Pranešimą apie Klaipėdos rajono ribose Baltijos jūroje skęstantį žmogų Palangos gelbėtojai iš Bendrojo pagalbos centro gavo užvakar po pietų. Skambinęs susijaudinęs vyras garsiai šaukė, kad netoli Nemirsetos besimaudančią jo žmoną srovė pradėjo nešti į jūrą.
Nelaimė įvyko pusantro kilometro į pietus nuo Palangos savivaldybės ribos ir pustrečio kilometro nuo paskutinio pietinio kurorto gelbėjimo tarnybos posto, esančio Nemirsetoje.
Gavę pranešimą iš šio posto į nelaimės vietą iškart nubėgo du gelbėtojai, o iš centrinės gelbėjimo stoties vandens motociklu Karklės link išskubėjo gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Netrukus į Nemirsetą išlėkė visureigis su dar dviem gelbėtojais, kurie vežėsi reanimavimo įrangą.
Po kelių minučių nelaimės vietoje pasirodęs J.Pirožnikas skendusiai vidutinio amžiaus alytiškei padėjo pasiekti krantą, kur ją pasitiko iš Nemirsetos posto jau atbėgę gelbėtojai.
„Moteris buvo pusiau sąmoninga, prigėrusi nemažai vandens, bet dar kvėpavo.
Prijungus reanimavimo įrangą ir davus pakvėpuoti deguonies moters plaučiai išsivalė.
Pasijutusi geriau ji atsisakė medikų pagalbos“, – apie įvykį pasakojo gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Ričardas Kurpius.
Postas liko be gelbėtojų
Pasak R.Kurpiaus, kai skęsta žmogus, pirmiausia rūpi jam kuo skubiau suteikti pagalbą: „Tačiau tai padarius pradedi suvokti, kad formaliai kitos savivaldybės teritorijoje mes neturėjome teisės gelbėti.“
Paplūdimiuose gelbėjimo funkcijas atliekančios viešosios įstaigos Vandens motociklų klubo paslaugas yra nupirkusi Palangos savivaldybė.
Kurorto biudžetui tai kiekvienais metais kainuoja apie 200 tūkst. eurų.
Bet gelbėjimo tarnyba iš Palangos biudžeto finansuojama, kad gelbėjimo darbai būtų atliekami šios savivaldybės paplūdimiuose, bet ne kaimyniniame Klaipėdos rajone.
Palangos gelbėtojams išvykus gelbėti žmogaus į gretimą rajoną apie kilometrą paplūdimio kontroliuojančiame Nemirsetos poste pusvalandį nebuvo nė vieno gelbėtojo.
Palangos gelbėjimo tarnyba daugiau nei valandai buvo likusi be reanimavimo įrangos, kuri pirkta už kurorto savivaldybės lėšas.
„Taip neturėtų atsitikti. Manyčiau, kad į gelbėjimo tarnybos neturinčius Klaipėdos rajono paplūdimius, kaip ir žiemą Palangoje, turėtų būti siunčiama Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“, – įsitikinusi Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Įvertino gelbėjimo paslaugą
Gelbėti skęstančiųjų į Karklės paplūdimį kiekvieną vasarą po keletą kartų vyksta ir Palangos, ir Klaipėdos gelbėtojai. Yra buvę ir taip, kad į nelaimės vietą sulekia abi tarnybos.
Palangą aptarnaujantis Vandens motociklų klubas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ne kartą siūlė su gelbėtojais sudaryti sutartį ir Karklėje įrengti nuolatinį gelbėjimo postą.
Tačiau rajono valdžia paplūdimio gelbėtojams išlaidauti vengia. Karklėje, kurios paplūdimyje vasarą poilsiauja tūkstančiai žmonių, nėra įteisinta nė viena maudykla.
Šį kartą Palangos gelbėtojams trūko kantrybė – jie už Klaipėdos rajono teritorijoje skendusio žmogaus gelbėjimą rajono savivaldybei vakar išrašė 140 eurų sąskaitą.
Tiek palangiškiams kainavo transporto degalai, eksploatacijos sąnaudos, penkių gelbėtojų darbo laikas, reanimavimo išlaidos.
Jūra savivaldybei neberūpi
Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas suabejojo, ar ši sąskaita bus apmokėta: „Viską dar turės įvertinti teisininkai, bet nebuvo jokio išankstinio susitarimo, kad mes tokias paslaugas apmokame.
Kita vertus, nenorėčiau sutikti, kad gelbėjimo darbai buvo atliekami rajono teritorijoje, – Baltijos jūros priekrantės zona priklauso valstybei. Mūsų savivaldybės teritorija baigiasi ties vandeniu.“
Anot jo, paplūdimių gelbėtojus išlaikanti Palangos savivaldybė iš tiesų švaisto biudžeto pinigus, nes žmonių gelbėjimas Baltijos jūroje turėtų būti ne savivaldybių, o valstybės rūpestis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas teigė, kad artimiausiu metu įteisinti Karklės paplūdimio ir ten kurti paplūdimio infrastruktūros nenumatoma, nes vietos gyventojai prieštarauja didesniam poilsiautojų srautui.
Savivaldybė ginčijasi su Vyriausybe
Klausimas, kam iš tiesų jūroje priklauso gelbėti žmones, kamuoja ir nepigiai kainuojančias gelbėjimo tarnybas išlaikančius pajūrio kurortus.
Neseniai Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, Neringos meras Darius Jasaitis Vyriausybei pasiūlė iki 20 metrų gylio jūros priekrantę priskirti prie savivaldybių teritorijos arba gelbėjimo paplūdimiuose funkcijas suteikus savivaldybėms jas finansuoti Vyriausybei.
„Gelbėti žmonių jūroje savivaldybių neįpareigoja nė vienas teisės aktas. Pagal įstatymą į jūrą įsibridęs poilsiautojas iš kurorto atsiduria valstybės teritorijoje. Pasiūlėme Vyriausybei pasielgti kaip Latvijoje – priekrantę priskirti prie savivaldybių. Bent žinotume, kad teisėtai išlaikome gelbėtojus“, – teigė D.Jasaitis, kurio vadovaujama Neringos savivaldybė gelbėjimo tarnybos atlyginimams ir įrangai atnaujinti kasmet išleidžia po 130 tūkst. eurų.
Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos Neringos merui atsakė, kad, remiantis maudyklių reglamentu, gelbėjimo tarnybų išlaikymas yra savivaldybių funkcija.
„Negi jie mus kvailiais laiko? Visi ministerijų nurodyti teisės aktai, pagal kuriuos gelbėjimo funkcija priskiriama savivaldybėms, galioja tik savivaldybių teritorijose“, – teigė kantrybę aiškindamas ministerijų tarnautojams praradęs D.Jasaitis.
