– Jūsų vadovaujamas teismas atsidūrė visuomenės taikiklyje – teks spręsti daug politinių aistrų keliančius klausimus. Ar atlaikysite spaudimą? – „Lietuvos rytas“ paklausė KT pirmininko Dainiaus Žalimo.
– Jokio politikų spaudimo nejaučiame, o ir nebūtų įmanoma mūsų paspausti. Vadovaujamės tik Konstitucija ir teisės normomis, todėl KT nuomonė negali keistis pagal politinės konjunktūros svyravimus.
– Bet Seimas dar kartą prašo KT paaiškinti ankstesnius sprendimus, kodėl dviguba pilietybė galima tik kaip reta išimtis. Ar taip teismas nėra verčiamas sutikti, kad dvigubą pilietybę galima įteisinti ir įstatymu, nes pakeisti Konstituciją referendumu ne itin realu?
– Politikai gali pasitikrinti, ar leidžiama daryti taip, kaip jie nori. O referendumo rezultatai – jų darbas. Jie turi įtikinti žmones, kad ateitų balsuoti ir pritartų jų idėjoms. Teismas atsako tik į teisinius klausimus.
– Vis dėlto Lietuva kitokia, nei buvo 1992 metais priimant Konstituciją. Gal pasikeitus aplinkybėms KT gali persvarstyti konstitucinę doktriną?
– Pokyčiai galimi, bet tik itin išimtiniais atvejais. KT, kitaip negu politinės institucijos, savo nuostatų pagal visuomenės nuotaikas keisti negali.
Doktrina gali keistis, jei tai padėtų gerokai pagerinti žmogaus teisių apsaugos standartus ar reikėtų garantuoti kitokį konstitucinį gėrį. Bet tai neįmanoma kiekvienos bylos atveju, nes tada teismas virstų Seimu, ir Konstitucijos samprata keistųsi sulig kiekvienu balsavimu.
– Neseniai ir kunigai piktinosi KT sprendimu, kad dvasininkai nuo karinės arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos atleidžiami nepagrįstai. Gal teisėjai nesupranta ypatingo Dievo tarnų pašaukimo?
– Tai kunigai nesupranta KT sprendimo, nes jei atidžiai perskaitytų, manau, pamatytų, kad nėra jokių priežasčių nuogąstauti. Nors gal ir sąmoningai visuomenė klaidinama, kad dabar dvasininkus kažkas čiups ir siųs tarnauti į kariuomenę.
Nepamirškime, kad yra alternatyvi tarnyba, kurią atliekant nereikia imti ginklo į rankas ir tenka tik kai ką gero nuveikti visuomenei. Negaliu suprasti, kodėl manoma, kad yra socialinių grupių, kurios dėl įsitikinimų turi būti išskirtinės ir atleistos nuo šios pareigos.
Realiai iš viso nekyla jokių problemų dėl karinės tarnybos. Nenorintys jos atlikti asmenys prievarta į kariuomenę nesiunčiami, nes pakanka jaunuolių, kurie savo noru eina tarnauti tėvynei. Alternatyvi civilinė tarnyba taip pat daugiau teorinė – ją pasirinkę asmenys kol kas niekur netarnauja.
Vadinasi, tai požiūrio klausimas: ar Konstitucija suteikia kam nors teisę nevykdyti pilietinių pareigų? KT pasakė, kad niekas tokios teisės neturi ir nuo karinės ar alternatyvios civilinės tarnybos gali būti atleistas tiktai dėl objektyvių priežasčių.
Mane dvasininkų pareiškimas nustebino dar ir dėl to, kad kunigai tarnauja kariuomenėje kapelionais. Kodėl jie negalėtų atlikti šių pareigų, jei būtų pašaukti tarnauti? Kiekvienas pilietis turėtų tuo tik didžiuotis. Tad kunigai, kaip sakoma, praleido gerą progą patylėti.
– Seimui pritrūko balsų pritarti Konstitucijos pataisai, įteisinančiai individualų konstitucinį skundą. Bet gal pirmiau reikia gerai pasirengti šiai kreipimosi teisei, nes turbūt labai padaugės darbo KT teisėjams?
– Galimybė kreiptis į KT reikalinga ne teismui, o Lietuvos žmonėms, nes jie įgytų papildomą savo teisių gynimo priemonę. Nepagrįstai niekas negalėtų kreiptis. Tiktai gerėtų Lietuvos valstybės įvaizdis. Juk kalbama apie Europos šalims įprastą teisę.
Iš konstitucinius teismus turinčių valstybių tik keturios šalys nėra įteisinusios individualaus skundo instituto. Lietuva – viena jų.
– Bet gal reikės daugiau KT teisėjų?
– Naivu kalbėti, kad Lietuva nepasirengusi tokiai reformai, o daugiau teisėjų tikrai neprireiks. Devyni teisėjai, kaip mūsų teisme, – įprastas skaičius šalims, kurios jau seniai įteisinusios konstitucinį skundą. Latvijos KT dirba 7 teisėjai ir jie susidoroja su darbu.
Manau, baiminamasi įteisinti konstitucinį skundą dėl kitų priežasčių. Dabar į KT gali kreiptis tik vadinamasis politinis elitas, teismai. Tad gal nenorima, kad ir kiekvienas pilietis turėtų tokią teisę.
Žmonėms tai padėtų apsiginti nuo neteisėtų veiksmų ir taupyti laiką, nes vienas argumentų, kodėl šalys raginamos leisti piliečiams kreiptis į KT, – kad tai sumažina skundų į Europos žmogaus teisių teismą srautą.
