terasa.
Vyras pasakojo, kad su šeima name Žaliakalnyje įsikūrė 1996 metais.
Namas pastatytas ant natūralios griovos, kuria tekėjo upelis, šlaito. Jokios grėsmės jis nekėlė.
„Tačiau 2014 metais upelis buvo įspraustas į storą vamzdį. Juo nuo aplinkinių gatvių šlaitų pradėjo tekėti lietaus vanduo. Iš pradžių džiaugėmės, kad miesto tvarkytojai pagaliau nusprendė civilizuotai nukreipti lietaus ir gruntinio vandens srovę link Neries“, – sakė vyras.
Šlaitas pradėjo irti
Tačiau netrukus džiaugsmas virto problema. Vamzdis nebuvo nutiestas per visus aplink Biržų gatvę esančius Žaliakalnio sklypus iki Neries – baigėsi kaip tik ties R.Krištaponio sklypu.
„Iš vamzdžio vasaromis, net kai nelyja, teka vanduo. Kai užklumpa ilgesnis ar stipresnis lietus, vanduo liejasi stipria srove. Drauge su juo nuplaunami ir atskylantys žemės gabalai. Visas šlaitas pradėjo irti“, – pasakojo kaunietis.
Praėjus metams po to, kai šlaite buvo įrengtas vamzdis, prie namo primūryta terasa atskilo.
Iš pradžių, pasak kauniečio, buvo matyti tik 1 centimetro dydžio plyšys. Jį verslininkas bandė užtaisyti savo jėgomis.
„Tačiau bėgant laikui pastebėjome, kad terasos grindinio trinkelės taip pat pajudėjo, visa terasa pradėjo svirti žemyn. Plyšys tarp terasos ir namo ėmė grėsmingai didėti“, – pasakojo verslininkas.
Atsakymas – pinigų nėra
Dabar plyšys jau yra 15 centimetro pločio. Terasa pavojingai pasvirusi. Kaunietis su baime laukia stipresnio lietaus, kuris plauna šlaitą, taip pat ir gruntą po namu.
„Tokia pat padėtis yra ir kituose Biržų gatvės pabaigoje esančiuose namuose“, – sakė vyras.
Nutiesti vamzdyno per griovą iki Neries gyventojai patys negali, nes žemė, per kurią jis turėtų eiti, – valstybės.
R.Krištaponis teigė, kad bendravo su valdininkais.
„Prašiau, kad vamzdis būtų nutiestas iki Neries, tačiau mums sakė, jog tam nėra pinigų. Telieka melstis, kad kol jų atsiras, nenutiktų nelaimė“, – sakė verslininkas.
Vanduo teka nuo kalno
Su panašiomis bėdomis susiduria ir kauniečiai, gyvenantys Aleksote.
Veiverių gatvėje 56, Aleksoto kalno šlaite, gyvena karo istorikas, viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius Valdas Rakutis su žmona Aiste.
Kaunietis pasakojo, kad ant kalno yra įrengtas lietaus ir gruntinio vandens nuotekų vamzdis. Jis prijungtas prie sklype esančios nuotekų sistemos.
„Tačiau prieš keletą metų sena sistema neatlaikė ir Aleksoto kalno viršuje surinktas vanduo pradėjo merkti mūsų sklypą, po lietaus upeliu bėgti“, – pasakojo moteris.
Problemos sprendimo nėra
V. ir A.Rakučiai sakė, kad ankstesni gyventojai įkalnėje sklype buvo įrengę betono sienas, tačiau neatlaikiusios vandens ir drėgmės jos pradėjo griūti.
Nuo 2011 metų šeima bendrauja su savivaldybe.
Savo lėšomis atnaujino senąją sistemą per savo sklypą, iš naujo stato betono sienas, kad apsisaugotų nuo nuošliaužų.
Dėl nuolat tekančio vandens kauniečių kiemas ir įvaža į jį taip pat nuolat drėgni, vanduo plauna ir žemyn į Veiverių gatvę neša žvyrą iš įvažos. Žiemomis įkalnė tampa apledėjusiu kalnu.
„Vanduo teka ne iš mūsų valdos, o nuo Aleksoto kalno viršaus. Savo lėšomis atnaujinome senąją sistemą savo sklype, tačiau nesame pajėgūs savo lėšomis išspręsti Kauno problemos.
Liūdna, kad savivaldybės atstovai, žinodami, jog tokių bėdų Kaune yra ne viena, nėra parengę plano, kaip spręsti tokias problemas, – siūlo jas žmonėms spręsti patiems“, – piktinosi A.Rakutienė.
Plės lietaus vandens nuotekų tinklą
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Iš Europos Sąjungos lėšų Kaune iki 2020 metų numatyta išplėsti ir atnaujinti mieste esančių lietaus nuotekų tinklą. Tai palies Aleksotą ir Žaliakalnį. Iš viso bus atnaujinta ar įrengta 24 kilometrai lietaus nuotekų trasų.
Žaliakalnyje didžiausi darbai numatyti Zanavykų gatvėje, per ją Jonavos gatve iki Neries bus nutiestas lietaus vandens nuotekų tinklas. Prie jo bus prijungta ir visą Biržų gatvė.
Aleksote tokie pat darbai numatyti J.Dobkevičiaus, J.Kumpio, V.Čepinskio gatvėse, todėl mažiau lietaus nuotekų pateks ir į Veiverių gatvę.
Įmonė „Kauno vandenys“ jau yra paskelbusi vandens nuotekų tinklų projektavimo ir darbų rangos konkursą.
Didžiausi darbai turi vykti 2018–2019 metais.“
