Politinis turgus ir momentiniai paramos mainai – nenaujas reiškinys.
Vis dėlto, regis, dar nėra buvę, kad tai būtų patvirtinta ir raštiškai. Būtent taip pasielgė „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis, pasirašę susitarimą su konservatorių vadovu Gabrieliumi Landsbergiu: dešinieji paremia valdančiųjų stumiamą urėdijų reformą, o pastarieji grąžina PVM lengvatą šildymui.
Taip buvo palikti už borto ir pažeminti reformai besipriešinę socialdemokratai. Bet netgi gavę tokį antausį kairieji išskydo dar labiau.
Įtampa – aukščiausio lygio
Planus pertvarkyti urėdijas jas sujungiant į vieną Vyriausybės valdomą darinį „valstiečių“ vadovybė pavertė gyvybės ar mirties klausimu. O tie, kurie priešinosi šiems planams, buvo paskelbti urėdijose esą vešančios korupcijos gynėjais.
Seime įklimpusį reformos vežimą „valstiečiai“ nusprendė žūtbūt iki tikslo nustumti dar iki šios parlamento sesijos pabaigos.
Praėjusį antradienį to nepavyko padaryti, o dar kartą pratęsus sesiją intriga dar labiau paaštrėjo.
Mat Aplinkos apsaugos komitetas pritarė opozicijos atstovų pataisoms, pagal kurias dar kelerius metus liktų 15–25 urėdijos. Tokį komiteto sprendimą nulėmė „valstiečio“, buvusio girininko Kęstučio Bacvinkos balsas.
Po to „valstiečių“ vadovybė pratrūko svaidytis grasinimais tiek neklusniems saviškiams, tiek kitiems pertvarkos priešininkams.
Tad antradienį Seime atmosfera buvo įkaitusi iki raudonumo.
Švaistėsi kaltinimais
Vakar plenariniam posėdžiui dar neprasidėjus paaiškėjo tai, ką buvo galima prognozuoti seniai – „valstiečių“ viršūnėlės susitarė su konservatorių vadovybe, kad ji parems Vyriausybei reikalingą urėdijų pertvarką mainais už PVM lengvatos šildymui grąžinimą.
Didžiąją valdančiąją frakciją parėmė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
O pažemintus kairiuosius užliejo pasipiktinimo banga.
„Mes užsakome įvairius STT tyrimus ir kitus dalykus apie prekybą poveikiu. Tai kas čia vyksta Seime? Tai toks pat atviras turgus“, – pareiškė socialdemokratas Juozas Olekas.
Bet Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atkirto, kad tai kita pusė stengėsi nešvariai žaisti šešėlyje ir spausti, vilioti parlamentarus: „Dėl vienmandatininkų aš paprašysiu: tyliai, ramiai nuleiskite akis visi tie, kuriems buvo pasiūlytas poveikis sąžine, poveikis prekyba arba kitoks poveikis.“
Net posėdžių salėje kilus šurmuliui V.Pranckietis toliau tvirtino, jog yra teisus.
Šiaušėsi, bet pabruko uodegą
Po tokio apsišaudymo iš karto natūraliai kilo klausimas: koks dabar valdančiosios koalicijos statusas ir likimas?
Juolab kad socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog koalicijos egzistavimas tokiomis aplinkybėmis neturi jokios prasmės.
„Jeigu koalicijos partneriai rašosi susitarimus dėl opozicijos (TS-LKD) paramos, tai reiškia ne ką kia kaip pripažinimą ar deklaraciją, jog koalicija yra neproduktyvi ir Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis.
Koalicijos yra skirtos konsensusui (sutarimui) rasti. Jei skiriasi pasaulėžiūros, politiniai charakteriai, galima dirbti ir be konsensuso“, – rašė G.Paluckas.
Tačiau klausiamas, ar kairieji oficialiai nutrauks koalicijos sutartį, pasitrauks iš postų Vyriausybėje ir parlamente, G.Paluckas tiesiai neatsakė. Politikas tik aiškino, kad ne socialdemokratai, o „valstiečiai“ rašosi susitarimus su kitais, o pati partija dėl koalicijos galutinai nuspręs tik prasidėjus naujam politiniam sezonui, rudenį.
Sunku pasakyti, kodėl G.Paluckas nutarė laukti rudens, nes net pats ką tik kalbėjo: „Mūsų partnerių veiksmai akivaizdžiai rodo, kad tokia koalicija jiems, atrodo, nereikalinga (...). Akivaizdžiai galime konstatuoti, kad koalicija yra neveiksni, o Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis.“
Kai kurie socialdemokratų frakcijos nariai užkulisiuose ragino nedelsiant trenkti durimis ir nebeleisti savęs žeminti. Bet, atrodo, kad šiai partijai vis dėlto yra svarbiau turimi postai.
Tai, jog kairieji linkę likti prie valdžios, kalbėjo ir R.Karbauskis, aiškinęs, jog susitarimai su opozicija neturėtų būti siejami su visos koalicijos likimu, o „valstiečiams“ esą svarbiausia – jų rinkėjams pažadėti darbai.
Pergalė – įtikinama
Nepaisant neįprastų sandorių, gūžynės dėl urėdijų Seime su pertraukomis tęsėsi kone visą dieną.
„Valstiečiai“ griebėsi procedūrinių vingrybių.
Po praėjusios savaitės pralaimėjimo Aplinkos apsaugos komitete jie nebenorėjo teikti Vyriausybės siūlomo varianto, bet, pasinaudodami persvara, ėmėsi tiesiog posėdžių salėje taisyti tame komitete pateiktas liberalų, dalies konservatorių ir kairiųjų remtas pataisas.
O per pietų pertrauką Aplinkos apsaugos komitetas specialiai susirinko į posėdį ir pakeitė savo sprendimą – pritarė Vyriausybės teiktam variantui.
Svarbiausias tikslas, kurio siekė „valstiečiai“, – priimti įstatymą, kuris leistų Vyriausybei nuspręsti, kiek, kokių urėdijų ir per kiek laiko turi likti šalyje.
82 – už, 16 – prieš, 12 susilaikiusiųjų. Tokiu rezultatu vakar Seime „valstiečiai“ laimėjo galutinį balsavimą dėl urėdijų pertvarkos.
Vyriausybę parėmė 48 „valstiečiai“ ir 21 konservatorius. Tiesa, prieš balsavo pagrindinis „valstiečių“ maištininkas K.Bacvinka ir keletas konservatorių.
Balsavo prieš reformą arba susilaikė visi salėje buvę socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, dalis į priešingas stovyklas pasidalijusių liberalų.
Galutinį tašką padės Vyriausybė
Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatant Vyriausybei. Ministrų kabinetas siūlo įsteigti vieną įmonę vietoj 42 urėdijų.
Aplinkos ministro K.Navicko teigimu, Vyriausybės siūlytas ir Seimo priimtas reformos planas yra beveik lygiaverčiai. 2018 m. bus įsteigta urėdijas sujungsianti įmonė.
Paklaustas, ar bus sujungtos 42 miškų urėdijos ir kuriama valstybinių miškų valdymo įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, K.Navickas atsakė, kad šis klausimas nėra svarbiausias, o kokia bus galutinė struktūra, spręs Vyriausybė.
Urėdijos iki 2019 m. bus sujungtos į vieną juridinį asmenį, o jos išliks nebent kaip filialai. Išliks ir girininkijos.
Be to, Seimas nustatė, kad didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir jos atliekomis vyktų elektroniniuose aukcionuose, o sutartys būtų ilgalaikės – 3–10 metų, pusmečio ir trumpalaikės – iki 3 mėnesių.
Mažmena būtų prekiaujama iki 7 proc. metinės kirtimų normos, prioritetą teikiant malkų pardavimui gyventojams.
