Dėl urėdijų pertvarkos negali balsuoti nė vienas Seimo narys, kuris pats arba jo artimieji yra kaip nors susiję su miškininkyste. Tokį absurdišką reikalavimą vakar tėkštelėjo prieštaringai vertinama Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Ši politikė taip mėgina suvaldyti padėtį didžiojoje frakcijoje, nes jos narys, buvęs girininkas K.Bacvinka, balsavęs Aplinkos apsaugos komitete, parėmė opozicijos atstovų pareiktą projektą, pagal kurį urėdijų reforma būtų vykdoma pamažu.
– Kaip vertinate kolegės pareiškimus dėl būtino nusišalinimo, nes kitaip gresia interesų konfliktas? – vakar „Lietuvos rytas“ paklausė K.Bacvinkos.
– Toks pareiškimas turėtų gal turėti pagrindo, jeigu kas nors iš mano šeimos užsiimtų medienos verslu, turėtų akcijų. Bet to nėra. O aš pats tik prieš išrenkant į Seimą dirbau girininku.
Nesuprantu, kur problema. Juolab kad pertvarkos variante, kurį siūlo Vyriausybė ir kuriam aš nepritariu, girininkai kaip tik neliečiami, apsaugomi.
Tai kur čia mano interesas tam priešintis?
Kita vertus, pagal tokią A.Širinskienės logiką visi Seimo nariai, kurie iki tol yra dirbę kokį nors darbą, negali balsuoti jokiu klausimu, jeigu tai liečia tą sritį. Pavyzdžiui, visi, kurie yra dirbę švietimo sistemoje, negali balsuoti dėl švietimo reformų?
– O kodėl jūs priešinatės Vyriausybės pasiūlytai pertvarkai, pagal kurią neliktų urėdijų?
– Reikėtų kalbėti ne apie pasipriešinimą, o apie tai, kad ši reforma ne iš to galo ir ne taip buvo pradėta.
Reformos reikia, nes tos smulkios girininkijos ir jų ūkeliai gyvena sunkiai, dažnai ne kažin ką uždirba.
Į miškų problematiką besigilinantys mokslininkai, pavyzdžiui, iš A.Stulginskio universiteto, taip pat kiti specialistai yra atlikę ne vieną analizę, kurios įrodo, kad kuo smulkesnis padalinys, tuo jis naudingesnis.
Tačiau reformos autoriai ir Vyriausybė nesigilino į jokias analizes, nesitarė, o puolė įgyvendinti savo planą pernelyg skubotai. Todėl Aplinkos apsaugos komitete ir pritariau opozicijos siūlymui kol kas palikti 15–25 urėdijas iš dabar esančių 42.
Tai laikau savotišku kompromisu, pereinamuoju variantu, suteikiančiu laiko diskusijoms, kurios yra būtinos.
– Kodėl, jūsų nuomone, ši pertvarka kelia tokias aistras? Reformos autoriai įtikinėja, esą jai priešinasi urėdijose vešančios korupcijos atstovai. Vadinasi, jūs – vienas tokių?
– Manau, procesas taip įsisiūbavo dėl to, kad reformos autoriai paskubomis ir beatodairiškai stūmė savo variantą. Kilo natūralus žmonių pasipriešinimas. Jis vis didėja.
Taip, ir aš jau girdėjau kaltinimų, kad galbūt esu kažkaip paveiktas per kažkokias medžiokles. O tiesa yra tokia, kad šautuvą paskutinį kartą esu laikęs tuomet, kai tarnavau sovietinėje armijoje.
Kita vertus, jei taip rūpinamasi kova su korupcija Aplinkos ministerijai pavaldžioje srityje, manau, yra kur kas problemiškesnių sričių nei miškininkystė. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymas. Tačiau to kažkodėl niekas kol kas nejudina.
– Akivaizdu, kad „valstiečių“ vadovybė nutarė griežčiau spustelėti drausmės apynasrį, o neklusniuosius galbūt net nubausti.
Kaip elgsitės tokiu atveju?
– Jeigu bus griebiamasi kokių nors šiurkščių priemonių, pirmiausia teks paklausti, ar tai demokratija. Jeigu žmonėms nebus leista turėti savo nuomonės ir ją reikšti, reikės svarstyti, ar mums pakeliui.
Į politiką ėjau todėl, kad galėčiau ką nors nuveikti, išreikšti savo požiūrį, o ne būti eiliniu mygtuko spaudytoju.
Priversti mane būti tokį galbūt galima tuomet, jei svarstomi dalykai, su kuriais nesu susipažinęs, neturiu patirties.
Bet kodėl aš negaliu daryti to, ką manau esant naudinga tuomet, kai kalbama apie sritį, kurią tikrai išmanau ir kuri man rūpi?
Politikai sukritikavo „valstietės“ užmojus
„Valstietė“ A.Širinskienė vakar pareiškė, kad nusišalinti nuo balsavimo dėl urėdijų reformos turėtų visi Seimo nariai, kurių šeimos nariai dirba urėdijose, prekiauja mediena ar yra su šia veikla susijusių bendrovių akcininkai.
Politikė taip pat pagrasino, kad dėl K.Bacvinkos galbūt supainiotų interesų bus kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, – esą jis neturėjo teisės balsuoti, nes dar nepraėjo metai, kai jis dirbo miškų ūkyje.
„Pilnatis užėjo, ar ką? – BNS pareiškė buvęs ilgametis Seimo etikos sargų vadovas socialdemokratas A.Salamakinas. – Taip mes paralyžiuosime Seimo darbą laukdami, kol sueis metai ir bus galima pradėti dirbti. Baikite juokus. Parlamentaro darbas prasideda nuo tos akimirkos, kai prisiekiama. Kai Seimo narys ar ministras baigia tarnybą, kadenciją, pradeda veikti tie dalykai – jeigu skyrei finansavimą, turėjai kitą interesą, tada ten negali įsidarbinti metus ar dvejus.“
Anot A.Salamakino, „taip nusivažiuotume iki to, kad priimdami, pavyzdžiui, pensijų įstatymus, nušalinsime nuo balsavimo visus Seimo pensininkus ar dėl švietimo – dirbusius šioje srityje.“
Socialdemokratui pritarė ir dabar Seimo etikos sargams atstovaujantis konservatorius K.Starkevičius.
